|
Pėr fat tė keq nė kohėn e sotme tė rendit shoqėrorė me demokraci tė avancuar
moderne, sikur ėshtė ngatėrruar parimi i vlerave tė mirėfillta, ku ka
humbur lėmshi dhe fija, ku shajnė njėri-tjetrin, mbrėmje dhe mėngjes, shajnė
e nuk ngopėn me tė shara e tė palara, shajnė sahanlėpirėsit e tė ligjtė,
shajnė e nuk prajnė, shajnė aq ulėt e aq pistė!...
Nuk e kam tė qartė, nėse kjo kulturė sjelljeje nėnkupton rendin e ri
demokratik tė shoqėrisė sonė, qė lejon paraqitje kaq tė papėrgjegjshme,
madje shtrohet pyetja sė cili ėshtė koeficienti i kulturės ku peshohen
mirėsjellja dhe harbutėria, kur nė pikė tė ditės (pėrmes portaleve, nė
gjuhėn shqipe!), shahen, fyhen, shpifen, etiketohen dhe kėrcėnohen
intelektualė, akademikė, ēlirimtarė, elitarė, ushtarė tė lirisė, atdhetarė e
qytetarė tė denjė e tė tjerė, qė nė rrugėtimin e tyre, tė paktėn janė
munduar tė lėnė gjurmė nderi nė shėrbim tė atdheut.
Si kundėrmasė e gjithė kėtij rrugėtimin, ata sot stigmatizohen nga
injorantė, rrugaēė dhe kusarė tė tėrė. Stigmatizohen e shpifen nga portale
tė caktuara, me papėrgjegjėsitė e tyre para fjalės sė thėnė publike, pa e
vėrtetuar burimin e tyre, nė stilin sė kush shanė mė shumė Institucionet e
vendit, bartėsit e tyre, akademikun, luftėtarin, ēlirimtarin, atdhetarin
etj, atyre edhe ju epet hapėsirė mė e madhe pėr tė sharė, pra; vraponi
harbutė, nė garė pėr tė sharė!...
Pyetja mė e thjeshtė qė mund tė shtrohet nė kėtė rast, pasi qė sharjet janė
bėrė racion ditor i kėsaj shoqėria, qė kanė kaluar nė pasion e ves tė tė
ligjve ėshtė sė cilės vegėl po i bie ligji aktual i Kosovės, nė mos kėto
portale janė krijuar enkas pėr tė sharė e shpifur kė tė duan, kur tė duan,
si tė duan dhe tė mos e kruajnė fare as para ligjit as para Maliqit!...
Nė njė rend shoqėror (qoftė ai edhe nė fazat mė tė vrazhdėt tė
tranzicionit), ku injoranca dhe arroganca ēmohet si virtyt, ėshtė e rėndė
pėr tė thėnė, por kemi tė bėjmė me njė atavizėm gjenetik mbase! Si
shpjegohet gjithė ky mllef kundėr vlerave ēlirimtare, prej nga gjithė kjo
urrejtje, prej nga gjithė kjo shthurje kur kujtojmė se edhe nė kohėt mė tė
rėnda tė pushtimit, ne si popull, nuk kemi rėnė pre e yshtjeve dhe stisjeve
tė pushtuesit dhe me vendosmėri e ndėrgjegje, kemi mbrojtur bijtė dhe
atdheun tanė, nuk i kemi sharė ata, dhe nuk kemi lejuar tė na i shajnė tė
tjerėt.
Pėrditėsimi i sharjeve qė lexon nė portalet tė caktuara sot, janė nga mė tė
larmishmet si ato mbi baza partiake, mbi baza elitare, politike,
filozofike, profesionale, idealiste, materialiste, akademike, me plotė
lokalizma e barbarizma tjerė tė si tė kohėve Bizantine etj.
Kjo sjellje arrogante dhe e mjerė mbi baza rrugaēėrie, mė sė paku i bėnė
nder kombit, shtetit dhe shoqėrisė sonė. Ky ėshtė mjerim qė nuk kapėrdihet,
po pėrjetojmė kohėn kur njė rrugaēi i epet hapėsirė pėr tė sharė njė
Akademik! Kjo sjellje tregon varfėrinė e njė mentalitetit hakmarrės tė njė
kaste injorantesh tė shoqėrisė nė tranzicion, nga njėra anė, dhe pasqyrėn e
shoqėrisė qė nė pamundėsi tė veprimit tė ligjit, plaga e ndėrgjegjes sė saj
po kullon gjak!
Nė asnjė mėnyrė, nuk do tė kisha preferuar kėtė qė e ka thėnė pushtuesi ynė
shekullor se: Vetėm shqiptarėt e vdekur janė tė pranueshėm!... A thua ēka
do tė thoshit ju rrugaēė tė pacipė, sikur tė ishin gjallė Tahir e Nebih
Meha, Adem, Hamėz e Shaban Jashari, Zahir Pajaziti, Adrian e Mujė Krasniqi,
Luan e Shkėlzen Haradinaj etj. Ngase Adem Demaēi dhe Ukshin Hoti, sharjet
tuaja i kanė dėgjuar pėr tė gjallė tė tyre!...
Tė jetė e vėrtetė vallė, se me kėtė gjuhė kanė folur dikur edhe rrugaēėt e
asaj kohe (sikur tė sotmit), kundėr Abdyl Frashėrit, Haxhi Zekės, Isa
Boletinit, Bajram Currit, Avni Rrustemit, Hasan Prishtinės, Luigj Gurakuqi,
Azem Bejtė etj. Po, fatkeqėsisht; rrugaēėt e djeshėm, edhe kanė likuiduar
figurat e ndritshme tė kombit tonė si Luigj Gurakuqin, Bajram Currin, Hasan
Prishtinėn , Avni Rrustemin e dhjetėra tjerė!...
Nė fakt, rrugaēėt e sotėm me fyerjet, sharjet dhe shpifjet e tyre po vrasin
edhe atdhetarėt e djeshėm- sa e mjerė dhe e pėshtirė kjo!...
CH-13-06-2022
|
