Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
ISMAIL
GASHI
Hyrje
Ismail Gashi u lindė mė 2.4.1976, nė fshatin Drenoc, komuna Rahovec, shtetas
i Republikės sė Kosovės.
Shkollėn fillore dhe tė mesmen e ultė e kreu nė vendlindje, mė
1989/90, nė Vėllezėrit Frashėri, pastaj e filloi tė mesmen e lartė nė
shkollėn Xhelal Hajda-Toni, ish-QAMO Ramiz Sadiku, Rahovec, dhe gjatė
kėtyre viteve 1990-1994, e pėrfundoi. Nė shtator tė vitit 1994, u pranua nė
ShLP, nė Prizren, nė degėn e Gjuhės dhe letėrsisė shqipe ku pėr shkaqe tė
gjendjes sė luftės, ato i ndėrprenė. Pas ēlirimit tė vendit nga okupatori
serb, vijoi studimet e ndėrprera dhe i pėrfundoi me sukses, mė 26 shtator tė
2002-ės duke marrė titullin Arsimtar i Gjuhės dhe letėrsisė shqipe.
Gjatė viteve 2012/2014, me vendimin e MAShT-tė pėr
rikualifikimin e mėsimdhėnėsve, filloi programin: Avancimi dhe Kualifikimi i
Mėsimdhėnėsve nė kuadėr tė Universitetit tė Prishtinės, Fakulteti i
edukimit, qendra Gjakovė dhe i pėrfundoi studimet mė 26 prill 2014.
Prej 1 shtatorit 2003, punon nė ShMU Ardhmėria si mėsimdhėnės
i Gjuhės dhe letėrsisė shqipe, nė Rahovec.
Pėrmbledhja e parė me poezitė e tij e botuar ėshtė: "Nė folenė e
shpirtit tim", 2011, nga shtėpia botuese Dallgėt e Drinit, ndėrsa dy
pėrmbledhje tė tjera tė pėrgatitura me poezi, pret ti botoj sė shpejti.
DJALĖ I RI
Hej
djalė i ri
bėj vend tė moēmit lis
atij qė tė ka rritur degėt
ia ke borxh mbjelljen
dikur ka me tė rėnė nė mend
prej farės sate pa pėrvojė
ende se ka tė rritur
pėrpara kėmbėve
sjellja jote
hej
djalė i ri
ma vonė ka pėr t'u ndjerė
kur lėshohen rrėnjėt thellė
ka pėr t'u lulėzuar thana
e veshur me penjtė e kuq
prej tokės pėr shėndetin tėnd
ai qė vije pas teje
ka pėr ta veshur njėsoj.
JETĖ
Jeto jetė
jetoje jetėn pa e vrarė
nėpėr shtigje narrative jeta jote nuk tė njeh
mundohu ta njohėsh kontestin e saj
krijo idenė e shkruaje titullin e subjektit
se nuk e dinė ta shprehėsh as me kurnjformė
dikur e kupton pse quhet jetė
emrin ajo nuk ta fshehė.
DJALLĖZIA
Mllefin e zbrazė nė hiēin e tokės
Thasėt e mbushur me rrena prej botės
Tė mbjellė arat djerrinė tė kokės
T'i korrė tė lashtat e urisė sė ngopjes
Ushqyer me pleh natyral tė lopės.
SKULPTURĖ
Nuk e di se ēfarė mė ngacmon
emri yt nė mendimet e mia
fytyra jote qėndron e heshtur
pėrpara meje ngrirė nė mermer
Nuk e di se ēfarė mė ngacmon
fytyra jote perėndeshė
pa zė,
pa lot
kur tė rrahin erėrat
kur tė rrahin shirat
tė rėndojnė supet e botės
Nuk e di se ēfarė tė mundon
balada e gurit tė zi
pėr shpirtrat e harruar pyjeve
ta them afėr ėshtė dita
po tani nuk mundem, jo.
TRĖNDAFIL I EGĖR
Pėrse tė vije turp pėr gjembat e tu
egėrsia jote ėshtė mė e bukur
fshehjen e brengės sė gurtė askush s'tė di
dukesh rrallė nė anėt tona
mos e ulė shikimin mė pak vdekje nė sy
kurorė e bardhė ta duan e gjithė vegjėlia
tė gjitha rrugėt tė qojnė tej nė veri
liria e diellit dhe paqja tij e mallkuar.
ARTIST
Nė shpirtin tėnd artist
buron krua i freskėt
ditė natė rrjedh
lumi yt nuk fle
Si bletė punėtore thur hoje
mbledh nektar mjalti
nga lulet e popullit
Poeti...
ėshtė vazo agimi qė zgjon stinėt
nėpėr brigjet e fjetura tė botės.
GUXIM
Ti linde
krijesa ime
erdhe nė jetė e pėrqafove dritėn
nė agime tė reja do tė lahesh
me kėtė emėr do tė mėsosh tė notosh
nėpėr valėt e detit qė tė presin
Nė lundrim
mos u frikėso
shkruaje emrin e ndjenjės sate
kur tė pėrballesh me djajtė
lute shpirtin se tė dėgjon qielli
edhe pse nuk tė njohin, Guxim.
VENDI
Nė vend
Jeton nė njė vend
E vendi prej vendit i vendos
Vendet pavend
Nė rend
E rendi prej rendit i rendon
Rendet pa rend
Nė mend
E mendja prej mendjes i mendon
Mendimet pamend
Nė send
E sendi prej sendit i sendeton
Sendet pa send
Kėshtu mbesin:
Vendi nė vend pa send
Rendi nė rend pavend
Mendja nė mend pa rend
Sendi nė send pamend
|