Sokrati, Platoni dhe Aristoteli, janė treshja e artė e filozofisė antike,
dhe kjo pėr arsye tė forta. Tė tre ata luajtėn njė rol shumė tė rėndėsishėm
nė zhvillimin e ideve perėndimore. Por, shpesh kėta njerėz tė mėdhenj, mund
tė lėnė nė hije individė tė tjerė tė shkėlqyer.
Epikuri jetoi nė vitet 341-270 Para Krishtit, dhe shkroi mė shumė se 300
vepra gjatė jetės sė tij. Megjithėse shumica e tyre kanė humbur, ajo qė
mbetet prej filozofisė sė Epikurit, ėshtė e mbushur me njohuri tė
pėrjetshme.
Menēuria ēon nė kėnaqėsi
Epikuri thekson rėndėsinė e kėnaqėsisė, por jo kėnaqėsinė siē e njohim sot:
Me kėnaqėsi nėnkuptojmė mungesėn e dhimbjes nė trup dhe tė brengave
shpirtėrore. Ajo nuk vjen si pasojė e pijeve dhe argėtimit tė pafund...
ėshtė njė arsyetim i matur... duke i larguar ato mendime negative, pėrmes tė
cilave shqetėsimet e mėdha e zotėrojnė shpirtin tonė. - Letėr drejtuar
Menoeceut, nga Epikuri.
Me fjalė tė tjera, menēuria ėshtė ēelėsi i njė jete tė mirė. Ajo na ndalon
qė ne thjesht tė shpresojmė tek fati i mirė, dhe na jep fuqinė pėr tė
drejtuar jetėn tonė duke pėrdorur arsyen. Dhe tė qenit i vetėdijshėm se e
kemi njė fuqi tė tillė, ēon gjithashtu nė njė ekzistencė mė paqėsore, pasi
stresi vjen kur ne ndiejmė se nuk kemi mė kontroll mbi jetėt tona.
Pėr mė tepėr, Epikuri argumenton se nuk ėshtė kurrė vonė pėr tė pėrqafuar
menēurinė. Pavarėsisht nga mosha apo gjėrat qė mund tė kemi bėrė apo nuk
kemi bėrė gjatė gjithė jetės sonė, nuk ėshtė kurrė vonė pėr tė qenė tė
menēur.
Frika nga vdekja ėshtė njė marrėzi
Frika nga vdekja ėshtė e zakonshme dhe nuk ėshtė pėr tu habitur. Ideja qė
jetėt tona do tė ndalen njė ditė, nuk ėshtė njė mendim i kėndshėm. Por
Epikuri nuk ka shumė simpati pėr ata qė jetojnė me kėtė frikė:
Budalla ėshtė personi qė thotė se i trembet vdekjes, jo sepse ajo do tė
dhembė kur tė vijė, por sepse dhemb nė perspektivė. letėr drejtuar
Menoeceut, nga Epikuri.
Kėtu, filozofi i madh argumenton se dhimbja ndaj vdekjes vjen nga
shqetėsimi, jo nga vetė ngjarja nė vetvete. Ai nuk ishte aspak i shqetėsuar
pėr idenė e vdekjes. Lumturia, sipas Epikurit, ėshtė e vėshtirė pėr ata qė
fiksohen vetėm tek vdekja e tyre.
Nė vend tė kėsaj, individi i menēur fokusohet tek gjėrat mbi tė cilat ai ka
kontroll:Ėshtė e mundur tė kihet siguri ndaj gjėrave tė tjera, por pėr sa i
pėrket vdekjes, tė gjithė ne njerėzit jetojmė nė njė qytet pa mure. letėr
drejtuar Menoeceut, nga Epikuri.
Fama dhe pasuria, nuk ēojnė drejt pėrmbushjes
Tė jetosh nė shekullin XXI, ėshtė nė tė njėjtėn kohė edhe njė bekim edhe njė
mallkim. Ndėrsa shumė prej nesh pėrfitojnė nga jetėgjatėsia e madhe dhe njė
ekzistencė (relativisht) paqėsore, ne tundohemi vazhdimisht nga tėrheqja
drejt famės dhe pasurisė.
Megjithatė, asnjėra nga kėto dėshira sipėrfaqėsore, nuk ka aftėsinė tė na
bėjė vėrtet tė lumtur. Nė tė vėrtetė, imazhi i njeriut tė lumtur tek tė
qenit i famshėm dhe i pasur, ėshtė pothuajse njė klishe. Epikuri e njohu
edhe kėtė, duke argumentuar se fama dhe pasuria nuk e ushqejnė shpirtin:
Shpirti as nuk i shpėton shqetėsimit, dhe as nuk fiton gėzime tė vlefshme
pėrmes zotėrimit tė pasurisė sė madhe, as nga nderimi apo admirimi qė tė
dhuron turma, apo pėrmes ndonjė prej gjėrave tė tjera tė kėrkuara nga
dėshira e pakufizuar.- Thėnie tė Epikuriy.
Problemi tjetėr me tėrheqjen materiale, ėshtė se ajo na pengon tė vlerėsojmė
atė qė tashmė kemi. Nė vend qė tė kėrkojmė mė shumė, Epikuri na inkurajon tė
shohim pėrreth dhe tė jemi mirėnjohės pėr gjėrat qė tashmė kemi.
Miqėsia ėshtė jetike
Ndėrsa Epikuri ėshtė njė avokat i vetė-mjaftueshmėrisė, ai gjithashtu e
pranon gjallėrinė qė vjen nga miqėsia:Nga tė gjitha pėrfitimet qė vijnė nga
menēuria pėr tė pasur lumturi gjatė gjithė jetės, mė e rėndėsishmja ėshtė
pasja e miqve. Doktrinat Kryesore, Epikuri.
Pėrtej kėnaqėsive tė dukshme tė bisedės dhe punės me miqtė e ngushtė,
Epikuri argumenton se miqtė na bėjnė tė ndihemi mė tė sigurt. Me fjalė tė
tjera, kur gjendemi nė situata tė vėshtira, kemi dikė tė cilit i drejtohemi.
Prandaj, duhet tė jemi tė kujdesshėm me ata qė krijojmė miqėsi individėt
egoistė vėshtirė se do tė na gjenden pranė nė momentet tona tė vėshtira.
Prandaj, ne duhet tė jemi tė kujdesshėm me ata qė lejojmė tė hyjnė nė jetėt
tona. Ata qė nxitojnė tė krijojnė miqėsi, rrallė gjejnė shoqėri tė
mirėfilltė.
Ėshtė pėr tė ardhur keq, qė kaq shumė ide tė Epikurit kanė humbur. Ajo qė ka
mbetur nga puna e tij, nuk do tė pushojė kurrė sė qeni e vlefshme. Shumė
prej nesh shqetėsohen pėr vdekjen dhe grumbullimin e pasurisė materiale.
Nėse do tė kalonim mė shumė kohė duke u pėrqendruar nė menēurinė individuale
dhe miqėsitė e ngushta, jetėt tona do tė ishin shumė mė tė kėnaqshme.
Medium
|