|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
ISUF
HOXHA
Hyrje
Isuf Hoxha ka lindur mė 12 shkurt 1960 nė Therandė. Shkollėn
fillore e tė mesme e ka pėrfundua nė Therandė, ndėrsa studimet nė matematike
e ekonomi i ka ndėrprerė pėr shkak tė burgosjes ku ėshtė dėnuar me tri vite
burg (1983-1986) pėr veprimtari kundėr shtetit Jugosllav. Ėshtė i martuar
dhe ka tre fėmijė.
Shkruan proze e poezi. Deri tani ka tė botuar
tre libra me poezi:
-Frymė Pranvere -2013
-Shtegtime Ėndrrash -2016
-Gjethe Fiku -2016
DIELLI
Unė krijuesi i tokės, i qiellit
Vendin mė tė bukur tė shenjtė
Nė tokė pėr ju parajsėn zgjodha
Ara, livadhe, ujė, bjeshkėt me ar
Aty ku farėn mbrapsht ta hidhni
Bereqet hambarėt mbushen plot
Ditėn fluturoj si shqiponjė ju vėshtroj
E natėn si hėnė rrugėn ua ndriēoj
Birin tim Zeusin ua zbrita nė Olimp
Me rreze ju bekova ju pagėzova Ilirė
Jua dhashė gjuhėn mė tė ėmbėl se tė bilbilit
Trimėrinė, mjeshtėrinė, besėn e fenė pagane
Tė besoni ēka shihni, prekni e zemra ndien
Ju tė ndarė paturpėsisht nė mėhallė e fise
Ia hėngrėt kokėn si ujqėr njeri-tjetrit
Pėr sytė e zi pėr njė shkurre nė mezhdė
Palė-palė krekoseni dhe ma thoni se
Qenka kulturė, pasuri nė tri fe tė pėrēarė
Unė xhindosem ju fal e mbi Vezuv mllefin hedh
Jeni tė pėrzgjedhurit e mi dhe njė rast po ua jap
Sekretet nga thellėsitė e tokės e detit i nxjerr
Para se tju lė nė harresė e bekimin tua marr.
GĖZUAR SHQIPĖRI
Puplat mi dogji malli
Krahėt mi theu uragani
Jeta kėmbėt mi prangosi
O, sa do doja tė jem shqiponjė
Kėnga ime ta ēajė horizontin
Ejani mblidhuni kėtu, kėtu!
Nė Vlorė rreth flamurit tė vallėzoj
Ehhhh
Reve ua fala lotin
Nesėr tė reshė buzėqeshje
Bjeshkėve tė atdheut iu luta
Tė pulsojnė me tiktakun e zemrės sime
Unė me ėndrrėn larg nė dhera tė huaja
Urojmė nga zemra
Gėzuar qindvjetorin Shqipėri!
ME GJERGJIN
Para 546 viteve
Sytė mbylla unė
Kalova nė pavdekėsi
Shėtis i brengosur
Kopshtit tė historisė
Ju tė pėrēarė hidhni
Njė hap para, dy mbrapa
Pėrkrenaren e shtrėngoj fort
Atij qė e bashkon kombin
Me kėnaqėsi do ti pėrkulem
Nė gjunjė tia fal shpatėn
Heshtėn, pėrkrenaren
Ta shpall trashėgimtar.
KUQEZI
Qielli kuqezi
Shiu pikon kuq
Suferina fryn zi
Qeshim kuqezi
Qajmė kuqezi
Festojmė kuqezi
Kėndojmė kuqezi
Mendojmė kuqezi
Jemi tė ndarė kuqezi
Nė tė zi
Zi si tradhtia
Nė tė kuq
Kuq si gjaku
Edhe pėr kėtė
Qindvjetor.
NĖ OXHAK FLAKA NUK SHUHET
I leckosur me rroba tė shqyera
Edhe pse nė duar mbaja lulet
E nė shpinė ngarkuar trastėn plot
Me dashuri e amanetet e epokės
Rrugėve me gropa, mė gjuani me gurė
Shanit, zgėrdhiheshit, mė anatemuat
Vazhdoj krenar dhe i buzėqeshur
Plagėt e marra smė dhėmbin, shėrohen
Ju pėrdhosėt, lėnduat tė sotmen, tė vėrtetėn
Kot.
Tradhtia smund ta shuajė flakėn e qiririt
Ndezur mu nė mes tė tunelit.
ZGJIM MARSI
Oazėn e ėndrrave tuaja e vėrshon
i njelmėt loti, thyerje heshtash
pamėshirshėm rrėnjėt e njoma t'i mekė
Fati mė solli nė udhėkryq
fotosinteza kripės helmuar
nė labirintet e amfiteatrove
pėrgjakin kecin hiena e ujqėr
pantomimė pas perdeve
heshtje e balsamosur mumiesh
Erėrat e jetės tė shkėputėn
petalet e besimit nga zemra
rėnė nė shuplakėn e dorės sime
mburojė mos puthin arkivolin
e lėnduar tė shpresės
mos kėrko gjetiu ndėr relikte
rrezja ta puth ėmbėl buzėqeshjen
shtati tė degėzohet kurorė
petalet i ke tė freskėta
nė qumėshtin e vargjeve tė mia.
|
