|
Nė sfondin e pėrtej reales
mbijeton diēka e pashpjegueshme, diēka e padukshme e paprekshme, diēka e
papėrshkueshme, diēka qė na mban gjallė e tė papėrkulur para sfidave tė
rėnda qė jeta na i vuri nė rrugėt tona si para sprovės sė njė kandari tė
madh, me tė cilin nė mėnyrė tejet tė vrazhdė, por tepėr burrėrore matet
morali dhe pesha e burrave tė dheut. Para besėtytnive dhe imagjinatave, para
hekurave dhe mureve tė ftohta, para ndarjeve tė dhimbshme nga pėrqafimi i
nėnave, nga pėrqafimi i nuseve, nga loti i fėmijėve, ndarje kėto qė
rėndojnė, por si shkėmbi ballėrrudhur mbi majat e maleve me borė. Ndarje nga
ajri e shija e tij, nga blerimi i pranverės, nga cicėrima e zogjve, nga
bulimi i gemit nė degė, pėr nga njė copė kėngė, pėr nga njė copė liri, pėr
njė peshė fuqie tė fjalės sė pathėnė, me dėshirėn e madhe pėr ta thėnė tė
vėrtetėn e fuqishėm me zė kumbues edhe pėrmes kėngės, pavarėsisht nga haraēi
qė duhet paguar me kėtė rast: .... ooo, ne e duam lirinė mbi tė gjitha
ooorrrreee...
Kėshtu dėshiroi dikur Naimi,
kėshtu dėshiroi dikur brezi i tij, kėshtu dėshiruan dhe bėnė dikur
pararendėsit tanė, kėshtu na mėsuan dhe na edukuan ata, qė me kėngė dhe
krenari tė triumfojmė mbi robėrinė shekullore, kėshtu bėnė Oso Kuka, Jakup
Ferri, Mic sokoli... ngadhėnjyen mbi vdekjen duke u futur nė kėngėt e
pėrjetėsisė sė atdheut tonė.
Naim Shala, sė bashku me
gjeneratėn e vet, edukuar dhe frymėzuar nga lashtėsia e rrėnjės sė tyre,
vazhduan kėngėn nė shkollė, nė demonstrata, nė burgje, nė rrugėt e ilegales,
nė rrugėt e vetmisė, nė rrugėt e zhuritura tė atdheut tonė duke ēarė drejt
lirisė sė nesėrme, stoikė pėrballė sfidave tė jetės - kėshtu i kishte
edukuar bacė, Hazir Shala bijtė e vet: qė me kėngė ta ndrydhin dhimbjen e po
me kėngė ta pėrbuzin pushtuesin!
Edhe Naimi, si ēdo i ri,
kishte ėndrrat e veta rinore, por pushtuesi ynė gjakatar ėndrrat e rinisė
sonė tė bukur i kishte goditur rėndė, me shpatė nė mes.
Naimi qysh si i ri e kishte
dashur kėngėn shumė, dhe nuk ishte ndarė nga tingulli magjik i saj pėr asnjė
ēast, madje as brenda mureve tė ftohta tė burgut ai kėngėn e kishte mbajtur
tė fshehur thellė nė gji duke e ngrohur kėshtu shpirtin e tij liridashės.
Kur ne, shokėt e tij, pėr njė ēast humbitnim nė mugėtira tė mjegullnajave tė
pėrmallimit qė gėrryenin pėrbrenda mushkėrinė... Naimi i jepte zėrit tė tij
tė bukur prej bilbili:
...Euuu, nuk po muj o
shokė me folė, se mka ra gjaku nė gojė!... dhe ne bėheshim tok e ia shtonim
fuqinė shpirtėrore kėngės sė bukur shqipe qė kumbonte aq fuqishėm nga goja e
Naim Shalės...
Qė nga atėherė kaluan vite
e vite deri nė prag tė shekullit tė ri, ėndrrat dhe dėshirat me punė duhen
bėrė realitet, ndryshe ato mbesin nė pėrqafim tė gjumit tė parė, dhe zhduken
pa lėnė gjurmė, nėse kėngėtari nuk i jetėson ato, nėse poeti nuk i vė nė
letėr ato, nėse piktori nuk i vė nė bezen e bardhė ato, nėse skulptori nuk i
zbraz nė bronz ato, nėse luftėtari nuk i var si stoli nė gjoksin e atdheut
ato, prandaj...
Naimi, kėto ditė, po
realizon njėrėn nga ėndrrat e tij tė kamotshme, pėr ti lėnė ato nė luadhin
e blertė tė trojeve shqiptare si tinguj tė larmishėm pėrjetėsie.
Ai ka bėrė gati albumin e
tij me titull: Jeta ime, i cili ngėrthen nė vete 10 kėngė tė reja,
kryesisht tė zhanrit tė lehtė. Nėntė nga tė cilat i ka kompozuar,
kompozitori i shquar, Edmond Zhulali, ndėrsa njė Sami Piraj. Promovimi i
Perlės muzikore tė Naimit me kėngė Jeta ime do tė bėhet mė 5 qershor nė
Salle Communale ( komuna ONEX-sė ) nė Gjenevė tė Zvicrės, nė orėn 20.°°.
Ėshtė nė shpirtin e
dėgjuesit qė ta thotė fjalėn dhe vlerėsimin e tij kritik pėr kėngėt e
pakėnduara tė Naim Shalės, tė cilat kėto ditė do tė shpėrthejnė nė mijėra
ngjyra e qė nė fund tė fundi ato nuk i ngulfati as vaji qė ishte imponuar
nėpėr rrugėt e jetės sė tij dhe tė kombit tonė nė pėrgjithėsi pėr vite me
radhė.
|
