Dashi
Personat qė i pėrkasin
shenjės sė Dashit janė tė ndjeshėm, kanė shumė marramendje, zjarrmi tė lartė
apo ndezje. Ndaj ata duhet tė ruajnė fuqitė dhe shėndetin e mirė. Mjekėsia
astrologjike kėshillon qė ata tė merren me aktivitete mė tė nxehta,
respektivisht tė ushtrojnė sporte tė ashtuquajtura luftarake, nė tė cilat
deshėt mund ta tregojnė veten mirė. Gjimnastika, vallėzimi dhe e
ashtuquajtura Terapi e Rajshit (thėnė shkurt e shqip: seks). Mirėpo, tek
njerėzit qė i pėrkasin kėsaj shenje, edhe skijimi dhe ēiklizmi kanė efekte
shumė tė mira. Deshėt edhe pėrpos nevojės sė zbrazjes sė energjisė sė
madhe, megjithatė duhet tė pushojnė shpesh dhe relaksohen mirė gjatė
ushtrimeve fizike. Nė kėto momente i rezervoni vetes kohė dhe ēaste tė
mjaftueshme kur mund tė merrni nė dorė sėrish ndonjė libėr, po ashtu tė
dėgjoni edhe muzikė, ndėrkaq mendimet qė ju sillen ēdo ditė nė kokė ti
hiqni qafe, sė paku pėr ca qaste. Kėshilla: Sa mė shpesh qė keni mundėsi
bėni masazh tė fytyrės.
Demi
Demi mund tė ketė probleme me qafėn dhe grykėn sė bashku me
gurmazin, bajamet, veshėt, hundėt, gjuha, buzėt dhe zverku (zverku i demit!)
si dhe balli. Sistemi i demit ėshtė ndėrrimi i oksigjenit, pra pėrpunimi i
ushqimit, jo vetėm organet e tretjes, por edhe gjėndrat e regjionit tė
ballit janė pjesėmarrėse nė veprim. Demat janė tė pirur tė vuajnė pėr kohė
te gjatė nga sėmundje tė ndryshme, Sėmundjet tek ta zakonisht shtrihen nė
rrugė joproporcionale (pra tė mbitheksuar) veēmas nė regjionin e organeve
dhe tė sistemit tė frymėmarrjes. Demat janė gjithashtu tė prirur qė tė kenė
mbipeshė tė theksuar dhe tė tejkalojnė paksa me marrjen e ushqimit. Masat e
preferuara pėr ta janė: agjėrimi, masazh, puna nė kopsht, muzika e mirė dhe
qėndrimi nė natyrė tė pastėr. Kėshilla: filloni me njė regjim tė agjėrimit
(dietės) dhe do tė vėreni se sa tė ēlirė do tė ndjeheni nė pjesė tė
ndryshme tė trupit.
Binjakėt
Sistemi i binjakėve ėshtė tėrėsisht sistemi qendror i nervave sė
bashku me mushkėritė, si dhe sistemi i imunitetit dhe gjėndrės sė
ashtuquajtur Thymus. Zakonisht binjakėt janė tė pirur tė vuajnė nga
mushkėritė (ngase nė parim ata pinė duhan sė tepėrmi!), nga pengesat nė
sistemin nervor dhe nga ndezjet nė brinjė e gjoks. Ndikojnė pozitivisht
ushtrimet nė tė marruarit frymė, bisedat, terapitė pėr ēlirim dhe terapitė
pėr nxehje si p.sh. akupunktura. Me rėndėsi tė veēantė pėr ju edhe: i
ashtuquajturi tush nė oksigjen, ne formė tė shėtisė nė ajėr tė pastėr.
Gaforrja
Gaforrja shėnjon lukthin, tek gratė- gjinjtė si dhe mitrėn,
gjėndrat e pėshtymės, pastaj mė tej tė gjitha vrimat e lėkurės
(mbėshtjellėsit) tė trurit, bebėzėn e syrit, mbėshtjellėsin (lėkurėn) e
zemrės dhe membranat e nervave. Gaforret janė tė pirur tė vuajnė nga
sėmundjet e lukthit, nga depresionet, hypohondria. Ata duhet tė jenė mė
optimist, gjėrat t i marrin mė shtruar. Terapitė e preferuara janė kurat nė
ujė dhe marrja nė mėnyrė tė veēantė i ēajit tė malit/barishte (si tip
lulelakre, por me stap tė gjatė dhe fleta tė gjera). Kėshilla: nėse keni
mundėsi dhe hapėsirė bėjeni njė kopsht personal me lloj-lloj barishte duke
filluar nga ēaji i kamomilės, ēaj nane etj.. Nėse nuk keni kopsht, atėherė
mbusheni njė bidon tė bukur nė terrasė ose diku nė dritaren pranė tavolinės
sė kuzhinės. Angazhimi me kėtė lloj aktiviteti do tju qetėson.. Ky lloj i
hobit tė ri , juve si tip social qė jeni, do tua rivendos baraspeshėn e
humbur dhe do tju bėjė tė kėnaqur.
Luani
Zemra, shpretka, shtylla kurrizore si dhe arteriet shėnjojnė
shėnjuesin e diellorit luan. Luanėt kanė tendenca tė vuajnė nga sėmundjet e
zemrės dhe tė qarkullimit tė gjakut por edhe nga dhimbjet e shpinės. Ata, mu
pėr kėtė, do tė duhej qė mė shpesh tė pushojnė e ēlirohen, tė bėjnė
shėtitje tė gjata dhe tė mos e mbivlerėsojnė gjithnjė e mė shumė vetveten.
Pėr luanėt terapitė tipike janė ato tė ashtuquajturat terapitė e vallėzimit,
banjat nė diell dhe qėndrimi nė lartėsi. Kėshilla: Gjithnjė kur tė keni kohė
tė lirė, shtrijuni nė bankė nė njė cep tė kopshtit, dhe nėnshtrojuni rrezeve
jopėrclluese tė diellit. Pėr shėnjuesit e zjarrtė si ju, drita ėshtė balsam
i shpirtit. Pėr ju, po ashtu, edhe lėvizja ėshtė e nevojshme. Luanėve,
deshve dhe shigjetarėve ushtrimet fizike tė rregullta ju bėjnė shumė mirė.
Do tė ishte mirė qė sė bashku me partnerin tuaj tė regjistroheni nė njė
shkollė vallėzimit. Lėvizjet ritmike ju bėjnė shumė mirė nė mbajtjen e
trupit, dhe ju ndihmojnė qė tė ēliroheni fizikisht dhe shpirtėrisht.
Virgjėresha
Kėtė shenjė e pėrcaktojnė zorra e trashė, gjėndrat e stomakut
dhe organet tjera qė dėrgojnė elemente pėr tretje ( mėlēia e zezė, vreri).
Sistemi i virgjėreshave ėshtė sistemi i vlerėsimit tė ushqimit. Virgjėreshat
janė tė pirur tė vuajnė nga pengesat dhe vėshtirėsitė nė sistemin e tretjes
nė regjionin e zorrėve. Pėr kėtė arsye ata/ato do tė duhej ti kushtojnė
rėndėsi ushqimit (mos tė punojnė shumė, natyrisht jo edhe pak!) dhe para sė
gjithash: tė qeshin shumė. Virgjėreshat e mbajnė shėndetin pėrmes dietave
dhe ushqimeve me origjinė natyrore, me bimė shėruese dhe barishte tė
ndryshme, qė ndikojnė nė qetėsimin e sistemit tretės, pėrmes kurave tė
agjėrimit dhe meditimit. Familjet e tyre, miqtė etj. nuk mund ta marrin as
me mend se sa vibrime tė ndjeshme kanė nervat e kėsaj shenje.
Peshorja
Shėnjuesit tė peshojės i pėrket pjesa e veshkave si dhe
korja e veshkave pranė, mėshikėza dhe regjioni i ijėve. Sistemi i peshores
(apo funksionet) krijojnė baraspeshė dhe rregullojnė: p.sh. vlerat e PH-sė
sė gjakut tė veshkave, temperaturėn pėrmes termostatit nė tru. Tė lindurit
peshore priren tė kenė ndezje nė veshkė dhe mėshikėz, por edhe gurė nė
veshkė. Terapia tipike e peshoreve ėshtė ajo me muzikė dhe pėrmes
vallėzimit. Ndihmojnė edhe terapitė pėrmes bisedave qė ka mundėsi tė bėhen
edhe me miq. Kėshilla: pėrdoroni sa mė shumė lėngje nė formė tė ēajeve
natyrale.
Akrepi
Shėnjuesit tė akrepit i pėrket zorra e trashė dhe zorra e
zgurdhit. Gjithashtu edhe organet e sekretimit, pra edhe gjėndrat
embrionale. Sistemi i akrepit ngjallė jetėn e re dhe eliminon atė tė
vdekurėn, atė tė pėrfunduarėn. Akrepat janė tė pirur tė vuajnė nga sėmundjet
e organeve qė prodhojnė sekret dhe atyre gjenitale. Por nganjėherė edhe nga
pasojat e jetės sė tyre tė stilit herė ekscesive e herė tėrėsisht ekstreme.
Akrepat do tė duhej t i adaptohen stilit tė jetės sė lehtė, por edhe tė
vėshtirė dhe tė mos kėrkojnė qė tė jenė tė fundit, duke prodhuar mė shumė
ndjesi mirėkuptimi pėr tė tjerėt shumė e rėndėsishme sa mė shpesh tė
ēlodheni e ēliroheni pėrmes muzikės sė lehtė , pėrmes leximit tė librave me
tema tė lehta ose duke qėndruar nė rrethe miqsh tė ngushtė. Kėshilla:
Mėsohuni njėherė emirė tė ēliroheni. Sa mė shpesh bėni marshe nė natyrė, tė
lirė dhe pa kurrfarė qėllimi dhe trysnie.
Shigjetari
Shigjetarit si tip sportiv, vital i pėrgjigjen nyejt e
kėmbėve dhe kofsha e epėrme, pastaj vijnė: frymėmarrja dhe nxjerrja e thellė
e saj, pėrshtatja e syve me ambientin etj. Sistemi i shigjetarit ėshtė
sistem i lėvizjeve tė njeriut nė nxitim. Shigjetarėt vuajnė nga lėndimet e
natyrės sportive por tė lehta, qė vijnė edhe si rezultat i neglizhencės,
pastaj nga lėndimet e nyejve tė legenit dhe jo rrallė edhe nga lėndimet nė
fytyrė. Shigjetarėt herė pas herė kanė nevojė tė ndėrrojnė stilin e jetės.
Gjithsesi kjo bėhet edhe nė shenjė tė ruajtjes sė optimizmit, si diēka tepėr
me rėndėsi pėr organizmin e njeriut. Terapitė tipike tė shigjetarėve kanė tė
bėjnė me sport: tė ushtruarit e ēiklizmit, vrapimi i lehtė, kalėrimi, lufta
me skermė, noti, fluturimi dhe ngjitja nė lartėsi. Shigjetarėt i lodhė
ndeja, rutina dhe struktura e njėjtė e ditės, por edhe disa prej lojėrave a
aktiviteteve tė njėtrajtshme nė kohė tė lirė. Shigjetarėt kanė nevojė pėr
ndryshime, qė t i ofrojnė shpirtit tė tyre ushqim pėrherė tė freskėt.
udhėtimet janė balsam pėr shpirtin e tyre dhe ruajnė freskinė e trupit dhe
mendjes.
Bricjapi
Bricjapit tė ftohtė dhe konservativ, sipas pikėpamjeve tė
mjekėsisė astronautike, i pėrkasin eshtrat dhe nyejt, para sė gjithash
gjuri, gjėndrat tiroide, gjėndrat dhjamore, dhėmbėt, qimet e lėkurės dhe
thonjtė. Bricjapėt nė pleqėri vuajnė nga reuma, tendosja e muskujve, tė
ajurit e nyejve, dėmtimet e gjunjėve etj. Pikėrisht pėr kėtė, bricjapėt
duhet tė pinė shumė ujė, ta gėzojnė e shijojnė si tė nxehtit ashtu edhe
lagėshtirėn e natyrės sa mė shumė e sa mė shpesh qė munden dhe mos ta ēajnė
kokėn edhe aq pėr rregullat e mirėsjelljes tė rrethit dhe shoqėrisė. Tė jesh
fare i lirė kjo ėshtė deviza e bricjapėve. Terapitė e bricjapit janė
dieta, qė kanė pėr bazė para se gjithash ato prodhime me origjinė bimore, si
rrėnjė, zabardhoku i patates, pastaj hudhra, preshi, qepa, rrepa e kuqe etj.
Pėrpos kėtyre edhe veprimet lehtė tė zbatueshme: agjėrimi, ngjitja nėpėr
lartėsi, marshimi etj. Kėto veprimet e fundit mund t i bėni edhe mė lehtė
nė shoqėri, duke iu bashkuar ndonjė grupi alpinistėsh a marshuesish tė
rregullt. Kėshilla: shkarkohuni sa mė shumė nga obligimet e brendshme, me tė
cilat vazhdimisht e ngarkoni veten.
Ujori
Kėsaj shenje tė jashtėzakonshme dhe shumė mbresėlėnėse i
pėrkasin pjesėt e shpatullave tė poshtme dhe venat e saj, pastaj pulpat (e
kėmbėve), thembra dhe pjesa e shpinės. Funksionalitetin e kėsaj shenje e
karakterizojnė: bartja dhe ushqimi kapilareve me oksigjen, sistemi i
pėrgjithshėm i venave dhe sistemi i pavetėdijshėm nervor i ashtuquajturi
ndryshe edhe sistemi vegjetativ. Ujorėt janė tė pirur tė vuajnė prej
shtangimit tė pulpave tė kėmbėve, shtangimit tė muskujve, tė ftohurit e
nyejve tė kėmbėve. Shpirtėrisht ujorėt reagojnė rrallė, por nuk do tė duhej
qė tė lėndohen nė atė shkallė qė ata pastaj ta kalojnė ēdo kufi tė reagimit.
Terapitė tipike tė suksesshme tė shėrimit pėr ujoret janė: terapia pėrmes
fushės magnetike, akupunktura elektronike, dhe bioenergjia (e njohur edhe me
emrin Reiki).
Peshku
Shėnjuesi i fundit i rrethit tė shtazėve- peshku, i pėrshkruhet
sistemi i kėmbėve, respektivisht lėngu pėrēues i tij (gjaku dhe limfa).
Peshqit ėndėrrues vuajnė nga shputat e kėmbėve, sėmundjet qė vijnė si
rezultat i tė ftohurit tė gjatė e tė thellė, por edhe mungesave tė lėvizjeve
dhe si rezultat i pasivitetit tė theksuar. Ata do tė duhej tė lėvizin mė
shumė (sa shpirtėrisht aq edhe fizikisht!), tė kenė qėndrim tė qartė pėr
jetėn dhe mos tė rrėshqasin drejtė ujėrave tė pesimizmit dhe kotėsisė.
Terapitė me tė mira tė kėsaj Kategorie (peshkut) janė: drenazha e limfave,
meditimi, jeta nė gjallėri, masazh e zonave refleksive tė kėmbėve, ushtrimet
e sensibilitetit, qėndrimi nė det, noti dhe nxitja pėr t u shkėputur nga tė
menduarit pėr gjėra tė imta, tė pėrditshmėrisė. Kėshilla: Hidhuni njė ēast
nė krahėt e ėndrrave. Aty janė dhuratė e veēantė pėr ju! Qė tė jeni tė
kėnaqur nė brendi tė shpirtit, sikur akrepat, edhe juve do t ju bėnte mirė
ndonjė aktivitet i natyrės sociale. Mendimet se po ju ndihmoni tė tjerėve,
ndikojnė pozitivisht nė vet harmonizimin e mendjes dhe shpirtit.
|