Po tė mos ishim aktualisht
nė vitin 2012 dhe po tė mos bėhej fjalė pėr njė kalendar tė civilizimit tė
lashtė pagan MAJA, nė tė cilin senzacionalisht 21 dhjetori i kėtij viti
parashihet si viti i njė kataklizme tė mundshme planetare (fundit tė botės),
pėr shumicėn, interesimi pėr kėtė civilizim tė shuar do tė ishte kufizuar nė
shkallėn e nivelit tė kėrshėrisė sė zakonshme intelektuale.
Nga ana tjetėr, kur rreth
kėtij kurioziteti, me imagjinatėn e vetė tė bujshme krijuese kyēet edhe
korporata mė e madhe filmike botėrore Hollywood, atėherė, pa dyshim se,
nga njė e dhėnė e zakonshme nė formė tė njė dėshmie hipotetike
gjysmė/shkencore, nė opinionin gjithėbotėror do tė arrihet njė efekt i
fuqishėm mbresėlėnės psikologjik kolektiv. Konkretisht, fjala ėshtė pėr
filmin e regjisorit tė famshėm holivudian,
Rolanda Emmericha, titulluar, 2012, premiera e sė cilės,
u shfaq
nė nėntor tė vitit 2009.
E
realizuar pėrmes njė teknike shumė tė pėrsosur bashkėkohore me pėrplot
efekte virtuale, ky film artistik i stilit komercial holivudian, jo vetėm qė
arriti njė shikueshmėri rekorde nė botė, por pėrmes temės specifike tejet
sugjestibile qė trajtonte, provokoi emocione masive tė frikės dhe ankthit
kolektiv tek njerėzit. Sa mė shumė afrohej viti dhe dita kalendarike e
parashikimit tė kėsaj kataklizme botėrore, aq mė tepėr njerėzimi mbahej nga
makthi i pritjes. Dhe ja, viti 2012 erdhi! Jemi nė fillim tė saj.
A
thua, sa kanė pas tė drejtė MAJA-tė dhe sa mund tė jetė reale kjo profeci e
tyre pagane mbi mundėsinė e shkatėrrimit fizik-material (apokalipsit) tė
planetit tonė nė vitin 2012?!
Pėr tu
pėrgjigjur nė mėnyrė sa mė meritore kėsaj pyetjeje dhe shumė pyetjeve tjera
kureshtare rreth kėsaj profecie, sė pari do tė ishte e udhės qė nė pika tė
shkurta tė sqarojmė historikun e kėtij civilizimi tė lashtė dhe tė pėrparuar
pėr kohėn e vetė.
Civilizimi i lashtė MAJA
Sipas
tė dhėnave ekzistuese materiale- historike, civilizimi i lashtė MAJA ka
ekzistuar shumė mė parė, por kulmin e pėrparimit tė vrullshėm tė saj e arrin
nė periodėn 250- 900 p.e.s. Shtrihej nė njė hapėsirė gjeografike tė
kontinentit tė sotėm tė Amerikės Qendrore (nė mes tė Guatamalės, Belizesė,
Hondurasit dhe Salvadorit tė sotėm). Me njė forme tė pėrsosur tė organizimit
tė pėrgjithshėm shtetėror administrativ fisnor, pėr kohėn e vetė dhe nė
krahasim me kulturėn dhe njohuritė e Evropės sė atėhershme mesjetare,
MAJA-tė kanė qenė njė etnitet tepėr i zhvilluar dhe shumė i pėrparuar nė ēdo
aspekt tė dijes: ishin njohės tė mirė tė matematikės, astronomisė dhe
arkitekturės.
Qyteti
Ēiēan Ica ka qenė qendra kulturore - administrative, politike, religjioze
dhe tregtare e kėtij civilizimi ndėrsa sot ėshtė njė vend i madh arkeologjik
nė Meksikė (siujdhesa Jukatan).
Po ashtu, nė kėtė qytet ishte i vendosur edhe observatoriumi i madh
astronomik, nga i cili MAJAT kanė vrojtuar qiellin e pafund, duke
parashikuar kėshtu ngjarjet e ardhshme qė kryesisht mbėshteteshin nė ciklin
e barasditės - barasnatės (ekvivoksit) tė lėvizjes sė planetit Venera.
Sa pėr
sqarim dhe konkretizim, barasdita- barasnata, apo ekvinoksi,
ėshtė njė dukuri natyrore astronomike i cili ndodh 2 herė nė ēdo vit.
Gjithnjė mė 20/21 mars dhe 22/23 shtator. Nė kėto ditė, nė gjysmėn veriore
nga Ekuadori i tokės fillon pranvera, gjegjėsisht vjeshta, ndėrsa nė gjysmėn
tjetėr tė hemisferės jugore ndodh e kundėrta. Po ashtu, nė kėto data,
gjatėsia e ditės ėshtė e barabartė me atė natės dhe zgjat fiks 12 orė.
Nė
kohėn e sotme,
qytetin
Ēiēan Ica
UNESCO e ka futur nė listėn e trashėgimisė sė mbrojtur kulturore Botėrore,
ndėrsa mė 7 gusht 2007, ky regjion shpallet edhe si njėra prej 7 ēudirave
tė botės.
Kukulkan ėshtė emri i perėndisė hyjnore tė besimit MAJA.
Piramida e njohur Kukulkan kushtuar kėtij hyjnori nė
Ēiēan Ica, nė fakt
paraqet njė kalendar guri. Nga ēdo anė e saja ekzistojnė 91 shkallė tė cilat
sė bashku me shkallėt nė platformėn e majės sė piramidės gjithsejtė
numėrojnė 365 shkallė sa ditė numėron njė vit kalendarik.
Ėshtė
shumė e ēuditshme se si MAJAT e kanė ndėrtuar kaq preciz kėtė piramide,
sepse, pikėrisht nė momentin e ndodhjes sė fenomenit astronomik tė barasdita-
barasnata
(ekvinoksit)
tė Diellit, drita
bie mu tek nisma e shkallėve tė bazamentit nė pjesėn veriore tė piramidės,
duke krijuar kėshtu me hije pamjen e trupit tė gjarprit. MAJAT kanė besuar
se ky gjarpėr zbret nga qielli nė tokė dhe mė pas hyjnė nė botėn
nėntokėsore.
Gjithė dijen dhe menēurinė e tyre, si meritė kryesore, MAJAT ia
atribuonin hyjnisė qendrore tė quajtur
Kukulkan, i cili, nė besimin e tyre paraqitej nė dy forma: e para si gjarpėr
me krih zogjsh fluturues, dhe e dyta, i personifikuar nė pamje njeriu qė
aspak nuk i pėrngjan me fizionomi njerėzve tė kėtij populli. Kėtė hyjni tė
tyre ata e pėrshkruajnė kėshtu: me kokė tė zgjatur, sy tė kaltėr, flokė dhe
mjekėr tė gjatė nė ngjyrė tė bardhė. Pėr nga karakteri, ky hyjni tregohej
si person tejet i mirė, parimor dhe me vlera tė larta morale. Rreth vitit
1000 tė e.s , Kukulkani, i braktis MAJA-tė dhe kthehet nė det nga kishte
ardhur mė parė, duke ju premtuar atyre se patjetėr pėrsėri do tju kthehet
njė ditė. Por, deri mė sot, njė kthim i tij i pritur, nuk ka ndodhur ende.
Kur nė vitin 1519, nė truallin e kontinentit tė Amerikės Jugore,
paraqitet, Hernando Kortez, njėri nga prijėsit e kolonizatorėve spanjoll qė
me dhunė kishin pushtuar atė pjesė tė kontinentit amerikan, pėr shkak tė
lėkurės dhe mjekrės sė tij tė bardhė, MAJAT kanė besuar se mu ky ėshtė
hyjnori i tyre i kthyer mitik qė e prisnin, andaj edhe iu janė bindur dhe
nėnshtruar nė tėrėsi sundimit tė tij. Kuptohet se ky besim i gabuar dhe
ndėrrimit naiv tė identitetit tė hyjit tė tyre me kėtė pushtues, me kohė
ėshtė treguar tejet fatale pėr ta.
Gjatė sundimit tė egėr nė kėto vise, spanjollėt si pushtues,
kanė kultivuar njė urrejtje tė paparė, duke ushtruar njė gjenocid sistematik
dhe tė pamėshirshėm ndaj kėtij populli tė lashtė autokton. Kėshtu qė, gjatė
gjithė kohės kolonizues 50 vjeēare, MAJAT kanė humbur mbi 90% tė
popullsisė sė tyre, ndėrsa pjesa tjetėr e mbetur, dhunshėm ėshtė konvertuar
nė fenė katolike.
Jo vetėm kaq! Pėrveē gjenocidit shfarosės, spanjollėt
kolonizator, ndaj kėtij etniteti kanė ushtruar edhe gjenocid kulturor. Ata
kudo kanė djegur dhe shkatėrruar shumė tempuj tė kultit, ndėrtesa dhe
objekte tė rėndėsisė sė veēantė arkitekturale, si dhe shumė e shumė libra
dhe tekste tė vjetra tė shkruara me hieroglifė ti cilat konsideroheshin si
bazė tė kulturės dhe dijes shumė tė pėrparuar tė kėtij civilizimi tė lashtė
indigjen.
Sot, nga njė mori tekstesh tė lashta tė shkruara nga ky
civilizim, nė gjendje tė mirė janė ruajtur vetėm 4 sosh tė emėrtuara si
kodekse. Ndėrsa, si mė e vlefshmja prej tyre ėshtė e katėrta - i quajtur si
Kodeksi i Drezdenit.
Kodekset ishin shkresa tė shkruara nė letėr tė bėrė prej kores
sė brendshme tė fikut. Sipėrfaqja e letrės kishte ngjyrėn e verdh nė tė
limontė dhe arrinte gjatėsinė prej 7 metrave. Pėr qėllime praktike tė
ruajtjes dhe arkivimit tė tyre, zakonisht paloheshin nė formė tė harmonikės.
Kodeksin e Drezdenit e ka blerė nė Vjenė kustosi i Bibliotekės saksone
mbretėrore nė Drezden, ku gjendet edhe sot e kėsaj dite.
Tek nė vitin 1880, shkencėtari gjerman, Ernest Fosterman, ka
arritur qė ti deshifroj hieroglifėt nga ky Kodeks. Gjatė kėtij deshifrimi
shkencor, ai ka vėrejtur se nė Kodeksin e Drezdenit gjenden tė shkruara
qartė njė numėr i madh i parashikimeve astronomike pėr tė ardhmen, e tė
cilat nė pėrgjithėsi kanė tė bėjnė me ciklet e Hėnės, Venerės dhe zėnien e
Diellit (eklipsi) etj. Parashikimet ishin tejet precize dhe ngėrthenin nė
vete njė periudhė prej njė mijė vitesh. Nė kėtė Kodeks ai ka zbuluar edhe
njė kalendar i cili ėshtė shumė mė i saktė se sa ky i yni bashkėkohor.
Ndryshe nga koncepti perėndimor i llogaritjes lineare tė kohės, MAJAT kanė
konsideruar se koha ėshtė ciklike (e pėrsėritshme). Ajo ēka ka ngjarė nė tė
kaluarėn patjetėr do tė pėrsėritet sėrish. P.sh. njė katastrofė elementare
me pėrmasa tė mėdha e ndodhur mė parė, patjetėr se ajo do tė pėrsėritet edhe
nė tė ardhmen.
Ėshtė tejet interesante qė nė kėtė kontest tė cekim edhe njė
paradoks shumė tė ēuditshėm pėr kėtė civilizim tė cilin gjer mė tani e
prezantuam si tejet tė pėrparuar nė dije e posaēėrisht si njohės shumė tė
mirė tė matematikės dhe astronomisė. Edhe pse dinin aq shumė pėr lėvizjet e
trupave qiellore dhe llogaritjen e saktė tė pozicioneve tė tyre nė Universin
e pafund, MAJAT pėr planetin e vet Tokėn, kujtonin se ėshtė njė pllakė e
rrafshėt tė cilin e mban nė shpinė njė krokodil qė noton pėrmbi sipėrfaqen e
madhe tė ujit?!!
Kalendari MAJA
Kalendari Maja ėshtė i ndėrtuar nga 3 kalendarė tė ndryshėm sė
bashku nė njė vend.
E para dhe mė e njohura prej tyre ėshtė kalendari solar apo e
njohur si haab. Ėshtė e ndėrtuar nga 365 ditė tė ndarė nė 18
muaj me nga 20 ditė. Asaj ju ėshtė shtuar edhe 5 ditė tė tjera tė cilat janė
konsiderua si tejet tė papėrshtatshme dhe ogurzeza. Sa pėr kuriozitetin
tonė, duhet ta dimė se kalendari haab-e si kalendar ėshtė pėr 10 mijtėn e
ditės mė e saktė se kalendari ynė bashkėkohor.
Kalendari i dytė ėshtė i ashtuquajturi tokin i cili
konsiderohet si kalendar ceremonial. Atė e formon cikli hyjnor prej 260
ditėve: 20 shenja ditore nė tė janė tė kombinuara me numrin magjik 13.
tolkin-i si formulim mbėshtetet nė 9 muajt e zgjatjes sė
natyrshme tė shatėzėnisė gjatė zhvillimit tė frytit nė mitrėn e nėnės. Ajo
ėshtė shfrytėzuar me qėllim tė arritjes sė njėsimit (baraspeshės) nė mes tė
proceseve hyjnore nė qiell dhe atyre tokėsore materiale nė realitetin tonė
objektiv.
TOLKIN-i zakonisht ėshtė pėrdorur pėr pėrzgjedhjen e datave mė
tė pėrshtatshme pėr martesė, luftėrave, pėr emėrimin e personave tė
rėndėsishėm nė poste udhėheqėse dhe parashikimit tė fenomeneve tjera
astronomike sikurse qė ėshtė cikli i planetit Venera, tė zėnunit e Hėnės
(eklipsi) ...etj. Venera pėr MAJAT ėshtė planeti mi i ndritshėm i cili kalon
njė cikėl tė rrotullimit rreth Diellit pėr 584 ditė. Ndonjėherė ajo ėshtė
ylli i parė i shndritshėm i mbrėmjes e ndonjėherė i mėngjesit. Pėrmes tolkin-it
MAJAT kanė qenė nė gjendje tė parashikojnė pozitėn e saktė tė Venerės nė
qiell. Kjo aftėsi parashikuese tė pozitės planetare-yjore shtrihej edhe pėr
trupat tjerė qiellor.
Kėshtu kalendari TOLKIN ėshtė kombinuar me kalendarin HAAB nė
mėnyrė qė tė pėrfitohet njė cikėl apo rreth nė kohėzgjatje prej 52 viteve i
cili nė mėnyrė astronomike e unison vitin solarik me ciklin prej 260 ditėve.
Kjo do tė thotė se ditėt dhe netėt patjetėr pėrsėriten ēdo 52 vjet.
Shkencėtari Ernest Fosterman, nė deshifrimet e veta tė
mėtutjeshme tė hieroglifėve kodeksiane ka zbuluar se MAJA-tė kanė pėrcjell
kohėn edhe pėrmes njė kalendari tė tretė tė quajtur si Llogaritja e gjatė
(Count Long), pėrmes sė cilės supozohet se data 21 dhjetori 2012, mund tė
jetė si dita e ndodhjes sė apokalipsit tė tokės.
Si funksiononte ky kalendar?
Sikurse toka qė rrotullohet rreth boshtit tė vetė pėr 24 orė dhe rreth
diellit pėr 365 dite, MAJA-tė kanė llogaritur se i tėrė sistemi ynė
planetar, pėr 26.000, rrotullohet rreth njė ylli qendror nė univers qė quhet
Alsiona andaj edhe kalendari
Llogaritja e gjatė,
sipas kohėzgjatjes
pėrfshinė njė cikėl prej 26 mijė vite, tė ndare ne 5 nėn-cikle te njėjta me
nga 5125 vite , pėr tė cilat mendohet se ato si tėrėsi nė vete pėrfaqėsojnė
njė kohė (epokė) tė caktuar tė zhvillimit tė botės. Cikli (epoka) nė tė
cilin gjendemi ne tani, siē e kanė quajtur MAJAT, ėshtė periudha e
Diellit tė pestė, e cila ka filluar nga 13 gushti i vitit 3112
p.e.s. dhe duhet tė pėrfundoj mė 21 dhjetor 2012.
Pėrveē
kalendarit tė cekur qė ishte simbolik dhe numėror, nė kuadrin e saj MAJAT
kishin edhe njė libėr pėrcjellės interpretues qė quhej Ēilam Balam.
Aty nė detaje pėrshkruheshin datat e rėndėsishme tė ngjarjeve dhe mėnyra e
ndodhjes sė tyre.
Njė ditė nė kėtė kalendar quhet Kin; njėzetė
ditė formonin njė Unial; njėzetė Unial
formonin njė Tun; njėzetė Tun formonin njė
Katun, ndėrsa, njėzetė Katun, formonin njė
Baktun. Ndarjet periodike me kėtė mėnyrė tek ky kalendar, pa
dyshim se kishin njė rėndėsi tė madhe tė procedurės parashikuese, sepse ēdo
kalim nga njėra etapė nė tjetrėn, ndėrlidhej me momentin e profetizuar tė
ndodhjes sė njė ngjarjeje tejet tė rėndėsishme nė botė.
Ėshtė lista e gjatė e
parashikimeve tė njohura si saktėsisht tė realizuara tė ngjarjeve tė
ndryshme historike nė mes tė kėtyre etapave kalimtare (nga Unial nė Tun,
nga Tun etj.) tė cilat me kėtė rast nuk do ti pėrmendim tė gjithat. Ta
zėmė, perioda eBaktun-it tė trembėdhjetė, e cila ka filluar
nė vitin 1618, nė kėtė kalendar ėshtė cilėsuar si koha e harresės
apo triumfi i materializmit.Gjatė kėsaj periode ėshtė
parashikuar se njerėzimi kolektivisht do filloj tė harroj lidhjen e vetė
hyjnore me natyrėn duke ju kthyer tėrėsisht gjėrave materiale dhe
nėnshtrimit total ndaj kėrkesave tė shfrenuara tė EGO-sė, realitet ky qė
objektivivisht sot po ndodh kaherė me shoqėrinė tonė bashkėkohore. Edhe
njohuria e jonė e kohės bashkėkohore e quajtur - SHKENCĖ,
formalisht zyrtarizohet
me krijimin e
elitės sė Shoqėrisė Mbretėrore nė vitin 1640 nė Londėr. Tė gjithė ne e dimė
se shkenca nė thelb ėshtė filozofia e matjes e bazuar kryesisht nė parimet
empirike apo eksperimentale.
Po
ashtu, si njė ndryshim i rėndėsishėm global i parashikueshėm pėr kėtė
periodė nga ky kalendar MAJA, ėshtė edhe pėrqafimi definitiv nga tė gjitha
shtetet evropiane (pėrveē disa shteteve ortodokse) i matjes sė re tė
kohės (Kalendari Gregorian) i cili pėrdorohet edhe sot e kėsaj dite. Ky
sistem i ri i matjes sė kohės, ishte iniciuar nga Papa Gerguri XIII-tė
(1582) dhe ai nė kėtė periodė e zėvendėson nė tėrėsi kalendarin e mėparshėm
Julian qė deri atėherė zbatohej nė Evropė qysh prej viti 45.p.e.s. (kohės sė
Jul Cezarit ).
Vazhdon...
(2)
|