Biografia e Helena Petrovna Blavatski
pėrmban tė dhėna mbi familjen e saj, prejardhjen dhe moshėn e saj fėminore,
e cila u shoqėrua nga fenomene tė ēuditshme dhe tė pashpjegueshme.
Gjithashtu, ishte dhe takimi i parė me mėsuesin e saj, martesa dhe largimi i
saj nga shtėpia dhe pas gjithė kėtyre ngjarjeve fillojnė udhėtimet dhe
njohja me qytetėrimet dhe traditat e ndryshme.
Periudha e kėrkimeve tė saj mbaron atėherė kur
krijon Shkollėn Teozofike dhe vėmendja e saj kthehet nė zhvillimin dhe
rritjen e kėsaj organizate dhe sigurisht vazhdon tė punojė, tė punojė
Shkruan veprat e saj: "Isis e zbuluar",
"Doktrina Sekrete", "Fjalor Teozofik", "Ēelėsi i Teozofisė", "Zėri i
Qetėsisė" dhe qindra artikuj tė tjerė - i gjithė koleksioni i veprave tė saj
formon 15 vėllime.
Helena kishte njė karakter tė vėshtirė. Mund tė
shante si njė "shofer" dhe pėrreth saj kur punonte mund tė shihte dikush
mbetjet e cigareve tė hedhura pėrdhe, nuk dinte tė vishej sipas modės dhe
mund tė shpenzonte paratė e saj tė fundit pėr diēka tė parėndėsishme dhe
mund tė thonte ose tė shkruante shumė mė tepėr se sa duhej.
Nga ana tjetėr, Helena ishte njė njeri qė i
falte gabimet e njerėzve, mbyllte sytė pėrpara defekteve tė bashkėpunėtorėve
tė saj, jepte rėndėsi sidomos virtyteteve tė njerėzve dhe kjo gjė e bėnte tė
dukej naive dhe tė tregonte mė tepėr besim se sa duhej. 15 vitet e fundit tė
jetės sė saj rrjedhin pas tavolinės sė zyrės sė saj. 18 orė nė 24 ishte
solide nė pėrpjekjen e saj pėr shėnjestrėn qė kishte vėnė.
Kėto janė disa nga karakteristikat e
personalitetit tė saj dhe nuk kanė shumė rėndėsi ashtu si dhe fuqitė e saj
parapsikologjike, sepse parapsikologjia nuk ėshtė njė fenomen shpirtėror,
por njė fenomen psikologjik. Nė Tibet, Helena mėsoi se si t'i kontrollonte
kėto fuqi dhe se si tė mund tė mbizotėronte personalitetin e saj dhe nga
medium tė bėhej Andepto.
Njė tjetėr histori
Pėrveē asaj jete midis njerėzve, mbi tė cilėn
janė shkruar shumė libra, ekziston dhe njė histori tjetėr, META-HISTORIA pėr
Blavatskin.
Ishte njė initacionante, nxėnėse dhe mėsuese.
Kjo histori tjetėr ėshtė njė udhėtim nėpėrmes hapėsirės - kohės brendėsore,
histori qė ka teste tė mėdha dhe fitore tė mėdha qė e udhėheqin nė fitimin e
hapėsirės brendėsore tė shpirtit. Jeta brendėsore e Helenės ėshtė jeta e njė
nxėnėsi, jeta e njė njeriu tė detyrės, devotshmėrie dhe besueshmėrie nė
udhėn qė ajo kishte zgjedhur.
Disa herė Helena nuk kuptonte kėshillat dhe
kėrkesat e mėsuesve tė saj dhe gjithmonė kishte mundėsinė pėr t'i refuzuar
duke thėnė: "Unė nuk dua ta bėj njė gjė tė tillė" dhe megjithatė
mbeti
solide dhe e patundur, ishte gjithmonė nė disponimin e tyre dhe bėnte
gjithēka qė kalonte nga duart e saj. Pasi asgjė nuk kishte aq rėndėsi se sa
detyra e saj pėrpara mėsuesve dhe veprės sė teozofisė: "Atyre u pėrket i
gjithė gjaku im deri nė pikėn e fundit. Atyre do t'u jepet dhe rrahja e
fundit e zemrės sime".
Por si e shikonin Blavatskin shokėt, tė afėrmit
dhe nxėnėsit e saj?
Njohja me veprat e Blavatskit dhe opinionet e
ndryshme tė asaj epoke, e shtynė tė kėrkojė dhe tė gjejė imazhin e vėrtetė
tė njeriut qė krijoi kaq ndjenja tė ndryshme nė botėn e asaj kohe.
"Sa mė shumė pėrparoja nė eksplorimin e jetės sė
saj, aq mė i qartė bėhej mendimi se pėr biografinė e vėrtetė tė Helenės, qė
do tė mund tė jepte imazhin e duhur, nuk kishte ardhur akoma koha.
Organizimi i pazakontė psikologjik i saj qė shfaqte aftėsitė, tė cilat nė
njeriun e sotėm ndodhen nė njė gjendje latale, ishin shumė mė pėrpara
aftėsive tė intelektualeve tė sotėm. Vetėm psikologjia e sė ardhmes do tė
mund t'i zbulojė dhe t'i interpretojė nė mėnyrėn e duhur
.''
Helena shfaqet nė periudhėn nė tė cilėn mėnyra e komunikimit
ishte tashmė e shpejtė, ku gjithēka mėsohet dhe bėhet pronė popullore.
Blavatski ishte kaq e hapur pėr tė gjithė njerėzit saqė asnjėri nuk mund tė
injoronte ekzistencėn e saj, por dhe as ta mitozanonin.
"Helena nuk ėshtė njė teori - ėshtė njė fakt.
Dhe ky fakt tregon me njė kėmbėngulje se shkenca duhet tė hapė kufijtė e saj
dhe tė pranojė nė gjirin e saj jo vetėm fenomene fizike, por edhe ato
mbifizike dhe pranė zhvillimit tė formave tė njohė edhe zhvillimin e psikisė
dhe shpirtit tė njeriut, pėrndryshe do t'i duhet tė ulė armėt e saj dhe tė
deklarojė paaftėsi pėrpara fenomeneve tė niveleve tė larta
"
Helena kishte njė fuqi dhe njė madhėshti kaq tė
madhe, por ishte edhe njė njeri shumė i vetėm. Vetmia e saj arrin atje ku
akoma dhe njerėzit e saj mė tė afėrt dhe mė tė dashur e kanė tė pamundur ta
kuptojnė dhe tė besojnė nė aftėsitė e pazakonta tė saj. Tragjedia e kėsaj
vetmie, shfaqet kur dikush lexon kujtimet e motrės sė saj, e cila
pavarėsisht se mbėshtet Helenėn me dashuri dhe mundohet ta mbrojė nga gjuhėt
e kėqija, i ėshtė kaq e pamundur tė kuptojė madhėshtinė e motrės sė saj. Sa
ēudi, tronditje dhe habi dallohet nga fjalėt e saj!
Nadejda Jelixovskaia (mbesa e Helenės)
Njė nga karakteristikat e Helenės ishte humori i
saj i shkėlqyeshėm, shumė i pėrzemėrt, por edhe disa herė dhe si acid pėr "unat
ambicioze". Mbesa e saj, Nadejda Jelixovskaia, shkruan:
"Tezja ime kishte njė karakteristikė tė
shkėlqyer - pėr gallatė mund tė paraqiste histori imagjinare pėr veten e
saj. Ne disa herė mbanim barkun me dorė nga tė qeshurat, kur dėgjonim pėr
intervistat e saj me gazetarė nga Londra. Nėna jonė e ndalonte: "Pėrse i
thua kėto fantazi?", ndėrsa tezja ime pėrgjigjej se gazetarėt kishin nevojė
tė nxirnin para pėr fėmijėt e tyre. Disa herė nė momentet e gėzuara me
shokėt e saj teozofė, tregonte kėto histori fantastike duke bėrė shaka.
Atėherė dhe ne qeshnim, por padituria njerėzore nuk i kupton kėto shaka dhe
pėr faj tė saj u krijuan shumė probleme. Me sa duket, disa nga ata qė nuk i
kuptonin shakatė e saj, u prekėn nga ato dhe u kthyen nė armiq tė saj
"
|
Patenti "Masonry" sipas sistemit "Memphis-Misraim-Ritus"
i bėrė nga Blavatski |
Henry Olkott
"Asnjeri nga ata qė njihte Helenėn nuk mund ta
harrojė, asnjėri nuk mund ta zėvendėsojė. Ekzistojnė njerėz qė zotėrojnė
disa nga dhuntitė e saj, por tė gjitha dhuntitė e saj nuk i zotėron askush
Jeta e saj, atė qė unė njoha nėpėrmes 17 viteve si shok, bashkėudhėtar dhe
bashkėpunėtor, ishte e mbushur me vuajtje pėr dashurinė pėr njerėzit. Helena
digjej pėr tė mirėn e tyre shpirtėrore, pėr lirinė e tyre shpirtėrore. Ishte
larg ēdo lloj motivi vetjak. Dedikoi jetėn dhe fuqinė e saj nė veprėn e
dashurisė, pa pritur as mirėnjohje, as shpėrblim dhe pėr kėtė arsye u ndoq
nga shpifjet e farisėjve dhe tė tė mjeruarve deri nė ditėn e vdekjes sė saj,
tė cilėn e pėrshpejtuan me ligėsinė e tyre
Ishim miq tė ngushtė, jetonim
dhe punonim bashkė dhe drejtoheshim nė tė njėjtin synim.
Njerėz me njė temperament krejt tė ndryshėm,
ndryshonim shpesh nė detaje, por pėrsa i pėrket punės sonė, besnikėrisė
kundrejt mėsuesve - ishim njė shpirt dhe njė zemėr. Unė doja tek ajo atė
tjetrėn, atė ekzistencė superiore, qė ishte kaq misterioze! Dhe pavarėsisht
besimit qė kishim tek njėri tjetri, Helena mbeti pėr mua njė enigmė deri nė
ditėn e fundit tė jetės sė saj. Kurrė nuk arrita tė njoh - KUSH ISHTE - jo
H.P. Blavatski me mbiemrin e lindjes Han, mbesė e gjeneralit Fandef dhe tė
Konteshės Dolgorukova, por atė individualitetin misterioz qė shkruante
librat dhe bėnte mrekulli
Shpirti i madh i saj ndizte gjakrat tonė tė butė,
entusiazmi i saj ishte si njė flakė qė nuk shuhet dhe nga e cila tė gjithė
teozofėt ndiznin pishtarėt e tyre".
Annie Besant
"Aftėsia pėr tė rezistuar - virtyti mė i madh,
aftėsia e durimit - dhuratė e shpirtit fisnik
Aftėsia e rezistencės gjatė vėshtirėsive pa u
grindur dhe virtyti i durimit ishin karakteristikat kryesore tė Helenės,
kėshtu sikur e njoha nė vitet e fundit tė saj. Ana e shkėlqyeshme e
karakterit tė saj ishte forca - solide dhe e fortė si shkėmbi. Tolerimi i
saj nė aktivitetet e vogla dhe tė jashtme nuk kishte kufi, por nė temat e
rėndėsishme Helena ishte konfirmuar dhe e palėvizshme sa asnjėri tjetėr.
Ah sikur tė dinin armiqtė e saj se kujt i
hidhnin baltė! Njė ndjenje tė tillė tė brishtė tė nderit qė kishte Blavatski,
duhet ta kėrkojė dikush vetėm nė ėndrrat qė krijojnė imazhin e 'kalorėsit pa
frikė'. Sinqeriteti dhe pastėrtia e motiveve tė saj ishin kaq tė admirueshme
sa edhe fuqia e karakterit tė saj qė nuk thyhej kurrė nga goditjet e jetės.
E akuzojnė pėr gėnjeshtra! Por, si mund tė
turpėrohej nė kėtė mėnyrė kur nuk i interesonte se ēfarė thonin pėr tė? Dhe
tė gjitha motivet brendėsore, tė cilat detyrojnė njerėzit e thjeshtė pėr tė
pėrdorur gėnjeshtra, pėr atė kishte vite qė i kishte tejkaluar.
Mua personalisht Helena mė solli njė dobishmėri
tė madhe - mė udhėhoqi drejt vetėdijes. Mė dukej e ēuditshme kur flisnin se
si Blavatski mund tė bėnte gabim pėr njerėzit dhe tė besonte njerėzit qė mė
vonė do ta tradhėtonin. A nuk kuptonin ata njerėz qė flisnin kėshtu se
Blavatski konsideronte si detyrėn e saj pėr t'i dhėnė ēdonjeriu shansin pėr
t'u korigjuar dhe kurrė nuk i interesonte nėse do tė dėshtonte apo nėse do
tė gjendej nė njė pozicion tė vėshtirė. Unė vėzhgoja komunikimin e saj me
ata qė e kėrkonin vetėm pėr fenomenet e saj parapsikologjike dhe ju
afroheshin me motive jo tė pastra. Helena fliste me ta me tė njėjtėn mėnyrė
tė hapur ashtu si edhe me miqtė e saj. Por, gjithashtu, shikoja se me ēfarė
mprehtėsie shikonin sytė e saj ata njerėz dhe se me sa hidhėrim i kthente
shikimin e saj kur konfirmonte qė ata njerėz nuk ishin tė sinqertė.
Por nėse dikush me tė vėrtetė kėrkonte dijen mė
tė vėshtirė nga tė gjitha - vetėdijen - atėherė ajo e ndihmonte me dhuntinė
e saj tė rrallė tė mprehtėsisė (depėrtimit). E paralajmėronte pėr rreziqet e
fshehta, i shpjegonte karakteristikat e thella tė tij dhe e mbėshteste nė
pėrpjekjen e tij pėr tė njohur vetveten".
Herbert Burroughs
"E njoha vetėm pėr dy vjet
dhe nėse ėshtė i
drejtė opinioni se jeta e njeriut duhet tė matet sipas periudhave tė
zhvillimit shpirtėror, atėherė koha qė nga momenti qė pėr herė tė parė
shtrėngova dorėn e saj e deri atėherė kur rrija afėr arkivolit tė saj, ishte
koha mė e pasur dhe mė e mbushur, koha mė e gjatė nga e gjithė jeta
njerėzore.
Erdha tek ajo si njė materialist dhe ika si
teozof dhe mbi kėtė greminė, H.P.B. arriti tė ndėrtonte njė urė nė shpirtin
tim. Ishte nėna ime shpirtėrore dhe nuk ekzistonte tjetėr qė mund tė donte
mė shumė dhe tė ishte mė e duruar dhe mė e ngrohtė. Blavatski e vėrtetė u
shfaqte pėrpara nesh shumė rrallė dhe i vetmi ēelės qė mund tė kuptonim kėtė
ekzistencė tė veēantė ishte shembulli i gjallė qė na jepte me jetėn e saj.
Jeta e saj na mėsoi tė mos shohim tė mirat materiale si synime, por tė
shikojmė synimin e vėrtetė nė shėrbimin e njerėzimit, njė shėrbim pa
grindje, deri nė fund".
Kontesha Wachtmeister
"Nė vitin 1885 e gjeta tė dobėt dhe tė lodhur
nga vuajtjet trupore dhe psikike dhe e pyeta pėrse vazhdon tė torturohet kur
ka nė duart e saj tė gjitha mjetet pėr tė lehtėsuar dhimbjen? Pse duke
shkruar njė vepėr kaq tė rėndėsishme (Doktrina Sekrete) qė ka nevojė pėr
qetėsi dhe shėndet, ajo nuk lėviz as gishtin e vogėl pėr tė pėrmisuar
kushtet e jetės sė saj?
Dhe pėrgjigjja e saj ishte gjithmonė e njėjtė:
"Ēdo nxėnės i esoterizmit jep premtimin se KURRĖ nuk do tė pėrdorė dijet dhe
fuqitė pėr tė mirėn personale. Nėse nuk e bėn njė gjė tė tillė dhe vepron
ndryshe ėshtė sikur tė ecėsh nė njė rrugė qė tė dėrgon drejt greminės
unė
dhashė premtimin dhe kurrė nuk kam pėr ta thyer, pasi njoh esencėn e tij tė
shenjtė
mė e lehtė ėshtė pėr mua t'u rezistoj torturave tė ndryshme sesa tė
thyej betimin tim
dhe tė rezistoj jo vetėm dhimbjes trupore, por akoma dhe
mė rėndė - torturat etike: qė tė bėhem shėnjestėr talljesh dhe pėrbuzjesh''.
Kėto fjalė nuk ishin tė ekzagjeruara. Pak njerėz
e dinė. Tek ajo, e cila ishte si njė mburojė pėrpara teozofėve, binin
shigjetat e helmosura tė talljeve dhe tė shpifjeve. Blavatski ishte njė
viktimė vullnetare, nėn torturat e padrejta mbi tė cilat u ndėrtua dhe u
forcua jeta dhe suksesi i shoqėrisė teofizike.
Charles Johnston
"Pėrshtypja ime e parė pėr Helenėn ishte fuqia e
pazakontė e saj
ajo ndjenjė e fuqisė sė saj nuk mbyste dhe as nuk pėrbuzte
mė tė dobtit, ajo ishte ndjenja e thellėsisė dhe madhėsisė sė shpirtit qė
pėrqafon tė gjithė qėnien dhe arrin deri tek burimi. Asnjė nga
karakteristikat e saj tė rralla nuk mė bėnte mė shumė pėrshtypje aq sa
modestia e saj dhe ndershmėria e saj. Gjithmonė gėzohej pėr virtytet e tė
tjerėve dhe harronte dhuntitė e saj.
Helena ngjante me njė lum malor qė buronte nga
liqeni i thellė dhe shkėlqyes, i cili fshihej pas reve. Lumi i cili sillte
bashkė me tė nga lartėsitė malore, kokrra ari dhe gurė tė ēmuar duke i
shpėrndarė ato nė rėrėn e luginės. Dhe kur banorėt e saj t'i gjenin, atėherė
fillojnė tė besojnė se atje tej nė male, ekzistojnė thesarė dhe deri nė
vdekjen e tyre do tė mundohen t'i arrijnė".
Bertram Keightley
"Para se tė njihja Helenėn, jeta ime nuk kishte
asnjė ideal. Shikoja vetėm zhdukjen e plotė tė botės dhe kjo gjė vriste
brenda meje ēdo lloj motivi fisnik
nga kjo gjendje mė nxori Helena, ashtu
si edhe shumė tė tjerė, me mėsimdhėnien e saj dhe mė tepėr me shembullin e
saj tė jetės. Na dha dritėn e yjėsisė qė ndriēonte rrugėn e jetės sonė.
Helena u mėsoi atyre qė mund tė dėgjonin,
mėnyrėn me tė cilėn tė gjejnė rrezet e asaj drite brenda vetvetes, u tregoi
drejtimin e njė udhe dhe bėri qė tė pranojnė se vetėm ai i cili mund tė
harrojė veten e tij dhe tė dashurojė, do tė gjejė ēelėsin nė labirintin e
jetės, pasi vetėm me kėtė lloj kuptimi fillon tė rritet shpirti dhe zemra e
njeriut dhe ndėrgjegjeja e tij mund tė mbushet me dituri... Me
shembullin e saj tė ēdo momenti ndizte shpirtin e atij qė donte tė
lartėsohej deri nė ndėrgjegjjen e detyrės, tė vetėrefuzimit dhe shėrbimit tė
sė vėrtetės. Njė nga karakteristikat e saj tė mrekullueshme ishte
'thjeshtėsia e zemrės' sė saj. Blavatski ishte shėrbėtorja e ēdo njeriu qė
me tė vėrtetė kėrkonte ndihmėn e saj
Dhe pėr atė nuk nevojitej tė falte
asnjeri, sepse ēdo ligėsi ishte kaq larg nga Helena aq larg sa ėshtė toka
nga ylli qiellor
Dhe tė punonte nė njė mėnyrė altruistike mundej, kėshtu qė
vetėm me atė stėrviste shpirtin dhe vullnetin tek njerėzit qė ndodheshin
pėrreth saj
Helena donte tė mos thyhej zinxhiri i dashurisė qė na bashkon
tė gjithėve pėr tė ndihmuar tė tjerėt ashtu sikur ajo na ndihmoi ne".
William Kingsland
"Helena na dha teozofinė jo si njė mėsimdhėnie,
fe, filozofi apo teori, por si njė fuqi tė gjallė qė duhet tė tejkalojė tek
tė gjithė thellėsitė e jetės sonė. E mira, mesazhi i pastėr pėr t'u
transferuar nė botė, duhet tė kthehet nė mėsimdhėnie, tė marrė formėn e
jashtme, por nuk na mėsonte mbi tė jashtmet, por na nxiste tė shikojmė mė
tej formės dhe tė kemi si motiv tė veprimeve tona principin e gjallė. Me
termin 'teozofi', Helena konsideronte shumė mė tepėr se ato qė kishte
shkruar. Nota kryesore nė tė gjitha mėsimet e saj dhe nė tė gjithė jetėn e
saj ishte vetėsakrifica. Mė mirė se kudo tjetėr e shpreh tek 'Zėri i
Qetėsisė'.
Por kujdes nxėnės. Dėgjo edhe njė fjalė akoma.
Dhembshurinė hyjnore po mundohesh tė shkatėrrosh? Dhembshuria nuk ėshtė njė
veēori. Ky ėshtė Ligji i LIGJEVE, ėshtė harmonia e pėrjetshme, esencė
universale pa brigje, drita e mirėsisė sė pėrjetshme dhe pėrshtatja e tė
gjitha gjėrave, ligji i dashurisė sė pėrjetshme".
Lahiri, Rai Bahadur, B. K.
"Nėse dikush do tė mendojė se unė jam Vrahman
nga India dhe i kastės sė Lartė, atėherė ėshtė e qartė se asgjė tjetėr
pėrveē sė vėrtetės nuk do tė mund tė mė detyronte tė them fjalė mbėshtetėse
pėr individin qė jep mėsimdhėniet e mėdha tė parardhėsve tė mi tek ata qė,
pavarėsisht se kanė shkencėn dhe qytetėrimin e pėrparuar, nė tė vėrtetė janė
barbarė.
Ai qė quan Helenėn gėnjeshtare - nuk kupton se
ēfarė thotė! Unė do t'i jepja tė gjitha jetėt e mija atij qė do tė mė
mėsonte tė gėnjeja sikur ajo!
Ndoshta pėr njerėzit e Perėndimit nuk ėshtė e
mjaftueshme, nėse Vrahmani krenar qė kurrė dhe pėr asnjeri nuk ulte kokėn,
pėrveēse Ekzistencės sė Madhe, nėse ai Vrahman pėrpara kėsaj jogeje tė
bardhė tė Perėndimit do tė ulė duart e tij si njė fėmijė i bindshėm?
Kush ėshtė motivi i tij?
Helena kaloi pragun dhe ēdo indian, madje dhe
vrahmani mė i pastėr nga tė pastrit, do ta quajė nder tė madh dhe gėzim tė
tijin ta quajė nėnė.''
Cila ėshtė e vėrteta pėr Helena Petrovna
Blavatskin?
Mund tė themi se ekzistojnė shumė tė vėrteta
relative mbi Helenėn. Pėr dikė ishte mėsuesja e dashur dhe mikesha, pėr dikė
tjetėr ishte njė gėnjeshtare dhe njė sharlatane, pėr tė tjerė ishte ajo qė
trondiste rregullat bazė tė besimeve fetare, tjetėrkush e shikonte si
njeriun me fuqi tė ēuditshme parapsikologjike
Tė gjitha kėto janė tė vėrteta relative
Ēdonjėri, si miqtė ashtu dhe armiqtė e saj, e
shikojnė nėpėrmes prizmės tė konceptimeve tė tyre dhe na tregojnė fakte tė
jetės sė saj duke i ngjyrosur me ndjenjat e tyre.
Kur ne takojmė diēka tė madhe, ėshtė e vėshtirė
ta kuptojmė dhe akoma mė e vėshtirė ta shpjegojmė. Dhe e rėndėsishme ėshtė,
para se tė nxjerrim konkluzione tė nxituara pėr H.P.Blavatskin, tė studiojmė
veprat e saj, jetėn e saj dhe pa paragjykime tė mundohemi tė prekim natyrėn
e saj. Vetėm atėherė do tė mund tė kuptojmė se, pėrveē biografisė sė saj dhe
fakteve tė jetės brenda njerėzve, pėr Blavatskin ekziston dhe njė tjetėr e
vėrtetė - qė ka tė bėjė me filozofinė dhe metafizikėn, njė histori tjetėr -
histori udhėtimi brenda dimensionit brendėsor tė shpirtit. Do tė shohim
idealin e saj, kėrkimet e saj, gėzimet dhe dhimbjet, tė gjitha ato qė ishin
mbėshtetjet e saj dhe tė gjitha ato pėr tė cilat ajo jetoi.
|