|
Fjala e autorit
Falėnderimi i takon vetėm Allahut xh.sh. i cili na bėri
robėr tė bindur, dhe krijesa tė dalluara me mendje tė shėndoshė. Atė e
lavdėrojmė dhe falėnderojmė dhe vetėm nga Ai ndihmė dhe falje kėrkojmė.
Paqja dhe bekimi i Allahu xh.sh. qoftė mbi tė Dėrguarin e gjithė njerėzimit,
hz. Muhamed a.s. tė birin e Abdullahut, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij
dhe mbi tė gjithė ata tė cilėt me pėrkushtim dhe dedikim tė thellė e trasuan
dhe e vazhduan ndjekjen e Sunetit tė tij, dhe Allahu xh.sh. na bėftė
prej tyre dhe neve si Umet Islam i kėtij fillim shekulli XXI.
I nderuar lexues, kur morra nismėn tė shkruaj kėtė libėr
ishte njė udhėtim qė mė shtyri tė mendoj dhe ta hedhė nė letėr kėtė ide.
Udhėtimi im filloi nga Prishtina, pra Kosova, duke kaluar nga veriu nė
Durrės, Shqipėri. Pas ndaljen sė autobusit dhe njė pushimi gjysmė ore, u
nisėm nė drejtim tė anijes Adria, pasi u mbush anija me cisterna dhe plot
makina biznesi me naftė dhe benzinė, por dhe pasagjerė qė ktheheshin disa nė
Itali e disa nė Francė, e disa nė Zvicėr me autobusė.
Nga Ballkani, udhėtimi im ishte drejtė Evropės, kaluam nėpėr
Itali, duke u ndalur nė Bolonjė dhe Milano, e shumė vende tė italianėve,
dikur Perandoria Romake. Seē mė vinin disa mendime nė kokė kur nė anijen
Adria bėmė gati 8 orė deri zbarkuam nė Bari tė Italisė, mu duk vetja
tėrėsisht ndryshe, sepse po hyja nė njė tokė tė re tė cilėn nuk e kisha
prekur mė parė. Nė autobusė ishim takuar si me porosi me pėrfaqėsues nga
gjitha trevat shqiptare, ku ka shqiptarė; nga Kosova, Shqipėria, Mali i zi,
Maqedonia etj.
Pse ky libėr mund tė thoni ju? Ideja ime ishte
qė nė ēdo takim qė do tė kem tė mundohem tė transmetoj valė nga Kurani dhe
Suneti sepse kėshtu po na mėson Resulullahi a.s.: Ju kam lėnė dy
gjėra, nėse do tė kapeni nė to, kurrė nuk do tė humbisni. (Mutefekkun
Alejhi).
Ideja ime dhe e ēdo besimtari qė ka iman nė zemrėn e
tij tė pėrhapė ide progresive, Islame, paqėsore, sepse vetė Islami dhe
mėsimet e saj kanė kėtė ngjyrim dhe duan kėtė praktikė, jo urrejtje dhe
vėllavrasje, jo terror, jo pėrēarje, siē thotė Allahu xh.sh. nė Kuran:
Fitneja dhe provokimi/nxitja pėr tė keqen ėshtė mė e rėndė sesa vrasja.
Zbarkimi im final ishte nė kėrthizė tė Evropės, ku
gėrshetoheshin tri kultura tė mėdha nė tre kantone. Vendi tė cilin po flasim
ėshtė Zvicra, e ndarė nė kantonin italian, francez dhe gjerman. Njė vend i
pėrzier, kozmopolitan, ku mund tė gjeni tė gjitha ngjyrat dhe racat
njerėzore qė ka krijuar Allahu i Lartėmadhėrishėm. Njė vend kozmopolit, ka
edhe ide tė ndryshme, qofshin ato tė gabuara apo tė qėlluara.
Nė kėtė libėr do tė mundohem qė ēdo rreshti ti jap njė
kuptim, nė mėnyrė qė lexuesi ta hamonizojė idenė e tij me librin dhe tė
pėrēojė mesazhe strukturuese dhe sinjifikative nė kujtesėn e tij. Libri do
tė pėrmbajė tema tė ndryshme nė lidhje me Islamin dhe ideologjinė, sidomos
nė Ballkan dhe Evropė. Njeriu ėshtė njė botė e madhe, nėse din ta
kontrollojė vetveten dhe idetė e tij, do tė arrijė qė tė jetė mėkėmbės i
Allahut xh.sh. nė tokė siē thotė Allahu xh.sh. nė Kuran:(Pėrkujto Muhamed)
Kur Zoti yt u tha engjėjve: Unė po krijoj (po pėrcaktoj) nė tokė
njė zėvendės.
Feja Islame pa fraksione, pa sekte e ndarje, ėshtė fe e
pastėr nga Kurani dhe Suneti, ėshtė njė ideologji dhe shkollė shpėtimtare
qė duhet funksionalizuar. Funksionalizimi Islam nė shoqėrinė e sotme sidomos
nė kėtė tė kėtij shekulli, ku ide nga media e shkruar apo vizuele, po
propogandojnė antiislam ēdo ditė e mė shumė. Si pėrfundim duke mos e zgjatur
mė shumė dhe pėr tia lėnė fjalėn librit, shkollės mė tė mirė pėr njeriun e
vėrtetė i cili nė brendėsi tė tij ėshtė i pastėr dhe nuk e dėshiron luftėn
dhe terrorin, sepse kėshtu Allahu xh.sh. i mėson robėrit e tij tė mos
prishin rregullin nė Tokė, sepse Ai ka vėnė rregull dhe qetėsi.
Arbėr
BERISHA
Zvicėr, Basel - Liestal
23.05.2011
Pjesė nga libri "Islami dhe ideologjia"
|
