Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Meditime 3 - KATĖR LEKSIONE PĖR JETĖN NGA FILOZOFI...

https://bota.al

KATĖR LEKSIONE PĖR JETĖN NGA FILOZOFI I LASHTĖ GREK, EPIKURI

 

Epikuri jetoi nė vitet 341-270 Para Krishtit, dhe shkroi mė shumė se 300 vepra gjatė jetės sė tij. Megjithėse shumica e tyre kanė humbur, ajo qė mbetet prej filozofisė sė Epikurit, ėshtė e mbushur me njohuri tė pėrjetshme.

  

 

Sokrati, Platoni dhe Aristoteli, janė treshja e artė e filozofisė antike, dhe kjo pėr arsye tė forta. Tė tre ata luajtėn njė rol shumė tė rėndėsishėm nė zhvillimin e ideve perėndimore. Por, shpesh kėta njerėz tė mėdhenj, mund tė lėnė nė hije individė tė tjerė tė shkėlqyer.

Epikuri jetoi nė vitet 341-270 Para Krishtit, dhe shkroi mė shumė se 300 vepra gjatė jetės sė tij. Megjithėse shumica e tyre kanė humbur, ajo qė mbetet prej filozofisė sė Epikurit, ėshtė e mbushur me njohuri tė pėrjetshme.

 

Menēuria ēon nė kėnaqėsi

 

Epikuri thekson rėndėsinė e kėnaqėsisė, por jo kėnaqėsinė siē e njohim sot: “Me kėnaqėsi nėnkuptojmė mungesėn e dhimbjes nė trup dhe tė brengave shpirtėrore. Ajo nuk vjen si pasojė e pijeve dhe argėtimit tė pafund... ėshtė njė arsyetim i matur... duke i larguar ato mendime negative, pėrmes tė cilave shqetėsimet e mėdha e zotėrojnė shpirtin tonė.” - Letėr drejtuar Menoeceut, nga Epikuri.

Me fjalė tė tjera, menēuria ėshtė ēelėsi i njė jete tė mirė. Ajo na ndalon qė ne thjesht tė shpresojmė tek fati i mirė, dhe na jep fuqinė pėr tė drejtuar jetėn tonė duke pėrdorur arsyen. Dhe tė qenit i vetėdijshėm se e kemi njė fuqi tė tillė, ēon gjithashtu nė njė ekzistencė mė paqėsore, pasi stresi vjen kur ne ndiejmė se nuk kemi mė kontroll mbi jetėt tona.

Pėr mė tepėr, Epikuri argumenton se nuk ėshtė kurrė vonė pėr tė pėrqafuar menēurinė. Pavarėsisht nga mosha apo gjėrat qė mund tė kemi bėrė apo nuk kemi bėrė gjatė gjithė jetės sonė, nuk ėshtė kurrė vonė pėr tė qenė tė menēur.

 

 

Frika nga vdekja ėshtė njė marrėzi

 

Frika nga vdekja ėshtė e zakonshme – dhe nuk ėshtė pėr t’u habitur. Ideja qė jetėt tona do tė ndalen njė ditė, nuk ėshtė njė mendim i kėndshėm. Por Epikuri nuk ka shumė simpati pėr ata qė jetojnė me kėtė frikė:

“Budalla ėshtė personi qė thotė se i trembet vdekjes, jo sepse ajo do tė dhembė kur tė vijė, por sepse dhemb nė perspektivė.” – letėr drejtuar Menoeceut, nga Epikuri.

Kėtu, filozofi i madh argumenton se dhimbja ndaj vdekjes vjen nga shqetėsimi, jo nga vetė ngjarja nė vetvete. Ai nuk ishte aspak i shqetėsuar pėr idenė e vdekjes. Lumturia, sipas Epikurit, ėshtė e vėshtirė pėr ata qė fiksohen vetėm tek vdekja e tyre.

Nė vend tė kėsaj, individi i menēur fokusohet tek gjėrat mbi tė cilat ai ka kontroll:“Ėshtė e mundur tė kihet siguri ndaj gjėrave tė tjera, por pėr sa i pėrket vdekjes, tė gjithė ne njerėzit jetojmė nė njė qytet pa mure.” – letėr drejtuar Menoeceut, nga Epikuri.

 

 

 

Fama dhe pasuria, nuk ēojnė drejt pėrmbushjes

 

Tė jetosh nė shekullin XXI, ėshtė nė tė njėjtėn kohė edhe njė bekim edhe njė mallkim. Ndėrsa shumė prej nesh pėrfitojnė nga jetėgjatėsia e madhe dhe njė ekzistencė (relativisht) paqėsore, ne tundohemi vazhdimisht nga tėrheqja drejt famės dhe pasurisė.

Megjithatė, asnjėra nga kėto dėshira sipėrfaqėsore, nuk ka aftėsinė tė na bėjė vėrtet tė lumtur. Nė tė vėrtetė, imazhi i njeriut tė lumtur tek tė qenit i famshėm dhe i pasur, ėshtė pothuajse njė klishe. Epikuri e njohu edhe kėtė, duke argumentuar se fama dhe pasuria nuk e ushqejnė shpirtin:

“Shpirti as nuk i shpėton shqetėsimit, dhe as nuk fiton gėzime tė vlefshme pėrmes zotėrimit tė pasurisė sė madhe, as nga nderimi apo admirimi qė tė dhuron turma, apo pėrmes ndonjė prej gjėrave tė tjera tė kėrkuara nga dėshira e pakufizuar.”- Thėnie tė Epikuriy.

Problemi tjetėr me tėrheqjen materiale, ėshtė se ajo na pengon tė vlerėsojmė atė qė tashmė kemi. Nė vend qė tė kėrkojmė mė shumė, Epikuri na inkurajon tė shohim pėrreth dhe tė jemi mirėnjohės pėr gjėrat qė tashmė kemi.

 

 

Miqėsia ėshtė jetike

 

Ndėrsa Epikuri ėshtė njė avokat i vetė-mjaftueshmėrisė, ai gjithashtu e pranon gjallėrinė qė vjen nga miqėsia:“Nga tė gjitha pėrfitimet qė vijnė nga menēuria pėr tė pasur lumturi gjatė gjithė jetės, mė e rėndėsishmja ėshtė pasja e miqve.” – Doktrinat Kryesore, Epikuri.

Pėrtej kėnaqėsive tė dukshme tė bisedės dhe punės me miqtė e ngushtė, Epikuri argumenton se miqtė na bėjnė tė ndihemi mė tė sigurt. Me fjalė tė tjera, kur gjendemi nė situata tė vėshtira, kemi dikė tė cilit i drejtohemi.

Prandaj, duhet tė jemi tė kujdesshėm me ata qė krijojmė miqėsi – individėt egoistė vėshtirė se do tė na gjenden pranė nė momentet tona tė vėshtira. Prandaj, ne duhet tė jemi tė kujdesshėm me ata qė lejojmė tė hyjnė nė jetėt tona. Ata qė nxitojnė tė krijojnė miqėsi, rrallė gjejnė shoqėri tė mirėfilltė.

Ėshtė pėr tė ardhur keq, qė kaq shumė ide tė Epikurit kanė humbur. Ajo qė ka mbetur nga puna e tij, nuk do tė pushojė kurrė sė qeni e vlefshme. Shumė prej nesh shqetėsohen pėr vdekjen dhe grumbullimin e pasurisė materiale. Nėse do tė kalonim mė shumė kohė duke u pėrqendruar nė menēurinė individuale dhe miqėsitė e ngushta, jetėt tona do tė ishin shumė mė tė kėnaqshme.

 

 Medium