Si sėmundje psikosomatike konsiderohet
ērregullimi i strukturės organike dhe funksionale tė trupit fizik, e qė
shkaktari i vėrtetė i kėtij ērregullimi e ka prejardhjen psikike. Thėnė
thjesht, sėmundja ėshtė ērregullim qė shprehet nė njė pjesė apo nė tėrėsinė
e trupit fizik, me bazėn e gjenezės mentale tė saj.
Deri para disa kohe, mjekėsia ortodoksale
sėmundjen dhe procesin e shėrimit tė saj e ka studiuar nė frymėn e
ndryshimeve fizike, kimike, fiziologjike dhe hormonale. Roli i tė sėmurit,
vijat e personalitetit dhe proceset e nėnvetėdijes psikike, janė mohuar
kategorikisht, si diēka joshkencore. Fal hulumtimeve mė tė reja tė bėra nė
kėtė drejtim, gjithnjė e mė tepėr po dėshmohet se prejardhja e shumė
sėmundjeve qė ne i njohim sot, nuk ėshtė aty sikurse ėshtė pėrvetėsuar gjer
mė tani, por ato e kanė gjenezėn diku mė thellė, nė pjesėn mentale tė
tėrėsisė funksionale tė qenėsisė sonė.
Shpesh, rezultatet e arritura nga kėto
hulumtime, kalkulohen edhe me shifra statistikore, tė cilat shprehen nė
raport: 70 me 30 pėr qind, nė dobi tė bazės psikike tė prejardhjes sė tyre.
Pa marrė parasysh disponimin e medicinės
bashkėkohore, e cila, nėn presionin permanent tė kėtyre tė dhėna mė tė reja,
obligohet t'i nėnshtrohet realitetit tė ri, idetė mbi gjenezėn mentale tė
sėmundjeve tė ndryshme, nuk janė tė reja. Ato i hasim qė nga kohėrat mė tė
lashta tė civilizimeve tė hershme. Pa dashur tė hyjmė nė prezantimin
retrospektiv tė kėsaj historie, tė ndalemi nė kohėrat paksa mė tė reja. Nė
fund tė shekullit XIX, pėr herė tė parė me njė metodė mė tė organizuar
hulumtuese, prejardhjen mentale tė shumė sėmundjeve organike dhe mundėsisė
psiko-terapeutike tė shėrimit tė tyre, e ka konstatuar farmacisti i njohur
francez, EMIL KUE (1857-1926). Nga shumė shkrime tė botuara nga kjo lėmi, nė
opinion ėshtė e njohur preferenca e tij e famshme dedikuar pacientėve tė
vetė:
"Mėsohuni qė ju vetė ta shėroni veten.
Kėtė mund ta bėni. Unė personalisht deri mė sot ende askėnd nuk e kam
shėruar. Ftoni nė ndihmė aftėsitė e brendshme qė t'ju shėrbejnė nevojave
tuaja shpirtėrore dhe fizike. Ato do tė jenė kėtu, do t'ju ndihmojnė dhe ju
do tė jeni tė shėndoshė dhe tė lumtur". Zbulimi i fuqisė shėruese
psikike tė autosugjestionit nga Kue, sikur e thoshte edhe vetė, ishte i
rastėsishėm. Sa punonte nė barnatoren personale, erdhi njė njeri dhe kėrkoi
nga ai njė barė qė me rregulla ligjore mund tė jepej vetėm me recetė tė
mjekut. Pėr tė mos e refuzuar, Kue ia dha njė shishe me ujė tė distiluar,
duke e bindur se ky ėshtė bari mė i mirė dhe e porositi ta pėrdor sipas
rekomandimit. Pas njė jave, i njėjti njeri, por tani i shėruar, e falėnderoi
farmacistin, duke i thėnė se bari ka ndihmuar shumė.
Pas shumė rasteve tė suksesshme tė shėrimit
praktik, Kue thellohet nė hulumtimin mė tė thuktė tė kėtij fenomeni, dhe, mė
nė fund, themelon metodėn e vetė origjinale psikike tė quajtur "shėrimi
pėrmes autosugjestionit", e cila, edhe sot e kėsaj dite, nga psikologjia dhe
psikiatria bashkėkohore, pranohet si metodė efektive e quajtur "placebo-efekti".
Termi PSIKOSOMATIKE e ka prejardhjen prej dy
fjalėve tė gjuhės greke: "psiko", qė do tė thotė mentale, apo shpirtėrore
dhe "somatike", diēka qė i referohet organizmit.
Pėrveēse nga medicina bashkėkohore, e cila kohėn
e fundit, edhe zyrtarisht e pranon prejardhjen psikosomatike tė shumė
sėmundjeve, njėra ndėr shkollat ezoterike mė tė zėshme Perėndimore, qė
fuqimisht e mbėshtet kėtė tezė dhe jep shembuj konkretė praktik nė kėtė
drejtim, ėshtė DIANETIKA:
Sipas Dianetikės, ēdo sėmundje ka dy mundėsi tė
prejardhjes sė saj: e para, nėn ndikimin e faktorėve tė jashtėm tė
shkaktuara nga bakteret dhe viruset, dhe e dyta, psikosomatike, qė e ka
bazėn e shkaktarit psikik. Sipas saj, nga lista e madhe e sėmundjeve tė
evidentuara deri mė sot, numri mė i madh i tyre e ka prejardhjen
psikosomatike. Artriti (pezmatimi i nyejve), dermatiti (sėmundje e lėkurės),
alergjitė e ndryshme, astma (sėmundje e organeve tė frymėzėnės), disa
vėshtirėsi tė qarkullimit tė gjakut, shqetėsimet e syve, bursisti (pezmatimi
i nyejve tė gjurit), ulcera (tė thatit nė lukth), sinusiti (kallja e
sinuseve) etj., janė disa prej sėmundjeve tė shumta qė konsiderohen me
prejardhje psikosomatike.
Duke bėrė eksperimente me shumė pacientė, tė
cilėt mė parė, pa sukses, ishin trajtuar me terapi konvencionale
farmakologjike, rezultatet e arritura me metoda mentale, ishin, vėrtet,
fascinante. Andaj, Dianetika, si njė njohuri alternative nė avancim, pėrveē
kontributit teorik, ka ndėrtuar edhe shumė metoda praktike terapeutike, tė
cilat kanė treguar efekte tė shkėlqyeshme, si nė drejtim tė veprimit
preventiv-parandalues tė sėmundjes, ashtu edhe tė trajtimit tė
drejtpėrdrejtė tė saj shėrues.
SI I TRAJTON DIANETIKA SĖMUNDJET?
Nė pėrgjithėsi, si shkaktar psikik tė sėmundjeve
konsiderohen streset e ndryshme, frika (fobitė) depresioni, smira dhe
xhelozia e tepruar... etj. Sipas metodave terapeutike tė Dianetikės tek i
sėmuri, kryekėput, duhet tė shkohet nė eliminimin ose zbutjen e kėtyre
shkaqeve. Mė sė shumti nė kėtė drejtim zbatohet: meditimi, lutja, dhėnia e
sugjestioneve pozitive, autosugjestioni dhe hipnoza. Pėrmes afirmimeve
pozitive, duke ndikuar permanent nė nėnvetėdije tė tė sėmurit, gradualisht
neutralizohet lavra energjetike negative, e akumuluar mė parė, dhe ajo
zėvendėsohet me koncentrimin e energjisė pozitive. Me zhdukjen e lavrės
negative tė akumuluar nė nėnvetėdije, tėrthorazi do tė arrihet edhe shėrimi
i tėrėsishėm nga sėmundja e caktuar. Pra, me kėto metoda, veprohet nė
shkaktarin e drejtpėrdrejtė tė sėmundjes, dhe jo, si me farmakoterapi, nė
pasojat qė ajo ka krijuar pėrmes ērregullimit organik. Njėkohėsisht, pėrveē
si terapi shėruese. Dianetika kėto metoda i sugjeron edhe si forma
preventive parandaluese tė sėmundjes.
Gjatė eksperimenteve tė shumta qė janė bėrė nė
kėtė drejtim, kryesisht, pėrmes hipnozės, po ashtu, janė arritur rezultate
tė kėnaqshme edhe tek rritja e ndjeshmėrisė shqisore. Nė gjendje hipnotike
tė transit, grupit eksperimental, ju ėshtė sugjeruar se dėgjojnė ose shohin
mė mirė, gjė qė, mė pas, kjo ka rezultuar pozitivisht tek funksionaliteti
organik i shqisės konkrete.
Ē'DIMĖ PĖR KANCERIN?
Xhelati mė i madh i kohės sė fundit, i cili po
merr miliona viktima nė vit, pa dyshim, konsiderohet sėmundja e kancerit.
Edhe pėrpos pėrparimeve marramendėse tė mjekėsisė dhe tė teknikės sė
sofistikuar bashkėkohore, kanceri edhe mė tej mbetet si sėmundje e
pashėrueshme. Pse ėshtė kėshtu, ende nuk kemi ndonjė shpjegim tė kapshėm.
Por, sigurisht, do tė jetė edhe mė tej ashtu, derisa ne, gjatė kėrkimit tė
"ilaēit" kundėr kėsaj sėmundje, nuk e braktisim paraprakisht bagazhin e
vjetėr tė qasjes ndaj kėsaj sėmundje, si njė ērregullim organik. Definuar mė
thjeshtė, kanceri ėshtė ērregullim i procesit tė ripėrtėritjes harmonike tė
qelizave nė trupin tonė. Nė memorien, ose kujtesėn e ēdo qelize nė trup, mes
tjerash ėshtė e koduar edhe procedura e mėnyrės sė ripėrtėritjes (vdekjes
dhe krijimit tė qelizave tė reja), e cila kryhet pandėrprerė, pavarėsisht
nga vullneti jonė i vetėdijshėm. Kjo urdhėresė informative ėshtė
inteligjenca e koduar qė korrespondon me procesin tonė tė pėrgjithshėm
mental, konkretisht, me shtresat e niveleve tė inteligjencės sė paskajshme
tė nėnvetėdijes tonė. Andaj, tė gjitha presionet pėrmes mendimeve negative
ose pozitive, si valė elektromagnetike tė frekuencave tė ulėta, valėzojnė
dhe ndjehen edhe nga qendra e "kujtesės" sė ēdo qelize.
Sikur thamė mė sipėr, tek sėmundja e kancerit,
kemi ērregullimin e pakontrolluar tė krijimit tė qelizave tė reja, andaj,
edhe shkaktarin duhet kėrkuar, pikėrisht, nė deformimin e kujtesės sė saj
programore tė gravuar nė kodin gjenetik. Nė dobi tė aplikimit praktik tė
metodave psikike tė trajtimit tė kėsaj sėmundjeje, kohėn e fundit, gjithnjė
e mė shumė kemi shėrime sensacionale tė kancerit, tė cilat befasojnė edhe
medicinėn tonė bashkėkohore.
Nė fund, duke i pasur pėr bazė tė gjitha qė i
theksuam mė lartė, orientimi ynė preventiv ka parandalimin e shfaqjes sė
ēfarėdo sėmundje, kryekėput duhet drejtohet kah mendimet tona pozitive qė ne
i kemi pėr veten dhe pėr tjerėt.
Kjo na dėshmon edhe mė bindshėm nevojėn e madhe
tė aplikimit sa mė tė shpeshtė tė metodave alternative shpirtėrore, tė cilat
do na mundėsojnė qė nė vete pėrherė t'i kultivojmė forma emocionale tė larta
qė shprehen, si: dashuria, vetėbesimi, optimizmi...
Krejt nė fund, tė konstatojmė se mjeku i vėrtetė
pėr ēfarėdo sėmundje ėshtė nė ju - nė nėnvetėdijen tuaj. Vetėm duhet qė ta
bėni bashkimin shpirtėror dhe emocional tė vetvetes (besimi) me dėshirėn pėr
shėrim dhe fuqia krijuese e nėnvetėdijes suaj, aty pėr aty, do tė futet nė
aksion. Pra, procesi i shėrimit ėshtė vetė BESIMI, e fuqia e saj vepruese
qėndron nė nėnvetėdijen tonė.
|