|
H Y R J E
Prejardhja e kalendarit
Nuk ka njeri qė nuk ka kalendar nė shtėpi. Nuk ka shqiptar,
shehėrli apo katundar, qė nuk ka njė apo mė shumė kalendarė, kalendarė tė
ēdo forme, lloji, cilėsie apo madhėsie.
Kalendari ėshtė bėrė nevojė e pėrditshme e
jetės. Jeta pa kalendar ėshtė diēka e paparė
!
Po , por prej nga vjen fjala kalendar?
Fjala kalendar vjen nga gjuha latine. Rromakėt
ditėn e parė tė muajit e quanin kalendes ose kalendae. Prej fjalės kalendes-kalendae,
qė e ka burimin nga gjuha latine, prej fjalės kalare, qė do tė thotė
shpallje solemne ose thirrje, vjen fjala kalendar.
Sot nė botė, sipas llogarive tė fundit, ka rreth
(40) katėrdhjetė kalendarė. Prej kėtyre mė tė pėrhapurit janė Kalendari
Kristian ose Julian-Gregorian, qė ėshtė Diellor ose Solar dhe Kalendari i
Hixhretit, qė ėshtė Hėnor ose Lunar, qė e pėrdor Bota Islame.
Kalendari (Julian) Gregorian-
Kalendar Kristian apo pagan?
Kalendari (Julian)-Gregorian qė e pėrdorė Europa dhe Amerika nuk
ėshtė Kalendar Kristian, ai ėshtė kalendar pagan.
Ėshtė kalendar pagan sepse nuk ka prejardhje
kristiane, por ka prejardhje rromake-pagane
Rromakėt e pėrvetėsuan nga grekėt, tė cilėt e kishin pėrvetėsuar
nga egjyptasit, tė cilėt e pėrvetėsuan nga persianėt, qė e kishin
pėrvetėsuar nga babilonasit
Kalendari Kristian apo Kalendari Gregorian, qė
nė tė vėrtetė ėshtė Kalendari Julian, emėrtuar sipas perandorit rromak,
Julius Cesarit, i cili me ndihmėn e astronomit Sozigen nga
Aleksandria, e reformojė kalendarin e vjetėr rromak nė vitin 45 para
Krishtit
Kalendari Kristian qė nė tė vėrtetė ėshtė
rromako-pagan, ishte nė pėrdorim para Krishterimit, por meqė kishte gabime,
u detyrua Papa qė tė bėjė nė te pėrmirėsime. Sot, ky kalendar quhet
Kalendari Gregorian, sipas Papės Gregori i XIII-tė, i cili me urdhėresėn,
vendimin e tij:Inter gravissimas me 24 shkurt 1582, e reformojė Kalendarin
Julian
Me gjithė reformat , ndryshimi prej 10-tė ditėsh
ndėrmjet Kalendarit Gregorian dhe Julian sot ėshtė rritur nė 13-tė ditė.
Me gjithė kėtė, Kalendari Gregorian u pėrhapė
shumė ngadal nėpėr Europėn e krishterė.
Nė fillim e pranuan vetėm vendet qė kishin
popullsi katolike, tė cilat ishin nėn ndikimin, kontrollin e Papės, Kishės
Katolike. Mė vonė e pranuan edhe vendet protestante, siē ishte Anglia nė
vitin 1752 dhe njėkohėsisht, Amerika, aty ku kishte protestantė, po nė vitin
1752.
Vendet me besim orthodoks e pranuan mė vonė,
kurse vendet me popullsi myslimane edhe mė vonė. Shqipėria e pranojė nė
dhjetor, 1912, kurse Turqia me 1 janar 1927
.
Mbas shekullit XVIII-tė Kalendari Gregorian
fillojė tė pėrhapet me shpejtėsi gati nė tėrė Europėn.
Prejardhja e muajve tė vitit-
Kuptimi i tyre
Kalendari i lashtė rromako-pagan kishte dhjetė muaj, tė cilėt
kishin 304 ditė gjithsejt. Viti fillonte nė muajin Mars dhe pėrfundonte me
muajin Dhjetor. Mė vonė u shtuan edhe dy muaj dhe viti u bė me dymbėdhjetė
muaj me 355 ditė. Dikur iu shtuan edhe dhjetė ditė dhe viti u plotėsue me
365 ditė, sikur qė ėshtė edhe sot e kėsaj dite
Emrat e kėtyre dymbėdhjetė muajve kanė
prejardhje pagane, janė emėrtime nga gjuha latine dhe kanė kėto kuptime:
1. Muaji i parė, Janari, ėshtė me prejardhje nga gjuha latine,
vjen nga emri Janus, qė ishte hyjni i dyerve dhe hyrjeve.
2. Muaji i dytė, Shkurti, pėrpara quhej Fruer
ose Fror nga gjuha latine, Februalia, kėshtu quhej njė periudhė kohore, kur
bėheshin flijime, kurbanė, hyjnive, pėr shlyerjen e mėkatėve.
3. Muaji i tretė, Marsi, vjen nga gjuha latine,
Martius, hyu pagan i luftės.
4. Muaji i katėrt, Prilli, nga gjuha latine,
prej fjalės Aperire, me hapė, hapje, ēelja e natyrės
5. Muaji i pestė, Maji, nga gjuha latine, prej emrit Maia, e
cila ishte hyjnesha e tė mbjellave, rritėsja e zhvilluesja e tyre.
6. Muaji i gjashtė, Qershori, ėshtė shqip, muaji
nė tė cilin piqen qershijat, por nė gjuhėt tjera vjen nga gjuha latine,
Junius, njė nga hyjnitė paganė
7. Muaji i shtatė, Korriku, ėshtė shqip, muaji i
korrjeve, por nė gjuhė tjera vjen nga gjuha latine Julius, sipas perandorit
rromak, Julius Cesarit, ėshtė emėrtuar nė vitin 44 para Krishtit.
8. Muaji i tetė, Gushti, vjen nga gjuha latine, sipas perandorit
rromak, Augustus Cesarit, nė vitin 8-tė para Krishtit.
9. Muaji i nėntė, Shtatori, vjen nga gjuha
latine, Septembres, qė ka kuptimin: i Shtati. Pse i shtati? Sepse viti
fillonte me muajin Mars, kėshtu qė ky muaj ishte dikur muaji i shtatė.
Kėshtu emėrtohen edhe tre muajt tė tjerė qė vazhdojnė, pra emėrtohen me
numra rreshtorė me prejardhje nga gjuha latine.
10. Muaji i Dhjetė, Tetori, vjen nga gjuha
latine, Octombres, muaji i Teti, sepse ishte muaji i tetė.
11. Muaji i Njėmbėdhjetė, Nėntor, vjen nga gjuha
latine: Novembres; i Nėnti, sepse ishte muaji i nėntė.
12. Muaji i Dymbėdhjetė, Dhjetori, vjen nga
gjuha latine: Decembres, i Dhjeti, sepse ishte muaji i dhjetė, i fundit,
kur viti kishte dhjetė muaj, me 304 ditė.
Shėnim: Muaji korrik, nė fillim, nė origjinal
quhej Quintilis, nga gjuha latine : i Pesti ndėrsa muaji gusht quhej
Sextilis, nga gjuha latine: i Gjashti. Kėta dy muaj mė vonė u emėruan nė
shenjė nderimi ndaj perandorėve paganė, me emrat e perandorėve rromak Julius
Cesarit, nė vitin 44 para Krishtit dhe nipit tė tij, Augustus Cesarit, nė
vitin 8 para Krishtit.
Pra, prej 12-tė muajve tė vitit, vetėm tre muaj
janė nė gjuhėn shqipe dhe kanė kuptim shqip.
Muaji i dytė Shkurti, i cili siē dihet, pėr njė
ditė-dy, ėshtė mė i shkurtėr se muajt tė tjerė. Muaji igjashtė, Qershori,
muaji nė tė cilin piqen qershijat dhe muaji i shtatė, Korriku, nė tė cilin
fillojnė korrjet
Tė gjithė muajt tė tjerė tė vitit, qė mbesin
nėntė, janė me prejardhje nga gjuha latine. Disa prej tyre emėrtohen nė
nderim tė hyjnive paganė, perandorėve paganė, kurse tė tjerėt me numra
rreshtorė, sipas renditjes qė kanė
Me pak fjalė, ky ėshtė Kalendari i lashtė
rromako-pagan, i reformuar nga perandori rromak- pagan, Jul Cesari, nė vitin
45 para Krishtit, qė ėshtė quajtur Kalendari Julian, mė vonė u
krishterizue dhe u emėrtue si Kalendari Kristian, sepse u reformuar me
urdhėr nga Papa Gregori i XIII-tė nė Vatikan, por mbeten emėrtimet latine nė
nderim tė hyjnive paganė
!
DITĖT E JAVĖS
Tė gjithė e dijmė se java i ka shtatė ditė, por pak kush e di se
nga e kanė prejardhjen ditėt e javės dhe ēkuptim kanė!?
Nė njė ilahi, nė gjuhėn shqipe, e cila kėndohet
aq shpesh, nėpėr Kosovė, sidomos nė Gjakovė, nė njė varg tė kėsaj ilahije
thuhet:
Shtatė ditė ymėr nkėt dynja
Pra, e gjithė jeta nė kėtė botė, e shkurtėr apo
e gjatė, jeta nė kėtė dynja vetėm shtatė ditė i ka!
Prej kah e kanė prejardhjen ditėt e javės?
Ditėt e javės, java prej shtatė ditėsh, spari u
pėrvetėsue nė Rromė nė shekullin e katėrt, prej nga u pėrhapė mė vonė nė
Europė.
Me urdhėr tė perandorit rromak, Konstantini i
Madh, nė vitin 321 u vendos qė dita e parė e javės tė caktohet dita e diel.
Dita e diel u caktuar si ditė e parė e javės nė
nderim tė Diellit, sepse Kulti i Diellit adhurohej prej rromakėve paganė si
Sol Invictus, (Dielli i pathyeshėm, i pamposhtur)
Por, ditėt e javės qenė pėrvetėsuar nga rromakėt
prej egjyptasėve, prej tyre i pėrvetėsuan popujve tjerė pėr rreth Detit
Mesdhe. Egjyptasit i kanė pėrvetėsuar ditėt e javės prej persianėve, tė
cilėt i kanė pėrvetėsuar prej babilonasėve nė Mesopotami.
Ditėt e javės janė emėrtuar sipas emrave tė
trupave qiellor ose planeteve. Tė gjitha kėto emėrtime janė nga gjuha
latine. Por, kėto emėrime nga gjuha latine, nė tė vėrtetė, janė pėrkthime.
Janė pėrkthime nga greqishtja, tė cilat i pėrvetėsoj latinishtja.
Dita e parė, e Diel, sipas Diellit, i cili
adhurohej nga rromakėt paganė si hyjni i pamposhtur, por edhe prej grekėve,
egjyptasve, persianėve paganė me emrat: Helios, Ra, Apollo, Ogmios, Mithras
Mithra
qė thirrej Biri Zotit dhe Dritė e Botės besohej se kishte lindur me 25
dhjetor, siē besohej se kishin lindur edhe Osirisi, Adonisi dhe Dionisi,
hyjni paganė
Dita e dytė, e Hėnė, sipas Hėnės, hyjneshė e
adhuruar me emra tė ndryshėm: Selene, Luna, Mani
Dita e tretė, e Martė, sipas Marsit, i cili te rromakėt paganė
adhurohej si hyjni i luftės me emrin Martius.
Dita e katėrt, e Merkurė, sipas Merkurit, i cili
ishte hyjni pagan te rromakėt, kurse te grekėt adhurohej me emrin Hermes.
Dita e pestė, e Enjte, adhurohej si hyjneshė e
fuqisė
Dita e gjashtė, e Premte, sipas Venerės, dita
kushtuar Venerės, hyjneshė e dashurisė.Tė gjitha planetet rrotullohen rreth
Diellit nė drejtim tė kundėrt me akrepat e orės, pėrveē Venerės, hyjnesha e
dashurisė, qė sillet nė drejtim tė akrepave tė orės.
Dita e shtatė, e Shtunė, sipas Saturnit, i cili
adhurohej prej rromakėve paganė si hyjni i bujqėsisė.
Pothuajse tė gjitha gjuhėt e Europės i pėrvetėsuan kėto emėrtime, me
pėrjashtim tė gjuhės gjermane, e cila katėr ditė tė javės, nė vend tė emrave
tė trupave qiellor i zavendsoi me emėrtime tė katėr hyjnive pagane rromake
Mbeturinat e besimit pagan nė simbologjinė e
krishterė janė tė dukshme, janė tė pamohueshme
Shtrohet pyetja: A ka kuptim qė shqiptarėt muslimanė, pse jo edhe shqiptarėt
kristianė, ta presin, ta pėrcjellin, ta kremtojnė, Vitin e Ri, sipas
Kalendarit (Julian)-Gregorian, i cili ėshtė pagan?
|
