Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Shkencė 2 - INFARKTI I MIOKARDIT, SIMPTOMAT E SHFAQJES SĖ SĖMUNDJES

Shkruan: Dr. Entela LABAJ

http://shqiptarja.com

      

INFARKTI I MIOKARDIT, SIMPTOMAT E SHFAQJES SĖ SĖMUNDJES

 

            Sulmi nė zemėr  maskohet nė grip, djersitje, lėkura e ftohtė, plogėshti, tė cilat mund tė tė ngatėrrojnė me njė grip. Madje dhe ndjenja e presionit apo dhimbjeve nė gjoks janė shenja tipike tė sulmit nė  zemėr. Por nė shenjat paralajmėruese tė kėtij infarkti mund tė jenė edhe dhimbjet dhe enjtjet nė shputat e kėmbėve.

  

 

            Shpesh simptoma tė cilat nė dukje mund tė duken shumė tė thjeshta mund tė jenė treguesit e parė tė njė infarkti qė mund t’i marrin edhe jetėn pacientit nėse neglizhohet. Infarkti i miokardit mund tė shkaktoj njė sulm nė zemrėn e pacientėve, duke qenė i maskuar mes simptomave tė tilla si djersitja, ftohja e lėkurės apo edhe ngjashmėrisė me njė grip tė zakonshėm.

            Ē'ėshtė infarkti i miokardit?

            Ky ėshtė infarkti i njė  nekroze tė njė  pjese mė  tė  vogėl ose mė  tė  madhe tė  muskulit tė zemrės,  e  shfaqur pėr  shkak tė  furnizimit tė  pamjaftueshėm me gjak. Shkaktari mė i shpeshtė i shfaqjes sė kėtij kanceri ėshtė  mbyllja e ndonjėrės prej arterieve koronare nga ndonjė  koagul gjaku. Zemra  ėshtė  njė  muskul  njėsoj si  gjithė  muskujt e tjerė  tė trupit. Arteriet e furnizojnė  zemrėn me gjak  tė  pasur me oksigjen, nė  mėnyrė  qė  ajo tė  tkurret dhe ta hedhė  gjakun nė  pjesėn  tjetėr  tė trupit. Kur muskuli i zemrės  nuk  furnizohet  me  sasinė  e duhur  tė  oksigjenit, funksioni i saj ulet. Kur muskuli i zemrės  nuk  merr  oksigjen  ai  fillon  tė “vdesė”.


            Si mund ta kuptojmė dhe cilat janė format e shfaqes sė infarktit tė miokardit? 

            Pėrgjithsisht simptomat e shfaqes sė kėtij infarkti janė dhimbja e  kraharorit e shoqėruar  me  vėshtirėsi  nė  frymėmarrje. Djersitje profuse ose e tepruar dhe tė pėrziera. Dhimbja e kraharorit mund tė pėrshkruhet  si shtrėngim, rėndim, presion ose si dhimbje tipike. Por disa herė  pacientėt nuk i kanė kėto shenja tipike.


            Ja cilat janė shenjat e tjera tė shfaqes sė infarktit tė miokardit:

            Vėshtirėsi nė tretjen e ushqimeve. Dhimbje e nofullės  sė  poshtme. Dhimbje e lokalizuar vetėm nė supe ose nė krah, ndonjėherė edhe tė vjella. Por nė disa raste pacienti mund  tė  pėrjetoj  Infarktin e Miokardit,  me  simptoma fare minimale. Tek gjinia femėr edhe tek tė moshuarit,  shenjat e kėtij infarkti mund  tė  jenė jo tipike ose tė lehta. Nė kėto  raste ata paraqesin lodhje tė tepėrt edhe dobėsi.

            Sulmi nė zemėr  maskohet nė grip, djersitje, lėkura e ftohtė, plogėshti, tė cilat mund tė tė ngatėrrojnė me njė grip. Madje dhe ndjenja e presionit apo dhimbjeve nė gjoks janė shenja tipike tė sulmit nė  zemėr. Por nė shenjat paralajmėruese tė kėtij infarkti mund tė jenė edhe dhimbjet dhe enjtjet nė shputat e kėmbėve. Nga kraharori, dhimbja mund tė pėrhapet edhe nė  qafė, nofull, supe ose kurriz dhe shoqėrohet me vėshtirėsi nė   frymėmarrje ,tė pėrziera dhe djersė.

 

 



            Si mund ta parandalojmė kėtė infarkt:

            Askush prej nesh nuk ka nė dorė tiparet genetike dhe sėmundjet e  trashėguara. Por ajo qė ne mund tė mėnjanojmė, ėshtė parandalimi i faktorėve dhe riskut pėr sėmundjet kardiake tė cilat pėrfshijnė: Kufizimi i duhan-pirjes. Marrja ēdo natė e 100 mg aspirinė. Kontrolli i vazhdueshėm i tensionit arterial, diabetit dhe kolesterolit.Aktiviteti i vazhdueshėm dhe ushtrimet fizike.


            Mėnyra e diagnostikimit tė infarktit tė miokardit:

            Te pacientėt qė pėrjetojnė dhimbje tė kraharorit, diagnoza e sėmundjes dhe trajtimi i saj bėhen nė mėnyrė tė njėkohshme. Fillimisht pyetet i sėmuri pėr momentet kur ka filluar tė ndjejė dhimbje? Si u pėrhap dhimbja? Kjo dhimbje i shtohet nė qetėsi apo aktivitet fizik? Ka apo s’ka vėshtirėsi   nė   frymėmarrje? Ka tė pėrziera? Ka djersitje difuze? Anamneza mjekėsore pėrfshin  edhe faktorėt e riskut siē janė: duhanpirja, diabeti, hipertensioni arterial, kolesteroli i rritur, familjarė tė tjerė me probleme zemre,probleme me enėt e gjakut.


            Si arrihet tė bėhet dallimi midis anginės sė qėndrueshme dhe asaj tė paqėndrueshme:

            Angina (dhimbja) e qėndrueshme ėshtė e paparashikueshme. Ajo mund tė shfaqet gjatė ngjitjes sė shkallėve ose edhe nė ecje e sipėr kur pacienti qetėsohet menjėherė pasi pushon. Angina(dhimbja)e paqėndrueshme mund  tė  shfaqet  pa  paralajmėrim, atėherė kur trupi ėshtė nė qetėsi dhe kur  pacienti nuk  ka stres. Simptomat anginale janė  dhe si  pasojė  e ngushtimit tė arteries koronare. Dhimbja e kraharorit ka dhe shkaqe tė  tjera siē janė: gastriti, trompozė nė mushkėri, pneumonia dhe refluksi i stomakut.


            Ekzaminimet  qė  duhen bėrė  janė :

            -Ekzaminimi fizik

            -Elektrokardiograma
            -Eko e zemrės

            -Prova e biēikletės



            Kur duhet tė kėrkohet ndihmė mjekėsore

            Dhimbja e gjoksit pėrbėn njė  urgjencė  mjekėsore. Pėrveē  infarktit tė miokardit, ka dhe ēarje tė aortės ose probleme tė  mushkėrisė. Nėse  mendoni se po pėrjetoni njė infarkt tė tillė duhet tė merrni menjėherė  njė tabletė aspirinė 100 mg. Shumė   pacientė   humbin  jetėn  pėrpara  se tė  kėrkojnė  ndihmė  mjekėsore. Kjo ndodh pėr arsye se ata i injorojnė  simptomat qė pėrmendėm mė sipėr thjesht nga  frika se mos ndodh diēka e keqe.