Shkaku kryesor i kancerit ėshtė zbuluar qė nė vitin 1931,
por askush nuk flet pėr kėtė.
Shumė pak njerėz nė tė gjithė botėn e dinė pėrse ky fakt
ėshtė fshehur nga industria farmaceutike dhe industria e ushqimit. Nė vitin
1931 shkencėtari gjerman Otto Heinrich Warburg ka marrė ēmimin Nobel pėr
zbulimin e shkaktarit kryesor tė kancerit. Otto ka zbuluar qė kanceri ėshtė
rezultat i njė fuqie antifiziologjike dhe njė stili jete antifizilogjik.
Pse?
Kjo ka tė bėjė me njė mėnyrė ushqimi antifiziologjik (dietė
e bazuar nė ushqime acide dhe jetė joaktive). Nė kėto kushte trupi krijon
njė ambient acid (nė rastin e jetės pasive pėr shkak tė mos oksigjenimit tė
qelizave).
Aciditeti i qelizave ėshtė shkaku kryesor i pėrjashtimit tė
oksigjenit, nga ana tjetėr, mungesa e oksigjenit nė qeliza krijon ambient
acid. Doktor Otto ka thėnė qė: Mungesa e oksigjenit dhe aciditeti janė 2
anė tė sė njėjtės medalje. Pra nėse njė person ka njėrėn, ka edhe tjetrėn.
Domethėnė, nėse njė person ka aciditet me tepri ai
automatikisht do ketė mungesė oksigjeni nė organizmin e tij. Nė qoftė se
mungon oksigjeni atėherė do keni aciditet nė trupin tuaj.
Doktor Otto ka thėnė: Substancat acide shtyjnė oksigjenin,
nė ndryshim nga substancat alkaline (bazike) qė tėrheqin oksigjen. Kėshtu
qė njė ambient acid ėshtė njė ambient pa oksigjen. Doktor Otto ka shkruar:
Duke i hequr njė qelize 35% tė oksigjenit tė saj, brenda 48 orėve ėshtė e
mundur tė kthehet nė qelizė kancerogjene.
Tė gjitha qelizat normale kanė nevojė pėr oksigjen kurse
qelizat kancerogjene jetojnė edhe pa oksigjen (nga ky rregull nuk ka asnjė
pėrjashtim). Qelizat tumorale janė acide ndėrkohė qė qelizat normale janė
bazike. Nė librin e tij metabolizmi i tumoreve Otto ka treguar qė tė gjithė
format e kancerit janė tė karakterizuara nga 2 kushte kryesore: aciditeti i
gjakut dhe mungesa e oksigjenit.
Ka zbuluar qė qelizat tumorale janė anaerobe (qė jetojnė pa
oksigjen) dhe nuk mund tė mbijetojnė nė nivele shumė tė larta oksigjeni.
Qelizat tumorale mund tė mbijetojnė vetėm me glukozė dhe nė njė ambient pa
oksigjen. Mė kryesorja ėshtė qė kanceri sėshtė gjė tjetėr veēse njė
mekanizėm mbrojtės qė qelizat e trupit kanė pėr tė mbijetuar nė njė ambient
acid dhe pa oksigjen.
SI PĖRMBLEDHJE:
Qelizat e shėndetshme jetojnė nė njė ambient tė oksigjenuar
bazik qė iu lejon atyre funksionimin normal. Qelizat tumorale jetojnė nė njė
ambient acid dhe me sasi tė ulėta oksigjeni.
ME RĖNDĖSI:
Pasi ka mbaruar procesi i tretjes, ushqimet, nė varėsi tė
sasisė dhe cilėsisė sė proteinave, karbohidrateve, yndyrnave, vitaminave dhe
mineraleve furnizojnė dhe shpėrndajnė njė gjendje ose aciditeti ose bazike
nė trup. Rezultati acid ose bazik matet nga shkalla e quajtur PH,
vlerat e tė cilės janė nga 0-14. Vlera 7 i korrespondon PH neutral. Ėshtė
shumė e rėndėsishme tė dihet se si ushqimet acide ose bazike ndikojnė nė
shėndetin tonė pasi qelizat, qė tė funksionojnė si duhet, duhet tė kenė PH
bazik (pra pak lart 7). Nė njė person tė shėndetshėm PH i gjakut ėshtė midis
vlerave 7.4-7.45.
Nė qoftė se PH i gjakut nė njė person ėshtė mė pak se 7, ai
shkon nė koma.
USHQIMET QĖ ACIDIFIKOJNĖ TRUPIN
1. Sheqeri dhe gjithė nėnproduktet e tij, ėshtė mė i
keqi nga tė gjithė. Nuk ka proteinė, nuk ka yndyrna, nuk ka vitamina dhe
minerale, vetėm karbohidrate tė rafinuara qė e shkatėrrojnė pankreasin. PH i
sheqerit ėshtė 2.1, pra shumė acid.
2. Mishi, tė gjitha llojet.
3. Produktet me origjinė shtazore si qumėshti, djathi,
gjiza, kosi etj.
4. Kripa e rafinuar
5. Mielli i rafinuar dhe tė gjithė derivatet e tij si
makaronat, ėmbėlsirat, biskotat.
6. Buka, sepse pjesa mė e madhe e tyre pėrmban yndyrna
tė ngopura, margarinė, kripė, sheqer dhe konservante
7. Gjalpi
8. Kafja, ēaji i zi dhe ēokollata
9. Alkooli
10. Cigarja
11. Antibiotikėt dhe ilaēet nė pėrgjithėsi
12. Ēdo lloj ushqimi i pjekur sepse pjekja eliminon
oksigjenin duke shtuar aciditetin e ushqimeve
13. Tė gjitha ushqimet e konservuara nė kuti qė
pėrmbajnė konservantė, ngjyrues, aroma dhe stabilizues
Gjaku vetėrregullohet vazhdimisht qė tė mos bjerė nė
acidozė metabolike, pėr tė garantuar funksionimin e mirė dhe tė rregullojė
metabolizmin e qelizave. Trupi duhet tė marre ushqime me bazė minerale pėr
tė neutralizuar aciditetin e gjakut, por tė gjithė ushqimet e
lartpėrmendura, aq mė tepėr ato tė pėrpunuara, acidifikojnė gjakun.
Duhet tė kemi parasysh qė me stilin modern tė jetesės kėto
ushqime konsumohen tė paktėn 3 herė nė ditė, 365 ditė tė vitit dhe tė gjithė
kėto ushqime janė antifiziologjikė.
USHQIMET BAZIKE
1. Tė gjitha perimet e pabėra. Disa janė acide kur i
konsumon, por nė brendėsi tė trupit ndodh njė reaksion qė i kthen nė bazike,
disa tė tjera janė pak acide, por gjithsesi formojnė nevojat e duhura pėr
ekuilibrin e duhur. Perimet e pabėra prodhojnė oksigjen, ato tė pjekura jo.
2. Frutat, e njėjta gjė. Pėr shembull limoni e ka PH rreth
2.2 gjithsesi nė brendėsi tė organizmit ka efekt shumė bazik, ndoshta ėshtė
mė i fuqishmi nga tė gjithė. Frutat prodhojnė shumė oksigjen.
3. Disa fruta tė thata si bajamet janė shumė alkaline,
drithėrat integrale. Tė gjithė drithėrat duhet tė konsumohen tė bėra.
4. Mjalti ėshtė shumė alkalin.
5. Klorofili qė prodhohet nga bimėt ėshtė shumė alkalin
sidomos aloe vera.
6. Uji ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr prodhimin e oksigjenit.
Dehidrimi kronik ėshtė thelbi i pjesės mė tė madhe tė tė gjitha sėmundjeve
shkatėrruese.
7. Aktiviteti fizik oksigjenon gjithė trupin.
Ideale ėshtė tė kemi njė mėnyrė ushqyerje ku 60% e tyre tė
jenė bazike dhe 40% tė jenė acide, tė evitohen produktet shumė acide si
pijet me gaz, apo pa gaz, sheqeri i rafinuar dhe ngjyruesit.
Tė mos abuzohet me kripėn dhe tė evitohet sa tė jetė e
mundur.
Pėr ata qė janė tashmė tė sėmurė idealja ėshtė 80% e
ushqimit tė jetė bazike duke eliminuar sa tė jetė e mundur produktet acide.
Doktor George W. Crile njė nga kirurgėt mė tė respektuar nė
botė deklaron: Tė gjitha vdekjet tė quajtura natyrale sjanė gjė
tjetėr veēse pika kulminante e ngopjes sė trupit me acid.
Sikurse e thamė edhe mė lart, ėshtė pothuajse e pamundur qė
kanceri tė shfaqet te njė person i cili pastron trupin nga acidet, me njė
dietė alkaline qė shton konsumin e ujit tė pastėr dhe eviton ushqimet qė
prodhojnė acide. Nė pėrgjithėsi kanceri nuk ngjitet dhe nuk trashėgohet. Ajo
qė trashėgohet janė zakonet e ushqyerjes, ambienti dhe stili i jetės. Kėto
prodhojnė tumoret.
Menken ka shkruar qė: Lufta e jetės ėshtė kundėr
mbajtjes sė acidit nė trup.
Plakja, mungesa e energjisė, stresi, dhimbja e kokės,
sėmundjet kardiake, alergjia, ekzema, urtikaria, astma, gurėt e veshkave,
arterioskleroza, ndėr tė tjera nuk janė gjė tjetėr veēse grumbullime tė
acidit.
Doktor Theodore A. Baroody ka shkruar nė librin e tij: Alkalizohuni
ose vdisni.
Nė tė vėrtetė nuk kanė rėndėsi emrat e sėmundjeve pafund,
ajo qė ka rėndėsi ėshtė qė tė gjitha vijnė nga vetėm njė shkak kryesor,
shumė substanca acide nė trup.
Doktor Robert Young ka thėnė: Sasia e tepėrt e
aciditetit nė organizėm ėshtė shkaku i tė gjitha sėmundjeve shkatėrruese. Nė
qoftė se ndodh njė turbullim i ekuilibrit nė organizėm fillon tė prodhohet
dhe magazinohet mė shumė acid dhe mbetje toksike me shumicė, atėherė shfaqen
sėmundjet.
PO KIMIOTERAPIA?
Kimioterapia e acidifikon trupin deri nė atė pikė saqė
boshatisen tė gjitha rezervat alkaline (bazike) tė organizmit qė tė
neutalizohet aciditeti duke sakrifikuar bazat minerale si kalciumi, magnezi,
kaliumi tė depozituara nė kocka, nė dhėmbė, nė artikulacione, nė flokė dhe
nė thonj.
Pėr kėtė arsye i shohim kėto ndryshime nė personat qė bėjnė
kėtė trajtim, ndėr tė tjera, e para qė vėmė re ėshtė rėnia e flokėve.
Pėr trupin nuk do tė thotė asgjė tė humbėsh flokėt, por njė
PH acid do tė thotė vdekje.
Asgjė nga kėto nuk ėshtė e pėrshkruar ose e treguar sepse
sipas tė gjithė treguesve industria qė shėron tumoret dhe kimioterapia janė
disa nga aktivitetet mė fitimprurėse qė ekzistojnė. Flitet pėr njė xhiro
disamilionėshe dhe sigurisht qė pronarėt e kėtyre industrive nuk duan qė e
gjithė kjo tė publikohet. Ēdo gjė tregon qė industria farmaceutike dhe
industria e ushqimit janė njė bashkėsi e vetme. Ato ndihmojnė njėra-tjetrėn
nė pėrfitime.
Sa mė shumė njerėzit sėmuren, aq mė shumė rritet fitimi i
industrisė farmaceutike nga ana tjetėr, qė tė kemi shumė persona tė sėmurė
duhet shumė ushqim i dėmshėm. Tė gjithė kėtė e prodhon industria e ushqimit.
Sa nga ne kanė dėgjuar tė thuhet qė dikush ėshtė i sėmurė me
tumor dhe se kjo mund ti ndodhė ēdo njeriu?!
Jo, nuk ėshtė e vėrtetė! Ty nuk do tė tė ndodhė, nėse e
bėn ushqimin, ilaēin tėnd. Mėso tė ushqehesh, ose pėrgatitu tė vdesėsh!
|