|
Qė nga Antikiteti, njeriu ėshtė pėrpjekur tė gjeje njė lidhje
mes cikleve hėnore dhe ritmeve natyrale: nga rritja e bimėve, te sjellja e
njerėzve dhe kafshėve. Sot, bindjet e vjetra po analizohen nga shkenca.
A ka lidhje mes ciklit hėnor dhe menstrual?
Cikli menstrual, qė zgjat mesatarisht 28 ditė, ėshtė shumė i
ngjashėm me atė hėnor 29,5 ditė. Ky cikėl ishte mjaft i njohur nė antikitet.
Nė fakt, filozofi grek, Aristoteli, theksonte se menstruacionet shfaqeshin
me uljen e hėnės, ndėrsa Maya-t (dhe shumė kultura tė tjera), me hėnėn e
re. Nė Oqeani ka komunitete qė besojnė ende sot se vetė Hėna ka
menstruacione gjatė hėnės se re. Nė fakt, nuk ka dėshmi shkencore qė i
konfirmojnė kėto bindje. Ndėrkaq, studimet e pakta tregojnė se kanė gjetur
njė lidhje mes ciklit hėnor dhe menstrual, pavarėsisht rezultateve
kontradiktore.
A ndikon hėna nė ritmet jetėsore tė qenieve njerėzore?
Po, dhe e bėn pėrmes gravitetit tė saj (qė shkakton baticat) dhe
dritės qė lėshon. Baticat janė ngritje dhe ulje tė nivelit tė deteve qė
pėrsėritėn ēdo 12 ore e 25 minuta. Gaforret e llojit Carcinus ose Uca,
qė pėrkatėsisht jetojnė nė Mesdhe dhe tropik, ndjekin kėtė cikėl si pėr
depozitimin e vezėve, ashtu edhe proceset e tjera. Ritme tė ngjashme ndiqen
edhe nga shumė moluske dhe butake qė jetojnė nė afėrsi tė brigjeve. Ndėrsa
koralet e llojit Acropora kanė njė cikėl mujor qė lidhet me shkėlqimin e
hėnės: fale njė gjeni specifik (Cry2), lėshimi i vezėve dhe spermės pėr
riprodhim ndodh nė korrespodence me hėnėn e plotė. Pėr mė tepėr, hėna e
plotė pengon gjahun (minjtė dhe lepujt), sepse i bėn mė tė dukshėm, ndėrkohė
qė privilegjon grabitqaret. Rezultatet janė nga mė tė ndryshmet: pėr
shembull, luanėt e detit tė Galapagosit, nė netėt e ndriēuara nga hėna
notojnė mė pak, por zhytėn mė nė thellėsi pėr tė ndjekur gjahun qė pėrpiqet
tė fshihet.
A ndikon hėna nė meteorologji?
Ėshtė e vėshtirė ta thuash njė gjė tė tillė. Natyrisht qė hėna
ndikon mbi klimėn, duke qenė se nė zonat polare temperatura ėshtė mė e lartė
se 0,55ŗC kur hėna ėshtė e plotė, siē tregojnė edhe vėzhgimet diellore.
Efektet e mundshme mbi motin janė mė tė vėshtira pėr tu pėrcaktuar.
Megjithatė, nė disa raste duket se ka njė ndikim tė vogėl.
Foto:
www.layoutsparks.com
Njė savane pėrreth hėnės paralajmėron stuhi?
Kėtė e thonė marinarėt dhe ėshtė e vėrtetė nė disa rrethana, pra
kur drita e shpėrndarė nga kristalet e akullit lart nė atmosfere, shkaktohet
nga re stuhish qė po vijnė.
Ujqėrit ulėrijnė mė shumė kur hėna ėshtė e plotė?
Ritmet e kafshėve tė natės natyrisht qė varen nga fazat hėnore,
por nuk ėshtė e vėrtetė qė ujqėrit ulėrijnė mė shumė gjatė netėve kur hėna
ėshtė e plotė. Nė fakt e bėjnė mė shumė, pavarėsisht se si ėshtė hėna, nė tė
gdhire dhe gjatė perėndimit tė diellit, pra para dhe pas gjuetisė.
Mbushja e shisheve mė verė duhet bėrė kur hėna ėshtė e
paplotė?
Kėtė e theksojnė njerėzit qė merren me kėtė punė, por nuk
ekziston asnjė prove shkencore qė e vėrteton kėtė. Megjithatė, nė ēdo rast
nuk duhet harruar se sot metodat pėr prodhimin e verės ndryshojnė shumė nga
ato tė vjetrat dhe nuk janė mė tė lidhura me periodicitetin hėnor. Kėshtu,
nėse kjo thėnie e vjetėr vlente nė tė kaluarėn, sot nuk ka kuptim qė tė
jetė.
A ndikon hėna nė rritjen e bimėve? Po nė vjeljen e tyre?
Sigurisht. Pėrmes dritės se saj, Hėna ndikon nė ritmet jetėsore
tė bimėve, por ėshtė e vėshtirė tė thuash se nė ē'mėnyrė. Gjithsesi, qė nga
fillimi i historisė, fermerėt kanė zhvilluar njė sėrė parimesh pėr ta bere
mė efikase bujqėsinė, duke i sinkronizuar aktivitetet e ndryshme me fazat
hėnore. Nė kėtė mėnyre kanė lindur edhe kalendarėt bujqėsore, qė lidhen me
disa pika tė veēanta: kur hėna ėshtė duke u mbushur, lehtėson rritjen e
bimėve, ndėrsa kur hėna ėshtė e paplotė, e pengon. Nė fakt, asgjė nga ajo qė
u tha mė lart nuk konfirmohet nga studimet shkencore, qė tė paktėn deri tani
nuk kanė hedhur dritė mbi kėto bindje, pavarėsisht faktit se njerėzit
vazhdojnė tė besojnė.
A mund tė ndikoje hėna nė sjelljet e njerėzve?
Nė fakt, kjo gjė nuk mund tė pėrjashtohet, madje shumė persona
mendojnė se ėshtė kėshtu. Pėrgjegjėsi kryesor i kėtij ndikimi, nėse vėrtet
ekziston, ėshtė melatonina, hormoni qė rregullon ciklin e gjumit dhe tė
zgjimit. Janė vėzhguar me kujdes variacione tė ciklit tė melatoninės nė
lidhje me fazat hėnore, por janė variacione tė vogla dhe nuk ėshtė e qartė
nėse shkaktohen nga ndriēimi hėnor, apo nga njė ore biologjike qė ka
evoluar me racėn njerėzore dhe se do tė vazhdoje tė funksionoje edhe pa
hėnėn.
Ēfarė ėshtė efekti Transilvani dhe a ekziston vėrtet?
Ėshtė njė nga bindjet mė tė pėrhapura mbi hėnėn: fakti qė hėna e
plotė favorizon rritjen e agresivitetit mes njerėzve dhe realizimin e njė
numri tė madh aksidentesh e katastrofash. Fenomeni e ka marrė emrin nga
fakti se, nė kinema dhe letėrsi, konti Drakula nė Transilvani ishte mė aktiv
gjatė netėve kur hėna ishte e plotė. Nė tė vėrtete, nė tė kaluarėn shumė
njerėz mendonin se Hėna mund tė ndikonte mbi gjendjen psikike tė tyre, aq sa
nė shekullin XIX nė Angli prania e hėnės sė plotė gjatė njė vrasjeje
konsiderohej si lehtėsi nė proceset gjyqėsore. Studimet shkencore lidhur me
kėtė fakt nuk e kanė konfirmuar ekzistencėn e kėtij fenomeni. Ndoshta sepse,
siē theksonte njė psikolog amerikan, efekti Transilvani ekzistonte vetėm nė
tė kaluarėn, kur nuk kishte ndriēim artificial dhe hėna ishte burimi i vetėm
i natės. Prania e saj mund tė favorizonte pagjumėsinė, qė ėshtė njė faktor
rreziku pėr kriza agresiviteti dhe epilepsie. Por sot, me shkėlqimin
artificial, kjo lidhje nuk ekziston mė, dhe nė fakt as studimet nuk e
konfirmojnė kėtė gjė.
Me hėnėn e plotė rritet edhe numri i lindjeve?
Edhe nė kėtė rast ka pasur shumė studime, rezultatet e tė cilave
kanė qenė kontradiktore. Megjithatė, studimi mė i kompletuar ėshtė realizuar
nė vitin 2004, nė Karolinėn e Veriut, tė 550 lindje nga viti 1997 deri nė
2001-shin dhe nuk u gjet ndonjė lidhje mes fazave hėnore dhe lindjeve.
|
