Tė arriturat tekniko-teknologjike - njė lumė
qė nuk ka tė ndalur, kurse ne: jemi mbushur mendime negative, jemi mbushur
strese, jemi mbushur mėkate, jemi mbushur sėmundje, jemi mbushur vdekje.
Jemi dėshmitarė tė vėrtet tė njė zhvillimi
kolosal tekniko-teknologjik, njė proces i cili rrjedh, qė ėshtė nė zhvillim
e sipėr, e pėr tė cilin kurrė nuk dihet se ku do ta ketė fundin.
Po i vėshtrove tė arriturat tekniko-teknologjike
qė i kemi nė dispozicion dhe po i vėshtrove mundėsitė potenciale, do ta
krijosh bindjen se nuk mund tė ketė asgjė tė cilėn njeriu do ta dėshironte
nė jetė qė tė mos mund ta kishte.
Ēdo gjė qė ka nė njė pjesė tė rruzullimit, kemi
ne
Ēdo gjė qė ka nė njė pjesė tė rruzullimit, mbi
parimin e qarkullimit tė lirė tė njerėzve, mallrave dhe ideve, pėrmes
mjeteve shumė tė shpejta tė komunikimit (qoftė tokėsor, detar apo ajrorė) do
ta kesh nė pikėn tjetėr tė rruzullit me bollėk. Pėr shembull, bananet e
Afrikės e tė Azisė i ke pėrplot nė shitoret tona. Malli i Ballkanit ndodhet
nė Evropė Produktet evropiane nė Australi. Produktet e Emirateve tė
Bashkuara Arabe nė Shqipėri. Produktet kineze nė Bullgari, Kosovė, Shqipėri
e kėshtu me radhė.
Nė bazė tė kėsaj do tė duhej qė mbushullimi ynė
i brendshėm tė ishte i plotė. Tė mos kishim lakmi dhe ti kishim tė
plotėsuara tė gjitha dėshirat.
Anasjelltas: e kemi etjen dhe urinė mė tė madhe
se kurrė ndonjėherė mė parė. Dhe, sikur tė kishim mundėsi, tė gjithė tė
mirat e botės do ti shndėrronim nė njė produkt tė vetėm dhe do ta hanim me
njė gojė.
Udhėtimet tona janė fantastike
Brenda njėzet e katėr orėve, me anė tė
aeroplanėve tepėr tė shtrenjtė, do tė mund ti sillesh rrotull globit
tokėsor, dhe tė arrish nė pikėn prej nga je nisur. Qindra e mijėra
kilometra, i zhbijnė makinat e fuqishme motorike, tė cilat nuk lėnė pika tė
palidhura tė tokės, dhe largėsitė midis njerėzve i bėjė tė paqena.
Duke u bazuar nė kėtė, do tė mund tė konstatohej
se sot janė kushtet mė tė mira, mė tė favorshme pėr tė bėrė vizita thjesht
vėllazėrore, miqėsore e thjesht dashamirėse tek njerėzit - tek tė dashurit,
miqtė, vėllezėrit.
Shkollimi ėshtė lehtėsuar maksimalisht
Shkollimi ėshtė lehtėsuar dhe sofistikuar
maksimalisht. Nxėnėsve nuk iu mungon asnjė burim informacionesh, sepse kanė
numėr tė pafund librash e botimesh gjithfarė; kanė lloje tė ndryshme mjetesh
ndihmėse pėr zgjidhjen sa mė tė lehtė dhe sa mė efektive tė detyrave qė
parashtron shkollimi dhe pėr realizimin sa mė tė plotė tė shkollimit. Pėrpos
kėsaj, tė gjitha lėmit e dijes i kanė tė spostuara dhe nė internet.
Prandaj...
Duke u nisur nga kjo, do tė duhej tė ishim mė tė
menēur, mė inteligjent dhe tė dinim mė mirė pėr veten, jetėn dhe lumturinė.
Do tė duhej tė dinim mė shumė mbi diturinė transcendentale, atė qė do tė na
i shpėtonte shpirtrat tanė. Do tė duhej ti njihnim shtigjet qė ēojnė kah
vlerat e shenjta, pėr tė cilat gjithmonė gjakon njerėzimi: suksesi,
shėndeti, lumturia. Por, vallė a ndodh kėshtu me tė vėrtet?
Majemi me ushqime tė pėrsosura
Ushqimet janė, nėse mund tė thuhet kėshtu, nė
pėrsosjen mė tė madhe. Ēdo gjė qė i nevojitet organizmit e ke gjithkund,
tepėr pran vetes: nėpėr gjellėtore tė specializuara, restorante tė shumta,
nėpėr shitore tė ndryshme, madje edhe nėpėr qoshqe pėrskaj rruge. Kemi kaq
shumė ushqime tė mira, vitamina, albumina e materie ushqyese nė dispozicion,
sakaq trupin sa shkon e na kaplon dobėsimi i pėrgjithshėm, plogėshtia,
angėshtia; atė pa ndalim na e sulmojnė sėmundjet e ndryshme, shumė prej tyre
edhe tė pashėrueshme; kurse shekulli jetės sa shkon e zvogėlohet, pėr ēudi.
Pėrdoren miliarda tonelata barna
Ēdo ditė ndodh zbulimi i barnave tė reja, nėpėr
fabrikat tepė tė pėrsosura tė cilat punojnė me mjete shumė tė sofistikuara.
Ēdo bar qė prodhohet kudo qoftė nė njė vend tė botės (nė bazė tė qarkullimit
tė lirė tė mallrave) do ta kesh kudo qoftė tjetėr, nė cilindo vend tjetėr tė
botės. Nė bazė tė kėsaj, do tė duhej tė kishim sa mė pak sėmundje apo aspak.
Meqė mundėsit pėr zbulimin e barnave, pėrsosjen, pėrhapjen e tyre kurrė nuk
kanė qenė mė tė mėdha.
Anasjelltas: Kurrė nuk kemi pasur mė shumė
sėmundje, madje edhe aso tė pashėrueshme, si sida, kanceri, leukemia, tė
cilat nuk na shqiten dot.
Kemi aq shumė faltore, bėjmė aq shumė mėkate
Ndėrtimi i kishave, xhamive, ndėrtimi i
faltoreve tė ndryshme bėhet madje edhe aty ku fare nuk e ke pritur. Nuk ka
vend ku nuk e ke mundėsin tė falėsh e ti lutesh Perėndisė, ashtu siē
kėrkojnė librat e shenjta tė njerėzimit, apo sė paku ato qė njerėzimi i
mbanė si tė tilla. Njerėzit kanė mundėsi tė shkojnė nė ēfarėdo orė qė tė
duan nė faltore, nė cilėndo ditė dhe faltoret janė tė mobiluara
pėrsosmėrisht bukur, me ngrohje dhe me tė gjitha kushtet qė mund ti kėrkoj
njeriu, e qė dikur ndoshta vetėm mund tė imagjinoheshin.
Sa i pėrket mundėsisė pėr falje dhe lutje e pėr
shėrbim fetar, sikur tė ishte kėtu puna, tek lutjet formale e faljet nėpėr
faltore, sikur tė ishte ajo qė predikojnė priftėrinjtė e hoxhallarėt,
atėherė sot nuk do tė duhej tė kishte mėkate. Ftesat e klerit pėr tiu
bashkuar faljes nėpėr faltore bėhet me mjete tepėr tė pėrsosura; ta zėmė:
botohen revista tė ndryshme fetare tė kualitetit teje tė lartė, botohen
libra e literaturė gjthėfarėshe; plasohen rekuizita tė shumta me simbole tė
karakterit fetar; ndėrkaq, nė falje tė ftojnė altoparlantė tė fuqishėm, nga
minaret e xhamive tė cilėt e trazojnė gjithė qytetin apo kambanave tė
kishave, tė cilat po ashtu, janė tė shumta, dhe i ftojnė besimtarėt nė
meshat e tyre.
Kurrė nuk kemi qenė mė tė mbushur mėkate
Duke u bazuar nė kėto, njeriu i shekullit tonė
do tė duhej tė ishte shpirtėrisht tepėr lartė, shumė i pėrsosur dhe tė
kishte fare pak apo tė mos kishte fare mėkate.
Anasjelltas, kurrė nuk kemi qenė mė tė mbushur
me mėkate mė shumė se sot. Nuk ka dilema pėr kėtė. Mjafton ta pėrcjellėsh
jetėn dhe veprimtarinė njerėzore dhe do tė bindesh pėr kėtė nė secilin hap
ku jeton, punon e vepron njeriu bashkėkohor. Njė pasinqeritet, njė egoizėm i
llojit mė tė lartė dominon kudo nė marrėdhėniet ndėrmjet njerėzve. Nė ēdo
hap mund tė jesh i mashtruar, nė ēdo minutė dikush ėshtė duka ta luajtur
lojėn. Secili e mashtron secilin, nė njė formė apo nė njė tjetėr. Nuk mund
tė mbėshtetėsh nė askėnd dhe nė asgjė, sepse ēdo gjė ėshtė e mbushur mėkate.
Ka aq pak drejtėsi nė botėn tonė
Kemi sisteme tepėr tė pėrsosur gjyqėsor e
juridik. Drejtėsia ka mundėsi tė zbulohet me metoda mė tė pėrsosura.
Mundėsit pėr matjen e fajėsisė mund tė bėhen me mjete e metoda tepėr precize
e tė sofistikuara. Aktualisht, mundėsitė pėr shkollimin dhe kulturimin e
masave tė gjėra janė nė nivelin mė tė lartė tė mundshėm. Dhe do tė duhej tė
kishte drejtėsi me bollėk, mungesė krimi e dėnimi.
Anasjelltas, jemi nė kohė kur tendencat pėr tė
lulėzuar krimi i organizuar, prostitucioni, hajnia, makutėria ėshtė e
pandalshme. Jemi nė kohėn kur krimi i organizuar, prostitucioni, makutėria
lulėzon ndėr popujt e civilizuar tė botės me njė hov tė pandalshėm dhe tė
pakontrolluar. Pėrmasat e kėtyre dukurive po e mbėshtjellin rruzullin
tokėsor pa tendenca ndalimi.
Nė vazhdimin tjetėr, ndėr tė tjera to tė lexoni:
Diēka kemi humbur nė vetvete;
Jetojmė nė shoqėrinė paradoksale;
Jetojmė tė rrethuar nga njerėzit me disponim negative;
Bindjet tona negative - burim i fatkeqėsisė sė pėrgjithshme
etj.
Nga libri Libėr
mbi shpirtin dhe mendjen - ēelėsi i pėrndritjes
|