Kush ėshtė Daut Demaku?
Daut Demaku ėshtė njeriu qė solli njė frymė tė
re nė shoqėrinė shqiptare: frymėn e mendim tė ri botėror, frymėn e mendimit
pozitiv, frymėn e NGRITJES SHPIRTĖRORE. Ky njeri, me mendjen e njė urtaku
dhe me njė shpirt energjik, arriti pėr njė kohė shumė tė shkurtėr tė bėjė
revolucion nė tė menduarit kosovarė duke i thyer mendėsitė arkaike dhe
zėvendėsuar ato me sintezėn mė tė bukur, mė domethėnės dhe mė tė dobishme qė
ka mundur ta kultivoj ndonjėherė mendja e njeriut, me dhuratėn mė madhore,
mė kulminante, e siē e quan me shume krenari edhe ai vet, me ēelėsin e
lumturisė njerėzore. Dhe me plot tė drejtė, pa kurrfarė droje nė
subjektivizėm tė tepruar, ky mendimtar, ky ideator e afirmator i kėsaj fryme
tė re nė tė menduarit tonė, e meriton epitetin: OSHO - shqiptar.
Daut Demaku u lind mė 13 tetor 1944 nė Abri
(Drenicė), ku edhe kreu shkollėn fillore, ndėrsa arsimin e mesėm dhe tė
lartė i kreu nė Prishtinė. Qysh si student ishte vite me radhė kryeredaktor
i gazetės sė studentėve tė Kosovės Bota e re, njėkohėsish edhe kryetar i
Lidhjes sė Studentėve tė Kosovės. Mė vonė punoi si gazetar dhe redaktor i
Redaksisė sė Revistave Kulturore tė Rilindjes, pėr tė kaluar pastaj si
redaktor pėrgjegjės i Kooperativės Botuese tė Librit Bujqėsor nė Prishtinė.
Dhe, sė fundi, ishte drejtor i Edicionit tė Botimeve tė Rilindjes deri nė
vitin 2003.
Pėrveē artikujve tė shumėt, tė botuar nė sa e sa
gazeta e revista shqiptare e tė huaja, Daut Demaku deri mė tani ka botuar
edhe mbi 20 libra nė fushat e ndryshme tė letėrsisė dhe tė literaturės
inspirative, duke filluar nga vepra e parė Brigjet e thata, kur ishte
student i vitit tė parė, tė botuar nga Jeta e re mė 1967 e deri te libri
(qė sapo doli nga shtypi) Tregime shqiptare dhe mendimi pozitiv - 1.
Prej kur e njohim ne Daut Demakun?
E njohim gjatė golgotės kosovare tė vitit 1999, ku u dėbuan
dhunshėm mbi njė milion shqiptarė, Daut Demaku, nė bashkėpunim me Shoqatėn
alternativo-shkencore UNIVERSI me qendėr nė Zvicėr, pėrgatiti
projekpropozimin pėr hapjen urgjente tė Qendrės psikoterapeutike tė
pėrkohshme nė Tiranė, pėr trajtimin e tė traumatizuarve nga lufta.
Menjėherė pas luftės filloi me botimin e
literaturės inspirative dhe nė prill tė vitit 2000, themelon dhe udhėheq
OJQ-nė Qendra e Mendimit Pozitiv nė Prishtinė. Arrin tė moderoj njė
emision (mujor) televiziv nė RTK me titull Mendimi pozitiv, i cili mė vonė
bartet nė Radio-Kosovė (me tė njėjtin emėrtim) por tash si emision i
pėrjavshėm e qė ndiqej nga dhjetėra-mijėra dėgjues nė mbarė rruzullin
tokėsor (emetohej edhe pėrmes internetit). Vazhdon me ligjėrata e tubime tė
panumėrta qė mbaheshin ēdo javė nė Prishtinė, por edhe nėpėr qendra tė
ndryshme tė Kosovės, ku ėshtė aktiv edhe sot e kėsaj dite, e qė pandėrprerė
mban kurse tė ndryshme pėr ngritjen shpirtėrore dhe ėshtė drejtues i
Qendrės sė Mendimit Pozitiv nė Prishtinė
Pėr web faqen
www.sa-kra.ch i morėm kėtė intervistė:
Cilat ishin fillet e kėsaj mėnyre tė re tė tė
menduarit?
www.sa-kra.ch: Cila ishte shkėndija e parė qė
aktivizoj energjinė tuaj pėr tju pėrkushtuar me kaq devotshmėri kėsaj fryme
tė mendimit tė ri botėror, frymės sė mendimit pozitiv?
Daut Demaku:
Ndalė njėherė tė marrė frymė, sepse kur e lexova biografinė time gati sa
nisi tė mė rritet mendja, por ju e dini qė unė mendjamdhėsinė e kam armik,
qė dua ta luftojė me tė gjitha mjetet prandaj po marrė frymė thellė, po e
uli kokėn dhe po pėrgjigjem nė pyetjen tuaj.
Nė fillim ju kėrkoj falje,
si thonė tė menēurit e botės se: nuk kam kohė tiu pėrgjigjem SHKURT. Por,
ju lus e sidomos lexuesit e kėsaj faqeje, ato konstatime qė ju duken pa
vlerė - e keni lejen time ti hapni dritaret dhe ti hidhni nė kontenier tė
mbeturinave pa asnjė hezitim. Unė them se: ai qė i banė konak tė keqes
nesėr, e keqja do ti bėhet pjesė e jetės.
Nė Kurset pėr freskimin e dijes pėr tė cilat
kam shkruar detajisht nė romanin Magjia e urtisė njėrin prej kushteve
pėr pranim e kemi pas dhėnien e BETIMIT - se kurrė nuk do ta themi emrin,
adresėn e atij institucioni. Kėrkesa e Mėsuesit tonė pėr kėtė BETIM ishte
shumė e arsyeshme dhe bazohej nė kėtė thėnie: dituria ėshtė pasuria e parė
nė jetėn njerėzore, e ne, ne qė askush asgjė nuk na ka dhuruar falas
askėnd tė huajnė (ASKĖND) NUK E PRANOJMĖ nė kėto kurse nė qoftė se nuk
ėshtė i gjuhės dhe gjakut tonė. Kjo ėshtė arsyeja pse nuk e them xixėn e
vėrtetė, por mbi tė gjitha ishte edhe gjakimi im jetėsor, dėshira ime
kulminante nė kėtė jetė, qė tė jem sa mė afėr njerėzve qė pėr KARTĖ
IDENTITETI e kanė menēurinė dhe vetėm menēurinė. E ju e dini hebreitet i
kanė dhanė njerėzimit shumė vlera tė shkencės, kulturės dhe ekonomisė. Mė
kėtė rast po i pėrmendi vetėm novelistėt. Prej 100 fituesve tė shpėrblimit
mė tė lartė nė botė NOBELIT - 50% janė me prejardhje hebreite (e ndoshta
edhe mė shumė) e ata, si komb, nuk janė, nė tėrė botėn, mė shumė se dhjetė
(10) milionė banorė, kurse 50 % tjetėr vie nga gjashtė (6) miliardshi i
banorėve tė tjerė qė i mban kjo planetė. Pėr arritjet e tyre ekonomike mos
tė flasim fare: sot e komandojnė kapitalin amerikan dhe botėror qė ėshtė
njė dėshmi, njė diplomė se nuk janė budallenj. Urdhėroni e analizoni dhe,
pasi ti keni analizuar mė pyesni lirshėm: a i dua si komb, si histori, si
besim fetar, apo i dua pėr MENĒURINĖ e tyre?
Rrugėn pėr hyrjen time nė kėto kurse e ka hapur
zemėrgjerėsia shqiptare, kur asnjė hebreit nuk ka pėsuar nga thika
shqiptare, siē kanė vepruar tė tjerėt, sidomos fqiu i ynė verior. Prandaj,
duke e njohur mirė kombin tim, duke ia njohur vuajtjen e sakrificėn, tėrė
historinė dhe dhimbjet nė tė gjitha periudhat unė, Daut Demaku, ose mė
saktė: thėrmia mė e vogėl e kėtij kombi zemėrmadh pėrulem deri nė tokė
para ēdo qenie tė gjuhės e gjakut shqiptar. Dhe, sa tė jem gjallė, do ti
shėrbejė me devotshmėri, duke bėrė pėrpjekje qė ta them tė vėrtetėn dhe
vetėm tė vėrtetėn, sidomos pėr ato qė quhen DHIMBJE dhe VUAJTJE tė
kombit. Ky ėshtė qėllim i lartė pėr mua, pėr kėtė qėllim edhe jetoj
Mos ma
merrni ketė deklaratė si patetikė folklorike, ashtu, nė stilin tonė, qysh
jemi mėsuar ti pėrbaltim edhe gjėrat e shenjta. Nuk dua tiu bindi ju,
Zotin e kam dėshmitar se e them tė vėrtetėn.
E tash, edhe njėherė: kah u ndez ajo shkėndijė?
Pėr herė tė parė po e them publikisht se kjo
shkėndijė u ndez nė mua tė jem krejtėsisht i sinqertė: - nė ditėt e
dėshpėrimit mė tė thellė qė mund tė pėrjetojė njė shpirt i njeriut. Nuk po e
them vuajtjen time, sepse krahasuar me vuajtjet e pėsimeve e tė tjerėve
vuajtja ime do tė duket qesharake dhe e pa pikė vlere, por po them njė diēka
tjetėr: aty dhe vetėm aty e kam kuptuar thelbin e njėrės nga tė vėrtetat e
amshueshme se: shkolla e VUAJTJES ėshtė shkolla mė e mirė nė jetėn
njerėzore. Duke lexuar e studiuar mė vonė, i kam parė sikur nė film
familjet e tejpasura evropiane, qė nuk i kanė lejuar fėmijėt ti prekė
vuajtje, nuk kanė lejuar as tė vishen as tė hanė vetė, sepse i kanė pas
shėrbėtorėt e sigurt tė gjitha kėto familje kanė prodhuar debila, njerėz
tė paaftė pėr jetė. Merrni me mend njė fėmijė tė kėtillė qė kurrė nuk i ka
veshė vetė rrobat e veta, qė kurrė si ka mbathė kėpucėt, madje as qė ka
ditė qysh lidhen lidhėset e tyre e tash ky fėmijė tė shkojė nė komunė pėr
njė dokument, d.m.th. pėr njė veprim fare tė thjeshtė, a mund ta bėjė? Nė
pėrballjen e parė me realitetin tjetėr - ai bie pėrtokė, sepse duke e
ruajtur nga vuajtja e kanė ruajtur edhe nga jeta dhe ai ka jetuar nė
iluzione. E realiteti i vėrtetė nuk ėshtė pėrrallė, por gjendje reale qė ta
thyen kurrizin.
Prodhues i kėsaj xixe, i kėsaj shkėndije tek unė
ka qenė vuajtja. Kjo ėshtė pėrgjigje e saktė. Karburant i kėtij zjarri ishte
libri Sistemi i suksesit i autorit, poashtu me prejardhje hebreite, Oskar
Shelbah, pastaj mė ndihmuan shumė letrat e lexuesve shqiptarė qė kėnaqeshin
me kėtė libėr tė dorės sė parė tė mendimit njerėzor dhe, mė vonė, MREKULLIA
e fjalės sė gjallė tė Mėsuesve nė Kurse dhe, sidomos, ushtrimet praktike, qė
nuk kanė zgjatė pak, por gati shtatė vjet. Merrni me mend kėtė tė dhėnė:
mėsimit me DETYRIM i duhen dhjetė (10) vjet pėr tė arritur rezultatet e
mėsimit ME DASHURI qė realizohen brenda njė viti. Pra, raporti ėshtė njė me
dhjetė. Kur mė pyesin sa vjet i ke shkollė, unė them: shtatėdhjetė. Njerėzit
e dinė qė unė se kam atė moshė e lere mė ti kem 70 vjet shkollė, i hapin
sytė e qeshin, e dinė se unė humorin e kam vokacion, kurse unė unė, qebesa
e di saktėsisht ēka po them. Por, tė mos lavdėrohem, se vetėlavdėrimi e
mjeron (e zhvlerėson) burrin. E unė kam pretendime
(opa: gati ja nisa
prapė.)
Tė gjitha nė jetėn e njeriut varen nga mėnyra e tė
menduarit
www.sa.kra.ch: Ju
jeni ndėr tė intelektualėt e parė dhe tė pakėt, qė patėt kurajėn tė
inicionit dhe tė afirmonit kėtė frymė tė re, ose thėnė ndryshe, kėtė mėnyrė
tė re nė tė menduarit shqiptar. Ku e keni gjetur mbėshtetjen pėr kėtė veprim
mjaft tė guximshėm, qė duke pasur parasysh mentalitetin tonė, nė njė farė
mėnyre, do tė mund ta komprometonit edhe personalitetin tuaj, pra titullin
dhe famėn?
Daut Demaku:
Po filloj nga pjesa e fundit, fama. Fama ėshtė mashtrimi mė i madh i njeriut
tė gjorė. Fama e njeriut zgjat aq sa zgjat flaka e njė fije kashte. Pėr
famėn nuk lodhem fare.
Nė jetėn time, ēkado qė kam
marrė pėrdore tė punojė, pėrpara e kam pas njė pyetje tė rėndė: a ėshtė
vlerė pėr tė mirėn kombėtare? Shikuar nga ky kėnd, kur i analizova mirė e
mirė tė gjitha kėshillat qė dalin nga literature amerikane, ktheva shikimin
edhe nė rrafshin e mendimit shqiptar. Pėr habinė time, kėto dy gjėra,
takoheshin nė njė maje tė pėrbashkėt dhe formėsonin njė tėrėsi unike pėr tė
cilėn jo qė ia vlente tė punosh, por pėr tė ia vlente edhe tė jetosh.
Po ta merrni, pėr shembull,
librin tim qė sapo doli nga shtypi Tregimet shqiptare dhe mendimi pozitiv-
1 do ta vėreni vėrtet njė mrekulli: sa bukur korrespondon mendimi i
traditės shqiptare me majat e dijes botėrore. Kjo ėshtė mahnitėse. Do tė
gjeni tregime shqiptare, qė janė majat e dijes njerėzore qė populli ynė i ka
bartur nėpėr gjenerata me gojėdhėna dhe, kur tė lexohet me vėmendje edhe
komentimi qė i shoqėron dhe i krahason me dijen kulminante botėrore, sidomos
tė literaturės amerikane do tė shihni se shqiptarėt e kanė SHPIRTIN e
pastėr si bora nė majat e larta, por edhe mendjen e kthjelltė, si ujė i
lumit malor. Kjo bindje mė dha fuqi dhe siguri dhe unė kėtė punė nuk e kam
shndėrruar nė profesion, por nė mision. Mua mė ra hise ta nisi kėtė punė
(gjithmonė dikush duhet tė jetė i pari) dhe jam falėnderues qė ndodhi
kėshtu
Tash kemi botuar aq shumė tituj tė literaturės sė mendimit pozitiv,
sa thjesht nesėr mund ta shkel Dautin autobusi por kjo mėnyrė e tė
menduarit nuk do tė zhduket KURRĖ mė nga trojet tona.
Natyrisht asnjė punė nė
jetė nuk ėshtė pa rrezik. Sa mė i madh tė jetė rreziku aq mė i lartė do tė
jetė suksesi. Synimi ynė ka qenė qė vetėm 2% e popullatės shqiptare ta
pranojė kėtė mėnyrė tė tė menduarit (kjo ėshtė pika e masės kritike) dhe kjo
ėshtė arritur pėr dy-tri vjet. Nė fillim, nė ligjėratat e mia fillonim me
mė tė thjeshtėn: mė mirė ėshtė tė mendosh mirė se tė mendosh keq. Mė
vonė kemi filluar me Ligjet kryesore qė e ndėrtojnė jetėn njerėzore, si,
p.sh. tė gjitha ligjet e jetės janė pėr tė mirėn e njeriut. Tė kesh shėndet
tė pėrkryer, tė kesh sukses, tė kesh begati sa tė duash, tė kesh lumturi tė
plotė kėto janė tė drejtat themelore tė njeriut, sepse: secili njeri, me
lindjen e tij e fiton tė drejtėn qė tė jetojė nė mėnyrėn qė e kėnaqė. Pra
kėto janė gjendjet normale tė jetės, kurse gjendjet abnoramle janė:
joshėndeti, varfėria, dėshtimet, fatkeqėsia dhe mjerimi. Dhe merreni me
mend: TĖ GJITHA KĖTO GJENDJE VAREN NGA MĖNYRA E TĖ MENDUARIT.
Nuk po vazhdojė mė gjatė me
konstatimet e mrekullueshme qė ia sjellin lumturinė njeriut, por po i
pėrmbahem pyetjes suaj.
Kjo mėnyrė e tė menduarit e
ndihmon jetėn e njeriut pėr SOT, pėr KĖTU e pėr TASH. Studentėt dhe
mėrgimtarėt tonė ishin tė parėt qė na dhanė mbėshtetje dhe falė tyre ne
mbijetuam deri mė sot pa ASNJĖ DONACION as nga tė huajt e as nga vendorėt.
Mė pyeti njėherė njė mik:
si po tė shkojnė punėt? I thashė: shumė mė mirė se qė e meritojmė. Tė
nesėrmen ma kishte dėrguar njė letėr ku shkruante: Nė kėtė libėr tė shenjtė,
faqe kaq, thuhet: Zoti ua shumėzon sukseset atyre qė bėjnė pėrpjekje pėr tė
bėrė punė tė mira, atyre qė bėjnė punė tė kėqija as nuk ua zvogėlon as nuk
ua shumėzon, por i dėnon pikėrisht pėr aq sa mėkatojnė, prandaj ju i keni
punėt mė mirė se qė e meritoni. Ishte letėr-mrekulli.
Pėr tri vjet rresht sa e
kam ligjėruar nė fakultet lėndėn: Arti i mendimit pozitiv, studentėt mė
binin nė qafė: pse kaq shumė e thekson kombėtaren, kur kjo literaturė e ka
pėr bazė individin, madje secilin individ nė planetin tokė? Asokohe pat
filluar tė pėrhapet bindja se ėshtė (edhe) turp ta theksosh kombėtaren. Kėtu
do tė ndalem pak mė shumė
Nė qoftė se do tė jesh
dikushi nė jetėn lineare, pra nė jetėn horizontale apo tokėsore, atėherė,
PATJETĖR duhet tė mbėshtetesh nė vlerėn e parė tė gjinisė njerėzore qė
quhet: komb, atdhe
E kam pėrsėritur shpesh
tregimin e mjekut me famė botėrore, Hipokratit tė pavdekshėm. Nė kohėn kur
Hipokrati e shpalli BETIMIN e famshėm ku thuhej se mjeku duhet ta ndihmojė
pacientin qė ka dhembje qoftė tė jetė mik apo armik
Pikėrisht nė kėtė
kohė Persia hyri nė luftė me Greqinė. Mbreti i Persisė, kur e lexon Betimin
e Hipokratit ia shkruan njė letėr dhe i thotė: Zotėri Hipokrat, ti ke
thėnė se mjeku duhet ta ndihmojė pacientin, qė ka dhimbje, pa marrė parasysh
a ėshtė mik apo armik
Ushtarėt e mi tė plagosur kanė dhimbje
Eja
Hipokrati pėrgjigjet: Po lartmadhėri, unė kam thėnė atė qė e thoni ju, por
keni harruar diēka: unė para se tė jem mjek njėherė jam GREK.
Nuk e di qė mund tė kėtė
gėzim, lumturi apo jetė njerėzore me vlerė nė qoftė se brenda asaj jete
nuk gjendet zemra dhe shpirti i kombit. Prandaj mua mė dha fuqi
pėrcaktimi im: njėherė kombi, pastaj tė tjerat. Sepse kombi ynė e ka kryer
shkollėn e dhimbshme tė vuajtjes. Unė ia di historinė, ia di dhimbjen, ia di
e ia njoh fuqinė. Nė tė gjitha anėt kufizohemi me urrejtje tė fqinjėve,
sepse ata e dinė dhe e njohin fuqinė tonė, por (O, Zot!...) na vetė nuk i
besojmė fuqisė tonė shpirtėrore. E tash unė e kam njė pyetje pėr ju: a ju ka
ndodhė ndonjėherė ta urreni apo ta xhelozoni QYQANIN? Kurrė. Ndaj mjerakut
njerėzit ndjejnė dhembje e mėshirė, kurse ai qė ėshtė mė i menēur, mė i
zoti, mė i fuqishėm se ti eh, ndaj tij krijohet urrejtja e xhelozia deri
nė fobinė pėr ta zhdukur nga faqja e dheut sepse ĖSHTĖ MĖ I MIRĖ SE TI.
Pra, edhe kjo ishte njė
ndihmesė e madhe, sepse njerėzit mė tė mirė qė i ka Kosova e qė vinin me
shumė dashuri nė Qendėr, mė nė fund e kuptuan se nė rrafshim kombėtar po
ndodhė diēka e bukur
U binden se mileniumi i tretė ėshtė i shqiptarėve, se
tė gjithė do tė kthehen nė vendet e tyre, madje edhe ata qė u dynden nga
Karpatet nė njė tė afėrme do tė nisen rrugės sė kthimit, pėr atje ku e
kanė tokėn e tyre.
|
Daut Demaku gjatė ligjėrimit nė "Qendrėn e
Mendimit Pozitiv" nė Prishtinė |
Ndihmesat e pengesat
www.sa.kra.ch: Ėshtė pėr keqardhje, se institucionalisht (as nga
Qeveria e Shqipėrisė e as nga Qeveria jonė nė ekzil), nuk jeni pėrkrahur
nė kohėn e luftės, kur dolėt me projektpropozimin pėr hapjen e njė Qendre
psikoterapeutike nė Tiranė, por as pas saj (luftės), kur vėrtet masa e
traumatizuar nga pasojat e dhunės kishte nevojė pėr njė trajtim tė tillė.
Ishte kjo injorancė, naivitet, diletantizėm etj. apo thjeshtė mungesė e
dėshirės sė pushtetarėve, kur dihet se ēfarė pasojash tė rrezikshme mund tė
sjell sindromi posttraumatik?
Daut Demaku:
Tė gjitha qė thoni ju ishin tė pranishme. Nuk gjetėm pėrkrahje dhe si zogj
me krahė tė thyer ulem kokėn. Shkrimtarėt e vėrtetė janė si nėnat. Ku tė
ndien dhimbje fėmija ndien dhimbje edhe nėna. E dhimbja kombėtare ishte
tepėr e acartė. Ju kujtohet mirė kur e bisedonim sindromin e luftės nė
Vietnam. Njė Amerikė qė i ka tė gjitha themelatat dhe kushtet pėr
rehabilitim, edhe sot, pas sa vjetėsh po i ndien pasojat postraumatike tė
asaj lufte.
Shihni sot pasojat
postraumatike tė luftės sė fundit. Nė doktoraturėn e njė mikut tim, qė ka
pas pėr temė VETĖVRASJET, kur e kam lexuar atėherė thuhej: shqiptarėt zėnė
vendin e fundit me pėrqindje tė vetėvrasjeve. Ēka ndodhi pas luftės? Nė
Kosovė kanė ndodhur aq shumė vetėvrasje sa tash, sigurisht radhitemi nė krye
tė tabelės klasifikuese. Duhet ta dimė tė gjithė se kur NJĖ pjesėtar i
kombit tonė vetėvritet me vdekjen e tij vdes edhe nga diēka e jona, e tė
gjithė ne tė tjerėve.
Pushtetarėve as atėherė, as
sot, kjo gjendje nuk ua prishė gjumin. Pse? Sepse tė qenit nė politikė i ka
katėr dimensione:
E para: dėshira pėr
pushtet;
E dyta: dėshira pėr tu
dukur;
E treta: dėshira pėr
mirėqenie personale, dhe;
E katėrta: ēėshtja
kombėtare.
Kjo e fundit ėshtė
gjithmonė farsė, sa pėr ti fituar votat. Pushtetari qė ndėrton karrierė mbi
kėto katėr dimensione, ai nuk ndėrton karrierė politike, por ndėrton
SHĖMTINĖ. Kur kėto dimensione rrotullohen dhe e fundit del e para e tė
tjerat radhiten pas saj, atėherė pushtetari nė politikė ndėrton SHĖNJTĖRINĖ.
Nga historia e njerėzimit e dimė se pushtetarėt qė kanė vepruar sipas kėsaj
tė dytės populli i ka shpallė tė shenjtė e disa prej tyre janė ngritur nė
rrafshin e profetit. Ndiej dhimbje pėr pushtetarėt qė pėrpiqen tė hanė ēka
hahet e ēka nuk hahet e nuk e kthejnė polin tjetėr qė thotė: do tė
jetojmė mirė pėr veten tonė vetėm nė qoftė se jetojmė me gjithė zemėr pėr
tė tjerėt. Po tė ndodhė kjo ndonjėherė, jam thellėsisht i bindur se
shqiptarėt brenda njė kohe tė shkurtė do tė bėhen POPULL ME PRESTIGJ dhe i
respektuar nė botėn demokratike. Nuk e di kur do tė ndodhė kjo, por e di se
kėtė ua kemi borxh fėmijėve tonė dhe fėmijėve tė fėmijėve tonė.
Vazhdon...
Nė
vazhdimin tjetėr (pjesa e dytė) do tė lexoni:
-kur
tė do Zoti - tė do edhe populli;
-pėr
dyshimet fillestari nėn sloganin ĖSHTĖ TEPĖR E
BUKUR PĖR TĖ QENĖ E VĖRTETĖ;
-rreth pėrpjekjeve pėr
ngritjes shpirtėrore e edukim kombėtar;
-pėr
amanetin e tė madhit Anton Ēetta, qė e bėnė publikė pėr herė tė parė;
-pėr
Mendimin pozitiv si ardhmėria e njerėzimit etj.
P. S.
Daut
Demaku Qendra e Mendimit Pozitiv
Perball hotelit Grand Prishtinė,
rruga Nena Terezė nr. 41/25
dautdemaku@yahoo.com
mendimipozitiv@yahoo.com
www.mendimipozitiv.org
tel: 038 225 800
044 679 009
049 438 544
|