|
Poeti qė nuk e pėrsėriti asnjėherė vetveten
Duke lėēitur me vėmendjen e merituar kėtė vėllim
tė Adem Zaplluzhės, tė pėrforcohet bindja se ky poet tejet prodhimtar ėshtė
i aftė tė mos e pėrsėritė vetveten as atėherė kur i rikthehet sė njėjtės
temė. Kjo e fundit nuk ėshtė vetėm njė. Fjala ėshtė pėr njė larmi subjektesh
qė nisin me ndjenjat mė intime tė njeriut tė dashuruar e vazhdojnė me
shpėrthimet e vrullshme atmėmėdhetare, pėr tė mos u shterur kurrė trajtesat
e aspekteve tė ndryshme tė jetės e tė veprimtarisė shoqėrore.
Kėndvėshtrimet e Ademit janė sa ylberore, aq
edhe tė befta. Nė shumicėn e rasteve mbyllja nuk hamendėsohet as nga titulli
e as nga zbėrthimi i pėrmbajtjes nė vargje. Mė tej: befasia nuk bėhet qėllim
nė vetvete, por, krahas thyerjes sė monotonisė qė haset rrallė nė mjaft
autorė tė tjerė, gjendemi pėrballė shpalosjes sė njė realiteti qė,
shumė-shumė e kemi ėndėrruar, por nuk e kemi prekur as me shqisa e as me
pėrfytyrimet tona.
Gjithaq me rėndėsi ėshtė tė vėmė nė dukje se
vargu i Ademit rrjedh si uji i burimit, figuracioni ėshtė me sens mase, larg
sensacioneve apo efekteve tė bujshėm e tė sipėrfaqshėm. Elementėt stilistikė
dhe artistikė janė nė varėsi tė idesė qė kumtojnė, nuk i rrinė pėrsipėr
kėsaj tė fundit, por as i kundėrvihen. Ata mbeten brenda rolit qė kanė, pra
si mjete pėr tė shpalosur sa mė kėndshėm mendimet.
Tipar themelor i poezisė sė Adem Zaplluzhės, do
tė thosha gjenetik, ėshtė dashuria pėr tė parėt e vet, pėr trojet shqiptare,
brenda ose pėrkohėsisht jashtė kufijve shtetėrorė tė dy shteteve kombėtare
dhe optimizmi pėr njė tė ardhme tė ndritur tė shqiptarisė.
Bukuresht, 29 shtator 2015
Poezi nga libri i autorit Adem Zaplluzha "Kėsaj nuk i
them dot liri"
KY SHI I ANKTHSHĖM
Drurėt e fshatit tim
Me nostalgji pėrtypin heshtjen
Agimet shigjetarė shikojnė hapėsirėn,
Nė syrin e vėngėr tė ditės
Tretet kripa e djersitur e ullukėve tė vjetėr
Ky shi i ankthshėm qė po bie sot
Orė e ēast troket nė xhamet e kujtesės
Jashtė nė oborr kėndojnė degėt
Njė serenatė tė vjetėr dardane
Ankthi zgjohet nė shpirtin e gjetheve
Ky zė qė fle tek unė me shekuj
Mbase ėshtė zėri i kitarės
Era kėndon njė melodi tė lashtė
Nga buzėt e zhuritura tė pemėve
Si dhembja pikon nostalgjia
Nėn pemėt e pėrziera
Me vite spushon kori i kėrmijve
Ethet e drurėve kanė hyrė nė arenė
Dhe si luanėt e plagosur
Hungėrojnė pranė shkallėve tė rrėnuara
MOS MA PREKNI KUJTESĖN
O dhembja ime
Sapo tė pashė lakuriqe
Nė zėrin e kujt u fundos dita
Kur iu thyen sinorėt e heshtjeve?
Dua tė rri sonte nėn heshtjen e kujtesės
Tė qėndroj deri nė agim
Me ankthin tim
Kėshtu luleve ua shtoj guximin
Mos ma ngacmoni tė kaluarėn
Mė lini tė pėrsiat nė heshtje
Kjo flakė qė ndizet tek unė
Vetėm dhembja mund ta shkyēė dhembjen
Si tė kuvendoj nė kėto ēaste
Me flokėt e shprishura tė shpirtit
Kur era dremit si e dehur
Nė kafenenė e kujtimeve tė etjes
E KUJT ĖSHTĖ KJO MELANKOLI?
Pamja ime harkore
Humbi nė errėsirėn e tunxhtė
E kujt ėshtė kjo melankoli
Qė mė zgjon kaq herėt?
Si ta dėgjoj kėtė zhurmė
Kur heshtja tragjike mbytet brenda meje
Njė dru i lagjes ka rėnė nė gjunjė
Dhe iu lutet tė panjohurve paganė
Kot i dėgjoj zėrat e drurėve
Kur zėri im i plagosur zhytet nė qenien time
Si gjarpri i zi
Njė gjeth i fishkur shpohet nė vrimė
I humba tė gjitha udhėt
Nė sytė e molisur tė natės si kripa
Tretet largėsia
Ēfarė tė bėj sonte me plagėn time
TI NĖ DAĒ MĖ PRIT TE PORTAT E HAPURA
Zėrat e fjetur tė yjeve tė pėrhumbur
Zgjohen nga legjendat
Jashtė hapėsirės sė mendjes
Si kuajt e paējerrė vrapojnė meteorėt
Ky shi sonte qė nuk rresht
Me rrebesh po bie mbi flokėt e stinės
Te portat e lashtėsisė
Po trokasin korbat e kujtesės
Sonte nuk mė zė gjumi
Por ti kot trokite nė dritare
Unė mungoja nė mungesėn time
Isha jashtė hapėsirės sė mendjes
Ti nė daē
Mė prit te portat e hapura
Unė njė ditė do ti mbyll tė gjitha dritaret
Sdo tė kem mė shpresė pėr asnjė fluturim
ĒFARĖ TĖ BĖJ ME DUART E ERĖS?
Midis nesh njė heshtje e gurėzuar
Loti i pikėllimit
I lan sytė
Me dhembjen e plagosur tė ditės
Ti nuk ishe askund
Mungoje edhe nė vetvete
Ēfarė tė bėj me duart e erės
Kur thyhen degėt e kujtimeve
Ti nuk mė besove asnjėherė
Era e pėrhumbur i grimcon thonjtė
Pėrtej pasqyrės sė kujtesės
Nga njė dhembje e pėrfytyruar dėgjohet gjėma
|
