Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Kulturė 3 - Hija e njė gruaje

Shkruan: Istref HAXHILLARI

GazetaKRITIKA.net

      

HIJA E NJĖ GRUAJE

 

     Zėri nazal i ngjirur, me ton dashamirės, i pėrkiste njė gruaje tė imėt fare pranė hyrjes, po dukej sikur vinte prapa saj nė trajtė jehone tė vagėlluar. Todi Zvirina ktheu kokėn i befasuar. U magjeps nga profili i njohur. Sytė e gjelbėr tė errėt, dhėmbėt e fildishtė, vija delikate mes dy rruzujve mė poshtė i freskuan kujtesėn. Njė shprehja kėndellėse plot energji e pushtoi.

 

 

 

            Todi Zvirina uli jakėn e palltos dhe kapėrceu hyrjen e supermarketit “Panorama”. Me pamje njeriu tė ngeshėm vėshtronte mallrat e paketuara nėpėr rafte dhe pėrshėndeste rrallė ndonjė tė njohur. Kishte studjuar inxhinieri elektrike dhe punonte nė KESH.

            Njė bjonde elegante, veshur me pardesy lėkure tė zezė, endej me karrocėn e mbushur pėrgjysmė. Binte nė sy me shtatin e lartė, fytyrėn e qėruar shumė tė pastėr dhe leshrat e bardha shpėrndarė gjer poshtė zverkut.

 

            -Si tė duket?

            Pyetja erdhi prej njė burri tė shkurtėr me fytyrė tė kuqėrremtė dhe flokė tė rralluar ngjyrė thekri. Ishte Xheti me tė cilin priste tė takohej. Todi e pėrshėndeti me kokė dhe u pėrgjigj pa emocion.

            -Eh, ē’ka.

            -Nuk mendon se ėshtė e pėrsosur? - u habit Xheti.

            -Pėrsosmėria ka peshė tė madhe specifike, haset tepėr rrallė, - inxhinieri pėrdorte dendur krahasime tė tilla tė ftohta. Sipas Xhetit “ngatėrronte shkencėn me letėrsinė”.

            -Vėshtirė tė gjesh pikė referimi pėr tė bukurėn, - vazhdoi Todi.

            -Jo dhe aq, - kundėrshtoi i bindur Xheti me vėshtrim tė butė.

            Flisnin gjatė pėr tema tė tilla, po Todi nuk qe nė formė. Biseda ngeci. Vėshtruan nga dritarja. Jashtė qyteti zbardhte. Flokėt e dėborės pėrhapnin njė ndjenjė qetėsie tė pacėnuar. Dielli kridhej nė muzgun e pėrhimtė tė reve, ndėrsa era e pamėshirshme i rrihte si me kamxhik njerėzit, strukur nė pallto tė mėdha, mbėshtjellė me shalle e kapela. Njė grup femrash u drejtuan plot zhurmė nga supermarketi. Po prisnin tė hynin gratė te dera automatike, kur inxhinieri dėgjoi ta thėrrisnin.

            -Hej Todi, ē’kemi?

            Zėri nazal i ngjirur, me ton dashamirės, i pėrkiste njė gruaje tė imėt fare pranė hyrjes, po dukej sikur vinte prapa saj nė trajtė jehone tė vagėlluar. Todi Zvirina ktheu kokėn i befasuar. U magjeps nga profili i njohur. Sytė e gjelbėr tė errėt, dhėmbėt e fildishtė, vija delikate mes dy rruzujve mė poshtė i freskuan kujtesėn. Njė shprehja kėndellėse plot energji e pushtoi.

            -Oh! - qe e gjitha ē’mundi tė artikulonte, - nuk tė vura re, Nermin.

            -Ndaj tė fola, - ia ktheu ajo e qeshur.

            Sytė e mjegulluar tė gruas i ngjanė me zjarre tė shuar, apo dy “priza tė djegura” siē do tė shprehej nė rrethana tė tjera. Sa ndryshonte me Nerminin e dikurshėm! E zbehtė, e ngadaltė, sikur kishte hyrė nė ujė. E vėshtroi ngultas dhe ndjeu sėmbimin t’i rritej nė zemėr. Nuk e kishte parė kurrė kaq tė ēlirėt dhe, siē i thoshte ajo atėhere, kaq jashtė kontrollit.

            -Dukesh mirė, - theu heshtjen gruaja. - Shkruan edhe poezi, kam parė komentet nė internet.

            - Absolutisht e saktė doktoreshė, - u kujtua ta thėrriste me pėrkėdheli si atėhere.

            -Vėrtet?

            -Pėr pjesėn e dytė, - tha ai, - shkrimet nė media.

            -I ke lexuar poezitė e mija? - vazhdoi i interesuar.

            -Asnjė pėr be, - tha Nermini, - pėrse nuk m’i jep?

            -Oh sigurisht, - u pėrgjigj. - Po ti nuk ke provuar ndonjėherė tė shkruash? E kishe hobi, tė kujtohet?

            -Vetėm receta, - ia ktheu ajo me zėrin e dobėt, tė ngjirur dhe u largua befasisht pa thėnė as mirupafshim.

            Grumbulli i grave gjithashtu avulloi, saqė dyshoi nėse vėrtet hynė nė supermarket, apo vetėm i soditi nė rrugė. Nermini nuk i tha asgjė pėr veten dhe atij s’iu dha ta pyeste. Nė fakt nuk pati mundėsi nė aq pak kohė. Ktheu kokėn pėr njė vėshtrim tė fundit, po gruaja qe tretur.

            Todi shtangu nė kėmbė, dera automatike mbeti hapur.

            -Plaka tė la pa mend - e solli nė vete zėri i Xhetit.

            Todi bėri pėrpara dhe automati u mbyll me kėrcitje tė lehtė.

            -Nuk qe imazh, - mėrmėriti i ngazėllyer.

            Pasoi njė heshtje e sikletshme. Termi “plakė” e sėndisi. La fjalėt t’i rrėshqisnin anash apo mbi kokė siē bėn futbollisti afėr portės kundėrshtare.

            -S’mė duket ashtu, - mezi u dėgjua t’i kthejė pėrgjigje.

            Asnjė vajzė e re, shumė mė e bukur se Nermini, nuk mund t’i dhuronte atė gėzim tė brendshėm, atė lloj flakėze tė padukshme qė i ndriēoi shpirtin e turbulluar.

            -Jam i vonuar, - tha ngadalė, i pėrhumbur.

            -Duket e njeh dhe digjesh, - shpotiti Xheti.

            -E njoha dikur, madje shumė mirė - tha Todi i ngrysur, - tani jam tepėr i ftohtė pėr t’u djegur.

            -Epo nxito “tė kapėsh kohėn”! - perifrazoi Xheti thėnien e njohur.

            Patėn njė flirt me doktoreshėn vite tė shkuara. Pikėrisht kjo ishte fjala e duhur, flirt. Tani mund tė gjykonte gjakftohtė. Nermini i tha njėherė.

            -Mė mirė tė flirtosh se sa tė digjesh.

            Todi e quajti shaka si shumė tė tjera. Aforizma e vjetėr s’vlente pėr inxhinierin e dashuruar. Tė thuash u godit prej saj ishte pak. E deshi me tė vėrtetė, po ajo firoi mė shpejt se dėbora e prillit.

            “Njėlloj si tani!” mendoi i shushatur.

            Solli nė mendje muskujt vithorė tė Nerminit, shprehjen sensuale tė fytyrės, melankolinė e pėrhershme, zėrin e ngjirur. Si nė jerm iu shfaqėn mė nė brendėsi thithkat pak tė ēngjyrosura, kurorat e kuqėrremta rreth tyre, nishanet e kafta shpėrndarė shpinės. Edhe kėmbėt, formėsuar bukur. Kujtime tė vjetra, tė dikurshme, asnjė mbresė e takimit tė fundit. Ballit tė menduar iu stampua njėlloj shkėlqimi pėshtjelluar me dyzim tė ftohtė.

 

 

            I dėrgoi njė tufė poezi dhe njė e-mail me pak fjalė, nė formė pyetjesh tė ethshme:

            “Mos qe vėrtet rastėsi? Apo ndoshta dora e Zotit?”

            Donte tė zgjonte njė zemėr tė fjetur.

            Priti me ankth. Njėherė mendoi se u nxitua. Mos u ngut dhe prishi gjithēka? Pastaj thoshte me vete se ashtu duhej. Shqetėsimi, rritur si ortek, e dėrrmoi ditė me radhė. Vėshtirė ta hiqte nga mendja.

            E vuajti atėhere largimin e Nerminit. Nuk pati grindje, as urrejtje po njė mur absurd heshtjeje. Mė vonė dėgjoi se ishte martuar me njė mjek reanimator nė Tiranė dhe e la veten tė mposhtej. Pėr shumė kohė jeta e tij qe pėrjetim i vazhdueshėm i asaj dashurie fluide, si mirazh. Qėndruan me vite larg, dy njerėz nė brigjet e njė lumi qė sa vinte zgjerohej. Nermini mbeti nė ajėr mes fjalėve tė thėna e tė pathėna.

            “He, Zot, ē’kujtime?!”

            Gjithēka filloi dhe mbaroi nė vjeshtėn e tetė viteve tė shkuara. Kur muzgu armatoste qytetin me parzmoren e bronztė, nė qetėsinė e shurdhėr tė mbrėmjes ngjyrėfloriri shpirtrat e tyre paralizonin kohėn, trupat e kapėrthyer formonin “kafshėn me dy kurrize”.

            -Mė thuaj ēfarė po bėn, - i kėrkoi Nermini pėrmes rėnkimeve.

            -Dashuri, - u pėrgjigj ai me ndėrprerje tė zėrit.

            -Oh, jo! - i tha.

            Ai nuk e kuptoi.

            -Dua atė fjalėn qė pėrdorni ju meshkujt.

            Todi e pati vėshtirė, jo vetėm pse qe hera e parė.

            -Doktoreshė, ty s’ta them dot.

            -Sigurisht e thua derisa po e bėn, - u lut ajo.

            Todi ia mbylli gojėn me njė puthje tė zgjatur postdashuri.

            -Do tė ma thuash herėn tjetėr? - ngulmoi Nermini e pėrkėdhelur si kone.

            -Meqė e pėlqen kaq shumė.

            Kur u takuan ndaj perėndimit tė diellit nė stolin e parkut panė njė mbishkrim rrugaēėsh. Si vazhdim i lojės sė pėrsėritur nė dhomėn e katit tė dytė nė hotel “Enkelana”, i panjohuri i kish bashkuar emrat e tyre me fjalėn e turpshme. Shkrimi qe i deformuar, primitiv.             Todi zuri pamjen.

            Po s’mundi ta fshihte.

            -Shiko, - i tha Nermini e trazuar nė ēast.

            Ai qeshi nėn buzė me indiference dhe e puthi lehtė, i druajtur se diēka mė pasionante mund tė ndizte imagjinatėn e saj.

            -Jam me infeksion, - iu ankua ajo e inatosur dhe zuri tė shpjegonte me hollėsi natyrėn e sekrecioneve vaginalė me terma tė ngatėrruara latinisht.

            Todi qe mėsuar tashmė me nazet e saj dhe mėnyrėn direkte tė emėrtimit tė organeve gjenitale.

            -Ti je mjeke, - i kujtoi.

            -Sigurisht, vetėm se ka njė problem, - ajo qėndroi pėr t’i dhėnė rėndėsi lajmit tė pakėndshėm.

            Todi e shikoi nė mėnyrė pyetėse, i pasigurt nėse duhet t’i besonte.

            -Sindromi i ēiftit, - kumtoi Nermini, - dhe unė jam nozofobe.

            -Nuk e kam dėgjuar kurrė, - tha ai, - ēfarė ėshtė?

            -Fjalė pėr fjalė “frikė nga sėmundjet”, - ajo e shikoi pjerrtas tė lexonte efektin.

            -Ka zgjidhje? - kėrkoi tė dinte Todi i pėrngritur.

            -Po, tė thuash atė fjalėn e pacipė, - u tall doktoresha.

            Fjala, qė e ndizte gruan si fishekzjarr, nuk mundi tė kapėrcente asnjėherė buzėt e tij nė katėr muajt e vjeshtės sė artė. Nganjėherė i dukej se ajo fjalėz kishte fuqi magjike pėr Nerminin, punė loje eksituese. Pastaj arsyetonte se ndoshta qe vėrtet sindromi i ēiftit.

            Sidoqoftė asnjėri nuk justifikonte largimin e mistershėm…

 

            Shkroi mesazhin tjetėr. E bloi gjatė nė mendje derisa kuturisi.

            “Nermin, do ta them fjalėzėn e turpshme”.

            Mendoi se loja e vjetėr do tė jehonte nė shpirtin e Nerminit, ashtu si mallėngjehemi nga njė kujtim i hershėm i fėminisė.

            Por gabohej.

            Nermini nuk iu pėrgjigj e-maileve, as telefonatave . Tė gjitha pėrpjekjet shkuan dėm. Celulari dilte gjithnjė i bllokuar ndėrsa interneti gėlltiste nė heshtje mesazhet njėrin pas tjetrit. S’preferoi tė pyeste tė tjerėt, ishte marrėdhėnie vetėm e tė dyve. Pėrpiqej tė arsyetonte, ndėrkohė qė shpirti i ngurtėsohej.

            Njė muaj i pambarimtė ia mprehu skajėrisht kėrshėrinė, i sosi durimin dhe bėri pėrēapjen, tė cilėn nuk guxoi dikur. U nis me makinėn e tij, njė opel i vjetėr rrangallė. Arriti nė Tiranė pas tre orė udhėtimi, pa ndaluar asgjėkund. Mėngjesit gri, mes agut murmash tė pėrgjumur dhe lindjes sė diellit, u paraqit nė portėn e maternitetit.

            Oborri i vogėl katėrkėndor i spitalit obstretik nė bulevardin “Zogu I” pothuaj i gjithi kredhur nė errėsirė, pėrveē disa njollave ndriēuar zbehtė nga llambat e rrugės dhe dritat e dhomave tė shtrimit. Pesė a gjashtė burra me pako tė mbėshtjella qenė ulur nėpėr stola. Disa dremisnin.

            -Ju lutem dr Nermin Kasnecin, - i tha rojes me uniformė, - ėshtė nė shėrbim?

            Ai e shikoi i habitur me njė lloj frike tė fshehtė nė sytė ende tė pėrgjumur.

            -Kush jeni ju zotėri?

            -Njė mik i doktoreshės, - u pėrgjigj me ngut.

            -Ju lutem prisni pak.

            I erdhi shpirti nė vend, madje buzėqeshi. Nuk i duhej tė priste gjatė.

            “Tani s’ke ku shkon Nermin”.

            Po qetėsia e shurdhėr qė mbretėroi thuajse nė ēast, kėrciste nga elektriciteti.

            “Zot, e gjithė kjo ėshtė e frikshme” iu pėrpėlit njė dyshim ndjellakeq.

            Shqetėsimi rritej nė formėn mė virulente tė mundshme derisa u hap me kėrcitje tė shpifur dera e rėndė e spitalit.

            -Kush e kėrkon dr Nerminin? - pyeti njė burrė trupmadh me bluzė tė bardhė.

            -Unė, - u ngrit nė kėmbė Todi.

            Grupi i vizitorėve tė pėrgjumur i hapi rrugėn.

            -Vini nga larg?

            “Dreq, tėrė kėto pyetje!” Pėrse nuk i thoshin ku ishte doktoresha? Ndjeu djersėn e ftohtė t’i kthehej nė kompresė ngjitėse tė sikletshme.

            -Ē’rėndėsi ka? - u pėrgjigj me padurimin e njeriut qė e sorollatin.

            -Nuk e dini?

            -Ē’farė duhet tė di? - u zbraz i indinjuar.

            Shprehja e fytyrės ishte pasqyrė e tonit tė zėrit.

            -Zotėri, dr Nermin Kasneci vdiq para njė muaji, - kumtoi ftohtė drejtori i spitalit obstetrik.

            Todi e shikoi mjekun si pėrmes pasqyrash tė shtrembėruara.

            Nuk i dhanė hollėsira dhe ai nuk i kėrkoi.

 

            Pogradec, e hėnė 14 shkurt 2011