Shpesh simptoma tė cilat nė dukje mund tė duken
shumė tė thjeshta mund tė jenė treguesit e parė tė njė infarkti qė mund ti
marrin edhe jetėn pacientit nėse neglizhohet. Infarkti i miokardit mund tė
shkaktoj njė sulm nė zemrėn e pacientėve, duke qenė i maskuar mes simptomave
tė tilla si djersitja, ftohja e lėkurės apo edhe ngjashmėrisė me njė grip tė
zakonshėm.
Ē'ėshtė infarkti i miokardit?
Ky ėshtė infarkti i njė nekroze tė njė pjese
mė tė vogėl ose mė tė madhe tė muskulit tė zemrės, e shfaqur pėr
shkak tė furnizimit tė pamjaftueshėm me gjak. Shkaktari mė i shpeshtė i
shfaqjes sė kėtij kanceri ėshtė mbyllja e ndonjėrės prej arterieve koronare
nga ndonjė koagul gjaku. Zemra ėshtė njė muskul njėsoj si gjithė
muskujt e tjerė tė trupit. Arteriet e furnizojnė zemrėn me gjak tė pasur
me oksigjen, nė mėnyrė qė ajo tė tkurret dhe ta hedhė gjakun nė
pjesėn tjetėr tė trupit. Kur muskuli i zemrės nuk furnizohet me
sasinė e duhur tė oksigjenit, funksioni i saj ulet. Kur muskuli i zemrės
nuk merr oksigjen ai fillon tė vdesė.
Si mund ta kuptojmė dhe cilat janė format e shfaqes sė
infarktit tė miokardit?
Pėrgjithsisht simptomat e shfaqes sė kėtij
infarkti janė dhimbja e kraharorit e shoqėruar me vėshtirėsi nė
frymėmarrje. Djersitje profuse ose e tepruar dhe tė pėrziera. Dhimbja e
kraharorit mund tė pėrshkruhet si shtrėngim, rėndim, presion ose si dhimbje
tipike. Por disa herė pacientėt nuk i kanė kėto shenja tipike.
Ja cilat janė shenjat e tjera tė shfaqes sė infarktit tė
miokardit:
Vėshtirėsi nė tretjen e ushqimeve. Dhimbje e
nofullės sė poshtme. Dhimbje e lokalizuar vetėm nė supe ose nė krah,
ndonjėherė edhe tė vjella. Por nė disa raste pacienti mund tė pėrjetoj
Infarktin e Miokardit, me simptoma fare minimale. Tek gjinia femėr edhe
tek tė moshuarit, shenjat e kėtij infarkti mund tė jenė jo tipike ose tė
lehta. Nė kėto raste ata paraqesin lodhje tė tepėrt edhe dobėsi.
Sulmi nė zemėr maskohet nė grip, djersitje,
lėkura e ftohtė, plogėshti, tė cilat mund tė tė ngatėrrojnė me njė grip.
Madje dhe ndjenja e presionit apo dhimbjeve nė gjoks janė shenja tipike tė
sulmit nė zemėr. Por nė shenjat paralajmėruese tė kėtij infarkti mund tė
jenė edhe dhimbjet dhe enjtjet nė shputat e kėmbėve. Nga kraharori, dhimbja
mund tė pėrhapet edhe nė qafė, nofull, supe ose kurriz dhe shoqėrohet me
vėshtirėsi nė frymėmarrje ,tė pėrziera dhe djersė.
Si mund ta parandalojmė kėtė infarkt:
Askush prej nesh nuk ka nė dorė tiparet genetike
dhe sėmundjet e trashėguara. Por ajo qė ne mund tė mėnjanojmė, ėshtė
parandalimi i faktorėve dhe riskut pėr sėmundjet kardiake tė cilat
pėrfshijnė: Kufizimi i duhan-pirjes. Marrja ēdo natė e 100 mg aspirinė.
Kontrolli i vazhdueshėm i tensionit arterial, diabetit dhe
kolesterolit.Aktiviteti i vazhdueshėm dhe ushtrimet fizike.
Mėnyra e diagnostikimit tė infarktit tė miokardit:
Te pacientėt qė pėrjetojnė dhimbje tė
kraharorit, diagnoza e sėmundjes dhe trajtimi i saj bėhen nė mėnyrė tė
njėkohshme. Fillimisht pyetet i sėmuri pėr momentet kur ka filluar tė ndjejė
dhimbje? Si u pėrhap dhimbja? Kjo dhimbje i shtohet nė qetėsi apo aktivitet
fizik? Ka apo ska vėshtirėsi nė frymėmarrje? Ka tė pėrziera? Ka
djersitje difuze? Anamneza mjekėsore pėrfshin edhe faktorėt e riskut siē
janė: duhanpirja, diabeti, hipertensioni arterial, kolesteroli i rritur,
familjarė tė tjerė me probleme zemre,probleme me enėt e gjakut.
Si arrihet tė bėhet dallimi midis anginės sė qėndrueshme dhe
asaj tė paqėndrueshme:
Angina (dhimbja) e qėndrueshme ėshtė e
paparashikueshme. Ajo mund tė shfaqet gjatė ngjitjes sė shkallėve ose edhe
nė ecje e sipėr kur pacienti qetėsohet menjėherė pasi pushon.
Angina(dhimbja)e paqėndrueshme mund tė shfaqet pa paralajmėrim, atėherė
kur trupi ėshtė nė qetėsi dhe kur pacienti nuk ka stres. Simptomat
anginale janė dhe si pasojė e ngushtimit tė arteries koronare. Dhimbja e
kraharorit ka dhe shkaqe tė tjera siē janė: gastriti, trompozė nė mushkėri,
pneumonia dhe refluksi i stomakut.
Ekzaminimet qė duhen bėrė janė :
-Ekzaminimi fizik
-Elektrokardiograma
-Eko e zemrės
-Prova e biēikletės
Kur duhet tė kėrkohet ndihmė mjekėsore
Dhimbja e gjoksit pėrbėn njė urgjencė
mjekėsore. Pėrveē infarktit tė miokardit, ka dhe ēarje tė aortės ose
probleme tė mushkėrisė. Nėse mendoni se po pėrjetoni njė infarkt tė tillė
duhet tė merrni menjėherė njė tabletė aspirinė 100 mg. Shumė pacientė
humbin jetėn pėrpara se tė kėrkojnė ndihmė mjekėsore. Kjo ndodh pėr
arsye se ata i injorojnė simptomat qė pėrmendėm mė sipėr thjesht nga frika
se mos ndodh diēka e keqe.
|