Le ta mendojmė sė bashku ekzistencėn vetjake si
njė litar qė zgjatet nga pafundėsia nė infinit dhe nuk ka fillim e fund.
Litari pėrbėhet prej fijesh tė holla tė panumėrta, tė cilat janė pa ngjyra,
perfekte nė cilėsitė e tyre. Ky litar, duke u pėrdorur, nė vende tė ndryshme
pėson dėme tė shumėllojshme.
Shpesh kapet e pėrdridhet, ose del edhe dhunshėm
nga brazda, e pėr njė kohė tė gjatė ērregullohet i gjithi. Ndonjėherė ndotet
ose merr ngjyrė, madje ndot edhe litarėt e tjerė tė bashkėsisė. Mendojini
gjithmonė si tė gjallė kėta litarė, si nerva tė ndjeshme. Me kalimin e kohės
ato dalin nga hijet nė dritė, duke shkėlqyer si ar. Bashkohen pėrsėri e
harmonia rikthehet, duke funksionuar tė gjitha bashkė si njėsi brenda njė
harmonie edhe mė tė madhe.
Ky ilustrim pėrfaqėson vetėm njė copėz tė vogėl
tė sė tėrės, njėrėn anė tė medaljes: ėshtė mė pak se njė fragment. E me kėtė
do tė merremi, pasi ju ndihmon tė perceptoni mė tepėr. E rėndėsishme sė pari
ėshtė tė kuptojmė se e ardhmja nuk pėrbėhet arbitrarisht prej veprimesh tė
veēuara nė tė tashmen, por se gjithė vazhdueshmėria e sė ardhmes ėshtė e
pandashme me tė sotmen, siē ėshtė e tashmja me tė kaluarėn.
Nė njė kėndvėshtrim, ilustrimi me litarin ėshtė
i drejtė. Thuhet se dhe pak vėmendje pėr Okultizmin prodhon pasoja tė mėdha
karmike. Kjo sepse ėshtė e pamundur tė njohėsh Okultizmin pa zgjedhur
pėrfundimisht mes atyre qė quhen zakonisht e mirė dhe e keqe. Hapi i parė
drejt Okultizmit e ēon nxėnėsin drejt Pemės sė Dijes. Ai duhet tė guxojė e
tė hajė frytin: duhet tė zgjedhė. Nuk fshihet dot mė pas injorancės, e merr
ose monopatin e sė mirės ose tė sė keqes. Dhe tė hedhėsh qoftė edhe njė hap
nėpėr kėto dy rrugė prodhon rezultate tė mėdha karmike. Turma e njerėzve qė
ecin hezitueshėm, tė pabindur ku shkojnė e qė standardin e jetės e kanė tė
paqartė, mbajnė supesh karmė qė funksionon nė mėnyrė tė turbullt. Por, kur
mbėrrihet nė breg tė dijes turbullira pakėsohet e, si pasojė, rrjedhojat
karmike rriten jashtėzakonisht, sepse tė gjitha veprojnė nė tė njėjtin
drejtim tė planeve tė ndryshme: okultisti nuk mund tė niset me gjysmė zemre
apo tė kthehet mbrapsh kur kalon pragun. Kjo gjė ėshtė e pamundur, aq sa
njeriu tė kthehej pėrsėri fėmijė. Individualiteti arrin gjendjen e
pėrgjegjshmėrisė sepse ėshtė rritur; nuk mund tė zmbrapset. Ai qė kėrkon tė
shpėtojė prej skllavėrisė sė Karmas duhet tė nxjerrė individualitetin nga
hija nė dritė; duhet tė lartėsojė ekzistencėn e vet, qė fijet e litarit tė
mos preken nėpėr substanca llumore e tė mos ngatėrrohen keqazi. Ai thjesht
ngrihet mbi nivelin ku Karma funksionon. Por, nuk e lė kėtė ekzistencė vetėm
pėr kėtė. Toka mund tė jetė e ashpėr e pis, ose me lule plot pjalm apo lėndė
tė shijshme pas tė cilave fiksohesh, por sipėr ėshtė gjithmonė qielli i
lirė. Ai qė kėrkon liri prej Karmas duhet tė shohė lart nė ajėr pėr tė
ngritur fole, e mė pas nė eter. Ai qė do tė formojė Karma tė mirė do tė
pėrballojė shumė ngatėrresa, e nė pėrpjekjet pėr tė mbjellė farė tė pasur
pėr ta korrur vetė, mund tė mbjellė mijėra, e mes tyre gjigantin. Mos
dėshironi tė mbillni vetėm pėr tė korrur vetė, por mbillni pemė, frutat e tė
cilave do tė ushqejnė botėn. Ju jeni pjesė e botės: kur i jepni bukė,
ushqeni veten.
Megjithatė, edhe nė kėtė mendim fle njė rrezik i
madh qė i pret rrugėn dishepullit, i cili ka menduar pėr njė kohė tė gjatė
se punonte pėr tė mirėn, ndėrsa nė thellėsinė e qenies sė vet ka perceptuar
tė keqen: qė e ka menduar veten nė shėrbim tė botės, ndėrsa i pavetėdijshėm
ka pėrfshirė mendimin e Karmas e ka punuar vetėm pėr veten. Njė njeri mund
ti refuzojė vetes tė mendojė pėr shpėrblim, por nė vetė atė refuzim shihet
fakti se shpėrblimi dėshirohet. Dhe ėshtė e pavlerė pėr dishepullin tė
mėsojė duke kontrolluar veten. Shpirti duhet tė jetė i ēliruar, pa dėshira.
Por, derisa tė mbėrrijė nė fazėn kur dėshirat zhduken e nuk ka as shpėrblim,
as ndėshkim, mirė apo keq, ai pėrpiqet nėpėr atė mendjemadhėsi. Duket sikur
po bėn progres tė madh, por njė ditė pėrballet me shpirtin e vet, duke
mėsuar se nė ēastin qė iu afrua pemės sė dijes, hėngri frytin e hidhėt, jo
tė ėmblin. Pastaj velloja bie plotėsisht e ai zgjedh skllavėrinė ndaj
dėshirave, duke falur lirinė.
Prandaj, kujdes ju qė afroheni brigjeve tė
Okultizmit: dijeni se nuk ka shėrim pėr dėshirėn, qejfin e shpėrblimit,
mjerimin e dėshirimit, pėrveē ngulitjes sė syve e veshėve drejt sė
padukshmes dhe heshtimės. Filloni ta praktikoni e mijėra gjarpėrinj do tju
shporren rrugės. Jetoni pėrjetėsinė.
Zhvillimet e ligjeve aktuale tė Karmas nuk mund
tė studiohen nga dishepulli gjersa ai tė mbėrrijė nė pikėn kur ėshtė i
paprekshėm prej tyre. Rishtari ka tė drejtėn tė kėrkojė sekretet e Natyrės e
tė mėsojė rregullat e qeverisjes njerėzore; e arrin kėtė tė drejtė duke u
shpėtuar kufijve natyrorė e rregullave tė jetės njerėzore. Ai ėshtė bėrė njė
pjesėz e padiskutueshme e njėsisė hyjnore dhe nuk preket mė prej sė
pėrkohshmes. Pastaj fiton dije tė ligjeve qė sundojnė kushte tė pėrkohshme.
Prandaj, ju qė kėrkoni tė kuptoni ligjet e
Karmas, pėrpiquni njėherė tė ēlironi veten prej tyre, dhe kjo nuk arrihet
vetėm duke pėrqendruar vėmendjen tuaj nė atė qė nuk preket prej kėtyre
ligjeve.
Mabel Collins (9 Shtator 1851 31 Mars 1927) ishte
teozofiste dhe autore e mėse 46 librave. Lindur nė St Peter Port, Guernsey,
shkroi novela okulte, pėr modėn, e u aktivizua kundėr eksperimenteve me
kafshėt. Thuhet se ajo u gjurmua romantikisht njėherėsh nga rivalėt Vittoria
Cremers dhe DOnston Stephenson. Cremers pretendoi se gjatė kėsaj kohe ajo
gjeti pesė kravata tė gjakosura nė njė sėnduk poshtė krevatit tė Stephenson,
qė u korrenspondonin pesė vrasjeve tė kryera nė atė kohė nė Whitechapel nga
Jack the Ripper.
|