Njerėzit, nė jetėn e pėrditshme, nė mjedisin e shtėpisė, tė punės dhe atė tė
pėrgjithshėm, ekspozohen ndaj faktorėve, qė jo vetėm nuk janė tė
domosdoshėm, por janė tė dėmshėm pėr shėndetin e tyre. Ekspozimi ndaj tyre
ėshtė pjesė e jetės, ndaj ėshtė e nevojshme tė njihen pėr tė ulur e shmangur
efektet negative tė tyre. Nė morinė e kėtyre faktorėve, jo pak tė
rėndėsishėm, janė ndotėsit e ajrit, qė kanė efekte tė dėmshme mbi njerėzit,
kafshėt dhe bimėt. Meqenėse, veē efekteve dėmtuese tė pėrbashkėta, ata kanė
dhe ato tė veēantat, po i trajtojmė nė mėnyrė tė shkurtuar, njė nga njė,
gjashtė nga ndotėsit mė tė rėndėsishėm tė ajrit.
Ndotja e
ajrit sot ėshtė njė problem i madh nė gjithė botėn, por sidomos ai ėshtė
bėrė mė i mprehtė nė vendet nė zhvillim. Urbanizimi i shpejtė, mos
ndėrgjegjėsimi sa duhet i njerėzve pėr rrezikshmėrinė e ndotjes dhe varėsia
edhe nga qymyrguri dhe nafta do tė thotė qė niveli i SO2 dhe LGP tė kenė
ritme tė larta edhe nė tė ardhmen. Afro 1 miliardė njerėz janė tė rrezikuar
ēdo ditė nga ndotėsit e ajrit.
OZONI 03
Ozoni ėshtė njė gaz, i
cili pėrbėhet nga tri atome oksigjen (O3). Ai nuk ēlirohet nė
mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nė ajėr, por krijohet nga reaksioni kimik mes
oksideve tė azotit (NOx) dhe lėndėve organike tė avullueshme, tė cilat
ndodhen nė dritėn e diellit. Ozoni ka tė njėjtėn strukturė, si ai qė ndodhet
me km mbi tokė apo kur ėshtė afėr sipėrfaqes sė tokės. Pra, cilėsitė e tij
tė mira apo tė kėqija varen nga lokalizimi i tij nė atmosferė. Ozoni i
mirė ndodhet nė mėnyrė natyrale nė stratosferė, rreth 10 deri nė 30 milje
mbi sipėrfaqen e tokės dhe krijon njė shtresė, e cila na mbron nga rrezet e
dėmshme tė diellit. Ndėrsa prania e ozonit pranė sipėrfaqes sė tokės
konsiderohet e keqe.
Lėndėt qė ēlirohen nga
automjetet, ēlirimet industriale, benzina e avullueshme dhe tretėsit kimik,
ashtu si dhe burimet natyrale, ēlirojnė NOx dhe LOA (lėndė organike tė
avullueshme), ndihmojnė nė formimin e ozonit. Drita e diellit dhe moti i
nxehtė krijojnė mė afėr sipėrfaqes sė tokės pėrqendrime tė dėmshme tė
ozonit. Kjo njihet si njė ndotės ajri nė kohėn e verės. Pra, nivelet mė tė
larta tė ozonit formohen gjatė kohės sė verės, motit tė nxehtė e tė thatė.
Shumė zona urbane priren drejt niveleve tė larta tė ozonit tė keq, por
edhe zonat rurale janė subjekt i kėtij fenomeni, sepse era transporton
ozonin dhe ndotėsit e tjerė me qindra kilometra larg burimit ku janė krijuar
fillimisht, duke krijuar kėshtu zona tė gjera tė ndotura.
Problemet shėndetėsore
-
Ozoni mund tė
irritojė rrugėt e frymėmarrjes. Simptoma tė tjera pėrfshijnė teshtima,
kollė, dhembje gjatė frymėmarrjes sė thellė dhe vėshtirėsi nė frymėmarrje
gjatė aktiviteteve jashtė shtėpisė. Njerėzit me probleme tė mushkėrive janė
mė tė ndjeshėm, por, nėse ozoni ėshtė nė nivele tė larta, preken edhe
njerėzit e shėndetshėm qė bėjnė aktivitet jashtė shtėpisė.
-
Ekspozimi
i pėrsėritur me ozon pėr disa muaj mund tė shkaktojė dėmtime tė mushkėrive.
Ēdokush qė qėndron nė verė jashtė shtėpisė ėshtė nė risk, sidomos fėmijėt
dhe njerėzit qė kanė shumė aktivitet nė ambientet e jashtme.
-
Edhe nė nivele tė
ulėta, ozoni afėr sipėrfaqes sė tokės shkakton njė sėrė problemesh nė
mushkėri, duke pėrfshirė kėtu pėrkeqėsimin e astmės, uljen e kapacitetit tė
mushkėrive dhe rrit ndjeshmėrinė ndaj sėmundjeve tė mushkėrive, si:
pneumonia dhe bronkiti.
Dėmtimet nė bimė dhe nė
ekosistem
-
Ozoni nė
sipėrfaqen e tokės ndikon nė aftėsinė e bimės pėr tė prodhuar e grumbulluar
ushqimin, duke i bėrė kėshtu mė tė ndjeshme ndaj sėmundjeve tė ndryshme,
ndaj insekteve, ndotėsve tė tjerė dhe motit tė ashpėr.
-
Ozoni dėmton gjethet
e pemėve dhe tė bimėve tė tjera, duke ndikuar nė shkatėrrimin e parqeve
nėpėr qytete, parqeve nacionale, etj.
AEROSOLET
Termi Aerosolet
nėnkupton grimcat qė gjenden nė ajėr, si: pluhuri, bloza, tymi dhe aerosolet
nė formė pikash. Grimcat mund tė pėrhapen nė ajėr pėr njė kohė tė gjatė.
Disa grimca janė tė mėdha ose tė errėta, tė cilat mund tė shihen, si: bloza
dhe tymi. Tė tjerat janė aq tė vogla, sa mund tė zbulohen vetėm me mikroskop
elektronik. Disa grimca ēlirohen menjėherė nė ajėr nga burime, si: makinat,
autobusėt, fabrikat, arat e lėruara, rrugėt e pashtruara, guroret apo nga
djegia e drurit. Grimca tė tjera mund tė formohen nė ajėr nga ndryshimet
kimike tė gazeve. Ato formohen nė mėnyrė indirekte kur gazet qė ēlirohen nga
lėndėt djegėse veprojnė me dritėn e diellit apo avujt e ujit. Kjo ndodh
gjatė djegies sė lėndėve tė ndryshme djegėse apo dhe gjatė proceseve
industriale.
Efektet shėndetėsore
Shumė
studime shkencore tregojnė se thithja e grimcave ēon nė manifestimin e
problemeve shėndetėsore tė dukshme, duke pėrfshirė kėtu:
-
Pėrkeqėsimin e astmės
-
Rritja e simptomave tė frymėmarrjes, si: kolla, vėshtirėsi e dhembje nė
frymėmarrje
-
Bronkiti kronik
-
Funksion i ulur i mushkėrive
-
Vdekje e parakohshme.
Dėmtimet
nė shikim
Prania e
grimcave nė ajėr ėshtė shkaku kryesor i uljes sė shikimit apo e mjegullimit.
Depozitimi nė atmosferė
Grimcat mund tė
transportohen nė distanca tė largėta nėpėrmjet erės dhe mė pas depozitohen
nė tokė apo nė ujė. Efektet qė vijnė nga ky depozitim janė:
-
Acidifikimi i ujit tė liqeneve e burimeve
-
Ndryshimi i ekuilibrit ushqyes nė ujėrat bregdetare dhe nė basenet e mėdha
ujore
-
Dėmtimi i pyjeve dhe i prodhimeve
-
Ndikimi nė diversitetin e ekosistemit
Dėmtimet
estetike
Bloza e tymi, njė lloj i grimcave, grumbullohet
nė gurė dhe materiale tė tjera, duke i dėmtuar ato, duke pėrfshirė kėtu
objekte tė rėndėsishme kulturore, si monumente dhe statuja.
Monoksidi i karbonit CO
Ėshtė njė gaz pa ngjyrė e pa erė, i cili
formohet kur karboni nė lėndėt djegėse nuk digjet plotėsisht. Ai ėshtė njė
komponent qė ēlirohet nga motorėt e automjeteve, e pėrbėn 56 % tė tė gjithė
CO qė ēlirohet. Kėshtu, pėrqendrimet mė tė larta tė CO ndodhen nė zonat qė
kanė njė trafik tė ngarkuar. Kėshtu, nė qytete CO i ēliruar nga makinat
arrin nė 85 95 %. Burime tė tjera tė prodhimit tė CO pėrfshin proceset
industriale (sidomos nė industrinė e metaleve dhe atė kimike), djegia e
drurėve pėr qėllime ngrohjeje dhe djegia natyrale e pyjeve. Ndėrsa burimet e
CO brenda ambienteve tė shtėpisė janė: sobat e zjarrit, sobat e gazit, tymi
i cigares, vatrat e zjarrit dhe pėrdorimi i vajgurit. Nivelet mė tė larta tė
CO nė ambientin e jashtėm janė nė muajt mė tė ftohtė tė vitit, sepse
inversionet e ajrit janė mė tė shpeshta. Ajri i ndotur zihet nė grackė afėr
sipėrfaqes sė tokės, nėn shtresėn e ajrit tė ngrohtė.
- Burimet
e CO
- Djegia e
lėndėve pėr qėllime ngrohjeje
- Proceset
industriale
- Djegja
natyrale e pyjeve
- Mjetet e
transportit jo rrugor
- Mjete tė
transportit rrugor
Efektet
kardiovaskulare
Edhe
nivele tė ulėta tė CO mund tė pėrbėjnė kėrcėnim pėr jetėn nė personat qė
vuajnė nga sėmundje tė zemrės, si: angina, bllokimi i arterieve ose sėmundje
kongjestive tė zemrės. Pėr personat qė vuajnė nga sėmundjet e zemrės edhe
njė ekspozim i vetėm ndaj CO, edhe nė pėrqendrime tė ulėta, mund shkaktojė
dhembje kraharori, ul aftėsinė e personit pėr tė kryer ushtrime fizike etj.
Efektet
nė Sistemin Nervor Qendror
Edhe
njerėzit e shėndetshėm mund tė preken nga nivele tė larta tė CO. Njerėzit qė
kanė pėrqendrime tė larta tė CO shfaqin probleme vizive, ulet aftėsia pėr tė
punuar apo mėsuar, ulet shkathtėsia manuale dhe vėshtirėsohet paraqitja e
detyrave komplekse. Nė nivele ekstreme, CO ėshtė njė helm e mund tė
shkaktojė vdekjen.
CO
kontribuon nė formimin e smogut nė ajrin afėr sipėrfaqes sė tokės, e cila
nga ana e saj shkakton probleme tė shumta me frymėmarrjen.
Nė ditėt e sotme
prodhuesit e automjeteve i kanė pėrmirėsuar ato nėpėrmjet instalimit tė njė
sistemi tė kontrollit tė shkarkimit tė gazrave ndotėse tė ajrit, nė mėnyrė
qė ndotja e shkaktuar tė jetė nė minimum, megjithatė, kur automjetet
pėrdoren, sistemi i kontrollit tė shkarkimeve nuk punon nė mėnyrė tė
rregullt apo kur shoferėt e ngacmojnė dhe e dėmtojnė atė.
Oksidet e azotit NOx
Ėshtė njė term i
pėrgjithshėm pėr njė grup gazesh me reaktivitet tė lartė, ku secili prej
tyre pėrmban nga njė atom azot dhe njė atom oksigjen nė sasi tė variueshme.
Shumica prej oksideve tė azotit janė pa ngjyrė dhe pa erė. Megjithatė, njė
nga oksidet e azotit, mė tė zakonshmit, dioksidi i azotit (NO2)
qė ndodhet nė ajėr pėrmes aerozolėve, shpesh shikohet si njė shtresė kafe nė
tė kuqe mbi shumicėn e zonave urbane. Oksidet e azotit formohen kur lėndėt e
djegshme digjen nė temperaturė tė lartė. Burimi kryesor njerėzor pėr NO2
janė motorėt e automjeteve, mjetet elektrike dhe nga burime tė tjera
industriale, tregtare qė pėrdorin lėndė djegėse.
NO2 mund tė
formohet edhe nė mėnyrė natyrale. NOx, ashtu si dhe mjaft ndotės tė tjerė tė
ajrit, mund tė transportohen nė distanca tė largėta, duke bėrė qė problemet
qė shkaktohen nga NOx tė mos kufizohen vetėm nė zonat ku prodhohen, prandaj
duhet tė merren masa nė baza rajonale, jo vetėm nė burimin e formimit.
NO2
shkakton njė varg tė madh efektesh nė shėndet dhe nė mjedis, pasi ka shumė
pėrbėrje dhe derivate nė familjen e oksideve tė azotit, duke pėrfshirė
kėshtu dioksidin e azotit, acidin nitrik, oksidin nitros, nitratet dhe
oksidin nitrik.
Formimi
i shtresės sė ozonit afėr sipėrfaqes sė tokės (smogu)
Formohet
kur NOx dhe lėndėt organikė tė avullueshme (LOA) ndėrveprojnė nėn praninė e
rrezeve tė diellit. Fėmijėt, njerėzit me sėmundje tė mushkėrive dhe ata qė
punojnė nė ambientet e jashtme janė mė tė ndjeshmit ndaj efekteve anėsore,
si dėmtim i indit tė mushkėrisė apo ulja e funksionit tė tyre. Ozoni mund tė
transportohet nėpėrmjet rrymave tė ajrit dhe tė shkaktojė efekte edhe larg
vendit tė burimit.
|