Sot nė botė ekzistojnė institucione, nė tė cilat
pėrveē punės psikologjike dhe profileve tjera shkencore, punohet nė gjetjen
e metodave pėr manipulime me njeriun. Kėto institucione punojnė pėr nevoja
tė armatės dhe shėrbimeve kundėrinformative dhe financohen prej tyre, ndėrsa
zbulimet e reja ruhen si top sekrete shumė tė rėndėsishme, kėshtu qė deri te
ato vėshtirė mund tė arrihet para se efekti i tyre tė zbatohet nė praktikė.
|
Qendrat kryesore pėr studimin dhe modifikimin e
sjelljeve janė universitetet dhe institucione tė ndryshme nė mbarė botėn, e
sidomos nė SHBA dhe Rusi. Problemet qė i trajtojnė kėto institucione janė tė
lloj-llojshme, ndėrsa ekspertet qė punojnė nė to janė tė specializuar pėr
ēėshtje specifike. Njė ndėr ekspertet medicinal mė eminent, qė punon pėr
nevojat e CIA-sė ėshtė Mathan Kline, me detyrė kryesore qė ti stėrvitė
operatorėt, ndėrsa nė projektin ndėrkombėtar, dirigjimin e mendimeve.
Pėrndryshe Kline ėshtė i njohur si kryetar i komitetit ndėrkombėtar kundėr
mentale (ICAMI), njė ndėr planet e sė cilės ishte edhe dhėnia e barėrave me
efekt antidepresiv tė porsalindurve, te tė cilėt duhej tė veprojnė deri nė
fund tė jetės sė tyre. Kline nga diktatori i dikurshėm i Haiti P. Duvalier,
mori mirėnjohje mė tė lartė pėr pastrimin e trurit tė haitasve. Ekzistojnė
fakte se organizata ICAMI me ndihmėn e narkotikėve i ka shfrytėzuar njerėzit
me tė meta mentale, si forcė pune nė industri.
Keqpėrdorimi i psikologjisė bėri qė ajo sot, nė
duart e disa vendeve tė zhvilluara dhe diktatorėve tė ndryshėm, tė bėhet
armė me pasoja tė paparashikueshme, madje njė shkencėtar deklaron hapur se
bomba atomike ėshtė lodėr fėmijėsh nė krahasim me mundėsit e metodave tė
reja psikologjike nė luftė kundėr njeriut.
Mė poshtė po i parashtrojmė disa nga metodat,
pėrmes sė cilave mund tė manipulohet me qenien njeri.
Shpėlarja e trurit
Ėshtė metodė e cila nuk shėrben vetėm pėr
pranimin e informatave tė rėndėsishme nga armiku, por edhe qė ti ndryshohen
qėndrimet, mendimet dhe bindjet e tij. Pėrveē mundėsisė sė pranimit tė
informatave dhe ndryshimit tė pikėpamjeve, kjo metodė shėrben edhe pėr
kthimin e armikut nė njė bashkėpunėtor aktiv, nė mėnyrė qė armiku merr pjesė
nė mediume tė shkruara e sidomos elektronike, me pohime tė rrejshme, pra
aktivizohet nė propagandėn e kundėrshtarit ndaj nacionalitetit tė vet.
Hipnoza
Sot ėshtė pranuar qėndrimi se hipnoza paraqet
koncentrim specifik tė vetėdijes, e cila ėshtė shumė mė e madhe se ajo nė
gjendje tė zgjuar, dhe mundėson pranim mė tė mirė tė sugjestioneve qė vijnė
nga jashtė. Pėrndryshe, hipnoza kur pėrdoret nga ekspertėt, shfrytėzohet me
shumė sukses si metodė ndihmėse e psikoterapisė pėr shėrimin e neurozave dhe
psikozave.
Hipnoza ėshtė njė ndėr faktorėt mė bindės pėr
ekzistimin e motiveve tė pavetėdijshme dhe ndikimeve tė tyre nė sjelljet e
njerėzve. Nėpėrmjet sugjestioneve hipnotike ėshtė e mundur qė tė zbulohen e
shqyrtohen motivet mė tė thella tė sjelljeve tė njerėzve, tė korrigjohen ose
ndryshohen e rrėnjosen shprehitė e personalitetit dhe kėshtu, nė vend tė
tyre, tė regjistrohen tė tjera, tė reja. Kjo metodė mė vonė u quajt edhe si
serumi i sė vėrtetės, qė zakonisht keqpėrdorej nė biseda informative tė
policisė. Pėr tu arritur gjendja hipnotike, pėrveē metodave klasike,
pėrdorėn e substanca kimike, pra lėndė narkotike.
ESB
Stimulimi elektrik i trurit (Elektrical
Stimulation of the Brain), ose si e quajnė nga njė herė, radio-stimulator,
ėshtė metode e re e psikofizikės pėr drejtimin e sjelljeve tė njerėzve. Njė
ndėr iniciatorėt e keqpėrdorimit tė ESB-sė ėshtė edhe njėri ndėr themeluesit
e organizatės ndėrkombėtare pėr kėrkimin e trurit, Deligardo, i cili u
parashtron metodėn e vetė tė interesuarve, sepse siē thotė ai, mund tė
ndaloj parregulluesit politike nė baza fiziologjike pėrmes stimulimit tė
trurit. Nėpėrmjet ESB-sė mund ti kontrollojmė sjelljet e cilitdo personi
ose grupi njerėzish, dhe nė atė mėnyrė tė ndikojmė indirekt nė ndryshime
publike.
Narkotikėt
Janė tė njohura edhe metodat, qė me anė tė
llojeve tė ndryshme tė drogave si: kokaina, heroina, hashashi, alkooli, LSD-ja
etj., tė depėrtojmė nė personalitete me qėllim tė marrjes sė informatave tė
caktuara. CIA pėr qėllime tė veta pėrdor zakonisht LSD-nė por edhe disa
lloje drogash tė reja, qė ende janė tė panjohura, sė paku pėr opinion. Ėshtė
e ditur se CIA ėshtė e interesuar pėr rreth 50 lloje drogash, dhe ka kryer e
kryen edhe sot e kėsaj dite eksperimente tė ndryshme me njerėz, pėr tė
vėrtetuar ndikimin e drogave nė ndėrdijen e tyre. Kėtė e dėshmon edhe Timot
Liri, i cili i tregoi shkrimtarit dhe estetit Volter Bovar, se njė kohė tė
gjatė ka punuar si agjentė nė CIA (deri sa nuk ėshtė burgosur) dhe se nė
Amerikė ekzistojnė afėr 30.000 njerėz tė cilėt me ndihmėn e drogės i
kontrollon CIA.
Po e marrim vetėm njė shembull sa pėr ilustrim
pėr efektin e drogės LSD-25. Njė sabotues me dy ēanta udhėtimi tė mbushura
me kėtė lėndė, nėpėrmjet ujėsjellėsit, mund tė paaftėsojė pėrkohėsisht tė
gjithė njerėzit e Evropės.
Udhėheqėsit ushtarak konsiderojnė se lufta me
ndihmėn e substancave psikoaktive ėshtė mėnyra mė humane e luftės.
Pėrdorimet pėr paaftėsimin e materies paralizojnė pėrkohėsisht vetėm
rezistencėn aktive dhe nuk janė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejt vdekjeprurėse pėr
kundėrshtarin. Fabrikat, mjetet e komunikimit, transportit etj., mbetėn tė
padėmtuara, ndėrkaq njerėzit, brenda 24 orėve, prapė riaftėsohen pėr
drejtimin e tyre. Do tė jetojnė edhe mė tej nė vendbanimet e tyre tė
padėmtuara... por nė qoftė se mėnjanojmė humbjen mė tė madhe - lirinė
personale dhe kolektive, atėherė kjo luftė ndoshta edhe do tė mund tė quhej
si humane.
Numri i njerėzve tė kontrolluar me anė tė kėtyre
metodave, padyshim ėshtė i madh, dhe atė nė mbarė rruzullin tokėsor.
Gjithashtu, kėto metoda u pėrdorėn edhe nė luftėrat e fundit nė Ballkan, ku
policėve dhe ushtarėve serb, nėpėrmjet substancave tė ndryshme narkotike u
rritej morali luftarak, iu humbiste frika, iu ndryshoheshin sjelljet etj.,
duke i kthyer ata nė njerėz tė dėgjuar, pra nė njė lloj njerėzish Zombi,
nė duart e udhėheqėsve tė tyre, pėr tė kryer krime nga mė barbare qė ka
mundur tė njehė ndonjėherė bota.
Ser Johan Acches, i cili pėr punė shkencore mori
Ēmimin Nobel pėr Medicinė, konsideron se kėrkimi i trurit ėshtė problem
themelor me tė cilin ėshtė ballafaquar ndonjėherė njeriu. Atė, si shkencėtar
dhe humanist, e shqetėson thellė edhe parashikimi, se kėrkimi i trurit
ndoshta do tė na zbulojė veprimet me tė cilat njerėzit mund tė bėhen anėtarė
tė dėgjueshėm tė sistemeve totalitare, tė cilėt, pa protesta do ti zbatojnė
gjithnjė ato qė u urdhėrohen. Tė gjitha kėrkimet nė kėtė drejtim i duken mė
tė rrezikshme se bomba atomike.
|