|
JERUSALMEI... edhe pse aq shpeshherė nga
adhuruesit e tij tė verbėr u quajt perėndim i paqes, kurrnjėherė ky qytet
i mundimeve tė Krishtit, i kryqėzimit dhe i vdekjes sė tij, pėr 2000 vjet me
radhė, nuk qe i lidhur me kuptimin e paqes. Nė asnjė vend tė shenjtė mbi
rruzullin e tokės nuk kanė rrjedhur aq lumenj gjaku, sa nė kėtė qytet tė
vogėl mbi kodrinėzat e madhėrishme tė Judesė. Tri religjionet e mėdha tė
botės, ajo hebreje, e krishterė dhe islame e zgjodhėn pėr qytet tė adhuruar.
Askund nuk u bėnė aq shumė lutje sa nė kėtė qytet.
Nga fillimi i erės sė re, qyteti plot 11 herė u
pushtua, 5 herė duke u rrėnuar plotėsisht deri nė dhe, por tė mbeturat e tij
akoma ruajnė kujtimet nga e kaluara (edhe pse arkeologėt thonė se Jerusalemi
biblik prehet 20 m. nėn shtresėn e trash tė dheut).
Nga fillimi i epokės sonė, Jerusalemi u bė lodėr
e historisė. Sė pari legjionet romake e bėnė shkrumb e hi, duke djegur ēdo
gjė tė kulturės hebraike. Nė vitin 614 e rrėnuan persianėt. Mė 637 e pushtoi
kalifi Omer (Ymeri). Mė 1072 vėrshuan selxhukėt: kurse mė 1099 kryqtarėt.
Sulltan Seladini e rrėmbeu mė 1187 nga kthetrat e kryqtarėve; kurse mė 1617
muret e tij i sulmuan turqit osmanė. Mė 1917 hynė trupat angleze nė tė.
Sakaq, mė 1948 jordanezėt dhe izraelitėt kacafyteshin marramendshėm pėr
qytetin e shenjtė. Nėn trysninė e madhe tė Kombeve te Bashkuara u arrit
pajtimi dhe secili kundėrshtar mbajti pjesėn, tė cilėn veē e kishte
pushtuar. Kėshtu, u krijua njė kufi i rastėsishėm dhe absurd, i cili ndau
atė qė mijėra vite ishte njė tėrėsi.
Muri i Vajit ėshtė mbeturina ndoshta mė
karakteristike e kohės sė lashtė. Kjo ėshtė mbeturina e fundit nga tempujt
hebraik, tė cilėt i asgjėsuan romakėt. Ai pėrbėhet nga katrorėt gjigantesk
prej guri, 1.80 m. Ėshtė i lartė 18 metra dhe i gjatė 48 metra. 11 shtresa
gurėsh janė mbuluar pothuaj plotėsisht me dhe, kurse 14 rende gurėsh ende
mund tė shihen. Por tragjedia shekullore e qytetit tė shenjtė nuk goditi
vetėm simbolet e kulturės hebreje.
Vendet e shenjta tė krishtere pėrjetuan tė
njėjtin fat, si ato hebreje.
Kalvari dhe Varri i Shenjtė, pėr tė krishterėt,
janė vende, rreth tė cilave, si rreth ndonjė qendre, sillet ēdo gjė nė
Jerusalem. Kalohet nėpėr labirintin e rrugicave dhe, befas, njeriu gjendet
para fasadės romake tė Varrit tė Shenjtė. Do mbresa tė mugėta janė gjėja e
parė qė tė imponohen nė kėtė vend. Nė mes tė pallatit gjigant, prehet nė njė
rreth kapela qė lidhet me ngjarjen e shenjtė, kishėza me varr.
Njėra nga kapelat qėndron mbi murin e Golgotės. Nėn kapelėn
kishtare ndodhet kapela e vogėl prej mermeri, me parakopsht, e ashtuquajtura
Kapela engjėllore, prapa sė cilės ruhet varri i Krishtit, njė vend i vogėl
nė tė cilin mė sė tepėrmi mund tė qėndrojnė katėr vetė. Aroma e temjanit
mbushė ajrin. 43 shandan tė shtrenjtė, pa nda ndriēojnė hapėsirėn. Para
varrit gjunjėzohen me respekt pelegrinė, tė kredhur nė lutje. Ky, pra, ėshtė
guri, mbi tė cilin, sipas Biblės, nė varr qėndronte trupi i Shpėtimtarit.
Pesė fe tė ndryshme: greko-ortodokse, romako-katolike,
siriane, kopte e jakobine, si dhe njė bashkėsi e vogėl kishtare siriane, e
kanė ndarė tė drejtėn mbi kishėn e Varrit tė Shenjtė.
Ata xhelozisht vigjilojnė mbi kapelat, me llamba
e kontribute vullnetare. Nė vetė varrin pėrfaqėsuesit e kėtyre religjioneve
ndėrrohen me plan, rreptėsishtė duke pasur kujdes qė kontributet as
rastėsisht tė mos hedhen nė pjatėn e adhuruesve tė religjionit tjetėr.
Por, qė nė Jerusalem, aq herė tė djegur e tė
demoluar, tė pėrcaktohen saktė vendet e shenjta ėshtė tejet vėshtirė dhe do
tė duhej punė identifikuese shkencore. P.sh. vetėm Rruga e vajit, nėpėr tė
cilėn, sipas rrėfimeve biblike, Krishti bartte kryqin e tij, dhjetėra herė
gjatė shekujve ka ndėrruar vendin. Kurse tabelat tregojnė 14 vende tė
mundshme.
Vetėm nė kopshtin Getemon, rrėzė kodrės sė
ullinjve, akoma ėshtė qetėsi, si para 2000 vjetėsh, prej nga shihet
horizonti i largėt mbi qytetin me shumė murana tė lakuara.
Nėpėr portin e artė tė murit kryesor, thuhet,
hynte Krishti me gomarin e tij nė Jerusalem; prandaj, gjithnjė deri nė shek.
VIII, patriku grek i Jerusalemit, ēdo vit, nė vigjilje tė Kėrshėndellave,
hynte nė qytet nė tė njėjtėn mėnyrė. Pastaj, arabėt e murosėn derėn, meqė u
frikėsoheshin parashikimeve tė lashta, sipas tė cilave njė pushtues
krishterė, nėpėr atė portė, njė ditė, do tė hynte nė Jerusalem.
Por, Jerusalemi nuk ėshtė vetėm pėr hebrenjtė
dhe tė krishterėt qytet i shenjtė. Edhe myslimanėt e kanė ndėr tri vendet e
shenjta, pas Mekės dhe Medinės, meqė, sipas legjendave islame, mu nga
Jerusalemi, mbi kalin me krahė, Burakun, Muhamedi fluturoi nė parajsė. Kjo
ka ndodhur nė njė vend tė shenjtė, tė cilin e nderuan edhe hebrenjtė, nė
Haram-ash-Sharif. Mbreti Davit nė atė vend tė egėr ngriti altarin e
flijimit, kurse Solomoni, 960 vjet p.e.r. ngriti tempullin e parė hebrej.
Dhe mu nė atė vend arabėt, nėn protestėn e fuqishme tė hebrenjve, ndėrtuan
pėrmendoren e madhe tė fluturimit tė Muhamedit nė qiell - kjo ėshtė Xhamia
prej Guri, kuriozitet i qytetit tė Jerusalemit.
Ajo kurrė nuk shėrbe si xhami, edhe pse shpesh
pėr tė u pėrdor emri xhamia e Omerit. Me kupolėn e saj tė punuar nė ar,
ndėrtesa paramendohej si kurorė e shkrepit tė shenjtė, kurse falje aty nuk
pati asnjėherė. Pėr atė qėllim, nė kėndin juglindor tė qytetit u ndėrtua
xhamia magjepse, Al -Aksa.
Tetė palė shkallė ēojnė nga tė gjitha anėt kah
kjo ndėrtesė. Nė ditėn e gjykimit, thotė njė legjendė myslimane, do tė jetė
nga kėtu e deri nė Kodrinėn e Ullinjve e ngrehur njė qime kali. Tė gjithė
besimtarėt e mirėfilltė do tė kalojnė tė ekuilibruar nėpėr tė, kurse
mėkatarėt do tė hedhen nė mallkimin e pėrhershėm. |
