Fjala ėshtė argjend e heshtja ėshtė flori. Tė
dish tė flasėsh, sot, ėshtė e rėndėsishme, por pėrveē kėsaj lind edhe nevoja
tė dish tė heshtėsh. Njeriu sot po jeton nė njė botė shumė tė shpejtė e tė
rrethuar me zhurma tė ndryshme e, me sa duket, ėshtė harruar bukuria dhe
vlera e heshtjes. Njeriu, i cili ėshtė duke u rritur e duke jetuar nė kėtė
zhurmė, ēdo ditė e mė shumė ka frikė e nuk ka guxim tė qėndrojė pėrballė
heshtjes, qetėsisė, takimit me vetveten. E sheh atė si humbje kohe,
boshllėk, si diēka tė mėrzitshme, si diēka qė nuk i takon atij. Dhe del me
arsyetimin qė heshtja ėshtė pjesė e religjioneve ose besimeve fetare dhe se
u pėrket e kėrkohet tė praktikohet vetėm nga personat qė e vlerėsojnė dhe i
pėrkushtohen njė besimi fetar!!!
Kėshtu, pak kohė ose mė mirė tė thuhet aspak nuk ia mundėson
vetes praktikimin e heshtjes, takimin me vetveten, por tenton tė qėndrojė sa
mė larg saj! Ai bėn shumė plane pėr shumė gjėra, mundohet tė gjejė kohė pėr
shumėēka e pėr shumėkėnd, kurse pėr tė takuar vetveten qė e ka mė sė afėrmi,
as qė ėshtė e vendosur nė listėn e programit e nuk e vret fare mendjen pėr
kėtė!!!
Kjo duket qartė sot, tani e nė tė pėrditshmen, sepse njeriu i
sotėm, ose siē dėgjohet tashmė mjaft shpesh, njeriu modern preferon tė
qėndrojė nė zhurma nga mė tė ndryshmet e kėtė e bėn vetėm qė tė mos takohet
me vetveten, tė mos qėndrojė me vetveten sepse ka frikė prej saj.
Zgjedh tė qėndrojė nė ēfarėdo zhurme, tė dėgjojė ēdo lloj bisede
edhe nga ato mė tė pa vlerat, e tė kotat, i lejon vetes qė tė bėhet
bashkėpunues i thashethemeve, vetėm e vetėm qė tė mos qėndrojė nė heshtje.
Zgjedh tė qėndrojė vazhdimisht me celular nė duar, por nėse ndodh ti ketė
duart e zėna, e zėvendėson me kufje nė veshė. Edhe nėse flet me tjetrin,
celularin nuk e lėshon nga dora. Nuk ka kohė ta shikojė e ta dėgjojė
personin qė ka pėrballė. E kjo, jo vetėm se ėshtė mungesė e praktikimit tė
heshtjes, por ėshtė edhe mungesė edukate.
Nėse shikon TV vazhdon tė mbajė celularin nė duar. Gjatė
ushqimit vazhdimisht me celular. Nėse i duhet tė presė apo tė udhėtojė, si
mik e bashkudhėtar ka vazhdimisht celularin. E qė kėtu kuptohet se pėr
njeriun e sotėm njė objekt ėshtė bėrė mė i rėndėsishėm e mė i vlefshėm se
vetvetja, se tjetri, se libri. E duke e gėnjyer veten e tjetrin shpesh
arsyetohet se, gjatė mbajtjes sė celularit, ai lexon apo shikon gjėra tė
rėndėsishme e me vlerė. E harron se, vetė fakti, tė dish tė qėndrosh nė
heshtje ėshtė njė vlerė.
Edhe pse pėrdorimi i teknologjisė ka si qėllim lehtėsimin e
jetės sė njeriut, duke e bėrė atė mė tė lumtur, tė mos e lodhė shumė
por si
duket ajo po vepron nė tė kundėrtėn, ai nuk resht duke u ankuar: jam i
lodhur, nervoz, pa vullnet, i pakėnaqur, ndjen mungesėn e respektit
! Pse
vallė gjithė kjo mungesė qetėsie e varfėri shpirtėrore?! E kjo nuk ėshtė
aspak pėr tu ēuditur e pėr tu befasuar, sepse UNĖ ,TI, NE nuk kemi kohė
pėr vetvete, nuk kemi nerva pėr vetvete, nuk kemi respekt pėr vetvete. Sepse
objekti ėshtė bėrė mė i rėndėsishėm se vetvetja, se tjetri, zhurma mė e
vlefshme se heshtja, gėnjeshtra me e rėndėsishme se e vėrteta, mbyllja nė
njė dhomė mė e rėndėsishme se daljet nė natyrė
!
Atėherė ka ardhur momenti qė tė jesh mė i vėmendshėm ndaj
heshtjes, tė gjesh kohė, ti ndash 15-20 minuta pėr vetvete ti kushtohet
rėndėsi e tė vlerėsohet heshtja, ti thuash stop celularit, TV, kompjuterit,
daljeve tė panevojshme e tė qėndrosh nė heshtje me veten tėnde. Ti dėgjosh
tė rrahurat e zemrės, tė dėgjosh frymėmarrjen tėnde
tė dish tė dėgjosh
cicėrimat e zogjve, tė shijosh bukurinė e natyrės
Qė tė praktikosh kėto, kėrkohet ti mbyllėsh tė gjitha zėrat qė
tė vijnė nga jashtė e vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė komunikohet me vetveten,
tė marrėsh mesazhe nga brendėsia e tė gjesh qetėsinė e brendshme qė ėshtė mė
se e nevojshme pėr shėndet tė mirė fizik, psikik e shpirtėror.
Ēdo gjė kėrkohet tė ketė kohėn e vet, rėndėsinė e vet dhe
pėrkushtimin. Ti kushtohet kohė secilit njeri, secilit angazhim e secilės
punė. E kjo arrihet vetėm kur mėsohemi ti kushtojmė rėndėsi gjendjes sonė
shpirtėrore, kur gjejmė kohė pėr tė takuar e respektuar vetveten. E gjithė
kjo vjen vetėm nga praktikimi i heshtjes nė jetėn tonė tė pėrditshme, duke
ia falur apo dhuruar vetes disa minuta.

Tė edukohemi nė atė mėnyrė qė ti pėrkushtohemi tėrėsisht
tjetrit, angazhimit, punės nė tėrėsi dhe jo duke bėrė dy gjėra njėkohėsisht.
Nėse flet me njė person, kushtoju tėrėsisht atij, lėre anash celularin. Nėse
bėn njė punė, pėrkushtoju asaj pune. Nėse shikon TV, pėrqendrohu, sepse
vetėm kėshtu arrin ti njohėsh situatat e ti kuptosh. Tė gjitha kėto
arrihen vetėm nėse praktikohet heshtja, hyrja brenda vetes.
Nuk po flitet pėr njė heshtje qė mund tė lindė nga zemėrimi,
inati, xhelozia, mėrzia vetmia apo nga situata tė ndryshme, por po flitet
pėr njė heshtje qė ėshtė njė vlerė e njė thesar qė na ndihmon tė hyjmė nė
brendėsinė tonė pėr tė gjetur qetėsinė e brendshme, pėr tė njohur e takuar
Zotin, pėr tė reflektuar e pėr tė njohur vlerat qė janė brenda njeriut si:
mirėnjohjen, respektin, dashurinė, faljen, mirėkuptimin, thjeshtėsinė, e ēdo
bukuri qė ėshtė nė tė.
Thomas Carlyel thotė: Heshtja
ėshtė elementi nė tė cilėn formohen, bėhen gjėrat e mėdha.
Praktika
e heshtjes sė brendshme ėshtė njė mundėsi intimiteti me veten, pėr tė
rritur vetėnjohje dhe pėr tė kuptuar se ēfarė mendoj, ndjej dhe dėshiroj e
pėr tė parė jo ēfarė bėj, por si i bėj gjėrat. Heshtja ėshtė ajo qė e
ndihmon njeriun qė tė qėndrojė me vetveten dhe qė tė ketė njė mirėqenie.
Pra, ka tė bėjė me botėn e brendshme. Ajo ėshtė njė instrument i
shkėlqyeshėm qė mundėson komunikimin me vetveten. Ėshtė njė vlerė qė
kėrkohet tė kultivohet e tė edukohet tek ēdo person, sepse e ndihmon njeriun
ta kuptojė e ta njohė mė mirė se kush ėshtė, si ndjehet dhe ēfarė dėshiron.
Ėshtė shumė e rėndėsishme qė njeriu ta ndjejė nevojėn pėr kėtė heshtje, qė
ta dėgjojė frymėmarrjen, ritmin e zemrės, sepse vetėm kėshtu arrin tė hyjė
nė thellėsinė e tij ku askush tjetėr nuk mund tė depėrtojė.
Pascal thotė: Tė
gjitha problemet e njerėzimit burojnė nga paaftėsia pėr tu ulur i vetėm,
qetėsisht, nė njė dhomė.
Heshtja nuk ėshtė e rezervuar vetėm pėr disa persona, por, nė
jetėn e pėrditshme, kėrkohet tė praktikohet nga tė gjithė. Sepse ėshtė njė
shenjė e forcės, njė shenjė respekti ndaj vetvetes. Kėrkohet qė njeriu tė
fillojė tė bėjė shoqėri e miqėsi me heshtjen. Sidomos sot, qė ėshtė i
bombarduar nga zhurma e nga njė jetė shumė stresuese. Heshtja ėshtė mundėsi
e hyrjes brenda vetes jo nė mėnyrė sipėrfaqėsore, por nė thellėsi, pėr ti
parė dėshirat e nevojat.
Confucio: Heshtja
ėshtė i vetmi mik qė nuk tė tradhton kurrė.
Kuptohet se nuk ėshtė njė gjė e lehtė, nuk ėshtė njė gjė e
thjeshtė tė qėndrosh nė heshtje e nuk ėshtė njė gjė qė bėhet shpejt. Ndoshta
nė tė folur ėshtė e thjeshtė, por nėse fillohet tė praktikohet shfaqen shumė
vėshtirėsi e paqėndrueshmėri. Njeriu nuk ėshtė me butona, por i kėrkohet
vetėdije, kohė, vullnet e qėndrueshmėri pėr tė arritur atė ēfarė ndjen dhe
dėshiron.
Nė tė shumtėn e rasteve ndodh qė njeriu e ndjen nevojėn e
praktikimit tė heshtjes ose provon ta praktikojė, por problemi qėndron nė
faktin se sa i qėndrueshėm mund tė jetė ai nė kėtė gjė?!
Raffaele Morelli thotė: Kemi
nevojė pėr heshtjen e brendshme si pėr bukėn e pėrditshme qė e hamė e
ndoshta edhe mė shumė. Sepse heshtja ėshtė ajo qė ndihmon pėr tė arritur
paqen shpirtėrore.
Ballafaqohu me vetveten! Mos ik nga vetvetja e mos ki frikė! Nuk
ėshtė kurrė nesėr, gjithmonė ėshtė sot, tani e kėtu. Lejoje heshtjen tė tė
flasė! Mėsohu tė ndalėsh e tė heshtėsh sepse ėshtė kuruese.
Qė tė kuptohet rėndėsia dhe vlera heshtjes na ndihmon tregimi i
mėposhtėm:
Era dhe dielli
Njė ditė era dhe dielli grindeshin rreth pyetjes se kush
ishte mė i fortė era apo dielli. Do tė tė bind se jam njėqind herė me e
fortė se ti,- i kishte thėnė era diellit. E shikon atė plakun nė fushė? Vė
bast se do tia heq pallton para teje. Dielli nė kėto fjalė u fsheh pas
reve, e era filloi tė fryjė me sa forcė qė kishte. Sa mė shumė qė frynte era
aq mė shumė plaku e shtrėngonte pallton. Mė nė fund era u qetėsua e dielli
doli nga retė, dhe me rreze tė nxehta dhe nė heshtje filloi ta ngrohte
plakun. Pas pak kohe, u bė aq nxehtė saqė plaku e hoqi pallton. Dielli
pastaj i tha erės se heshtja dhe dashamirėsia janė shumė mė tė forta se
zhurma e dhuna.
(Marrė nga libri Psikologjia e suksesit 1 Dale Carnegia)
|