Koha ecėn me hapin e saj..! Bashkė me atė, edhe ne rrugėtojmė tė
kapur fort dorė pėr dore deri aty sa vjen njė ditė e i themi lamtumirė! Para
se ti themi asaj lamtumirėn e fundit, ajo na kėshillon qė kohėn e madhe tė
Jetės ta shijojmė e ta gėzojmė; sepse koha qė ne jetojmė na fton nė oazin e
madh tė magjishmes Lirijetės pėr ta jetuar me ndershmėri atė. Ajo na bėn me
flatra mendimesh qė ngjiten deri nė qiellin e kaltėr me yje tė ndritshėm
jetdhėnės. Ne, si qenje njerėzore, tė vetėdijshėm pėr ato ēka bėjmė rreth
botės qė na rrethon, ajo qė na lind e rrit, kjo qė na fal frymėmarrje e
tinguj kur flasim, ajo qė na frymėzon e jep forcėn e shkėmbinjve, por mbi tė
gjitha nė shpirtin tonė Koha Jetė na jep edhe fjalėn e shkruar e tingullin
e kėngės! Prandaj duhet tė ecim me hapin e kohės, se kėshtu edhe kur
largohemi prej saj njė ditė, me gjurmėt e mirėsisė qė lėmė aty, Koha Jetė
na mban pėrgjithmonė tė gjallė nė gjirin e saj. Tė dish ta vlerėsosh kohėn
qė jeton, sepse vetėm njė herė vjen tek ne ajo, dhe kur Kohėn- Jetė e
vlerėson dhe i jep dimensionet e vlerat e duhura asaj; natyrisht, edhe ajo
tė jep vlera jete deri nė pėrjetėsi, pavarėsisht se jemi larguar fizikisht
prej asaj kohe qė na lindi. Tė tillė njerėz janė tė rrallė qė koha i vendos
nė piedestalin e saj. Ata i bėn qė tė jenė gjithmonė nė lėvizje nė Kohė
Jetė edhe pas vdekjes si yjet qė ndriēojnė nė qiell. I tillė ishte dhe mbeti
rapsodi i kėngės popullore Dervish Shaqa.
Kanė kaluar 31 vite, pikėrisht atė ditė tė datės 11 prilli tė
vitit 1985, kur rapsodi ndaloi kėngėn pėr ti thėnė fjalėn e lamtumirės
Sharkisė e Ēiftelisė aq tė dashur; me tė cilat u rrit e u thinj nėpėr kohėt
plot tallaze, e me mjalitin e kėngės qė ai i kėndonte me gjithė shpirt nėnės
Shqipėri; shėronte plagėt e gjakosura tė shpirtit tė tij. I digjej shpirti,
i bėhej copa copa, sepse shikonte atdheun tė gllabėruar nga shovinistėt
fqinjė ballkanas e ata perėndimorė, tė cilėt me kthetrat e tyre po i zinin
frymėn tokės shqiptare.
Kėngėtarėt
rapsodist si Dervish Shaqa janė tė rrallė, ndoshta
vetė Koha Jetė i lind pėr tė pėrjetėsuar vetė kohėn e ngjarjet historike
ku edhe vet rapsodi i kėngės popullore e jetoi atė. Nuk ėshtė rastėsi, por
njė mrekulli natyrore lindja e krijuesit e kėngėtarit Dervish Shaqa,
pikėrisht nė vitin e shpalljes sė Pavarėsisė mė 1912. Ai lindi atje nė
fshatin Llukė tė Epėrme tė Deēanit, ku janė zhvilluar ngjarje historike qė
kanė ngelur pėrjetėsisht nė memorien e historisė sė kombit tonė. Rapsodi i
kėngės popullore, i cili i kėndonte me aq zjarr e ngrohtėsi qė i buronin nga
shpirti, frymėzimin e kishin te legjendat e historitė e treguara nga tė
afrmit nėpėr shekuj qė luftonin pėr lirinė e pavarsinė e atdhut. Ishte
Dervish Shaqa qė jetoi dhe pėrjetėsoi me kėngėt e tija, me tingujt e
sharkisė e tė ēiftelisė ngjarjet historike nėpėr dekada tė popullit tonė tė
shekullit XX- tė. Nė kėngėt e kėnduara prej tij, frymon tingulli i jetės dhe
i dashurisė pėr atdheun, pėr heronjtė, vendlindjen, njerėzit qė sakrifikuan
edhe me jetėn e tyre pėr lirinė e atdheut. Ai i kėndon Azem e Shote Galicės,
Isa Boletini e Bajram Curri...! Nė sofrat e gėzimeve familjare, ndonėse i
vogėl nė moshė, Dervish Shaqa merrte sharkinė e kėndonte si njė bilbil me
sytė qė vėshtronin bjeshkėve tė larta tė mbuluara me qeleshen e bardhė tė
borės.
Ishte viti 1956, kur sė bashku me shokun e tij Demush Neziri,
lėn fshatin e lindjes dhe lotin e mallit nė Kosovė, e vendosen me banim nė
kodrat e fshatit Rrashbull nė Durrės. Njė vit i acartė politik, por tashmė
Dervish Shaqa kishte kaluar nė lumin e jetės edhe shumė ngjarje tė tjera tė
dhimbshme pėr fatet e atdheut e tė kombit tonė. Ai u rrit me ngjarjet e
kobshme fatzeza me copėtimin e tokave shqiptare nga politikat shoviniste qė
ndoqėn shtetet ballkanase e perndimore ndaj vendit tonė. Nė rrugėtimin e
jetės Dervish Shaqa kaloi e provoi midis tė tjerave edhe dy luftėrat mė
ēnjerėzore qė provoi njerėzimi: Luftėn e Parė e tė Dytė botėrore.
La kullat e gurta tė Dukagjinit, lodrat e fėmijėrisė e kėngėt e
rinisė atje nė Llukėn e Epėrme, dhe prapė me valėt e detit shpirtėror ai su
nda kėngės, por kėndoi deri nė ēastet e fundit tė jetės pėr atdheun, lirinė
edhe nė Durrėsin e mikpritjes. Me iniciativėn dhe pėrkushtimin qė e
karakterizonte, Dervish Shaqa sė bashku me njė grup shokėsh formuan grupin e
rapsodėve nė fshatin Rrashbull, qė mė vonė u bė i njohur nė Shqipėri e nė
diasporė, me prezencėn e repertorit aq tė pasur folklorik tė kėnduar me
mjeshtėri .
Grupi i rapsodėve tė ēiftelisė tė Rrashbullit, me nė krye
Dervish Shaqa, merr pjesė pėr herė tė parė nė vitin 1968 nė Festivalin
Folklorik Kombėtar nė Gjirokastėr. Kėnga, tashmė ishte bėrė pjesė e jetės e
smund ta ndante dot atė prej vetes kėngėtari virtuoz siē ishte dhe mbeti i
tillė Dervish Shaqa. Edhe hijenat e regjimit komunist, se mposhtėn dot kėtė
njeri me shpirt tė madh artisti, sepse ai kishte lindur bashkė me kėngėn pėr
ti kėnduar lirisė, atdheut e heronjve tė tij.
Kėngėt e grupit tė rapsodėve me ēifteli tė Rrashbullit gjenden
edhe nė arkivat e Radiotelevizori Shqiptar, ato ruhen si thesare tė kulturės
tė kombit tonė. Nė kėngėt e kėnduara tė rapsodit tė talentuar Dervish Shaqa
me Demush Neziri, tashmė pas kaq vitesh kur i dėgjojmė, na japin frymėzim e
jetėbardhėsi tė cilat kanė ndėrthurje si njė gėrshet prej bore e ngjajnė si
lulet e zambakėve tė liqeneve tė Lurės. Kėtė e shpreh bukur kėnga me titull
Moj e mira porsi bora!. Kėngėt e Dervish Shaqes, frymėzuan edhe
kėngėtarėt e tjerė siē ishte Fatime Sokoli etj, rapsodė qė kėndonin me
sharki e ēifteli. Te kėngėt e Dervishit dhe grupit tė Rrashbullit, gjeti
frymėzimin edhe i madhi kompozitori Tish Daija me kompozimin e kėngės Fest
tė madhe ka sot Shqipėria.
Rrapo Toska mėsues nga Berati, por edhe mėsuesi e gazetari
Devollit Kadri Tarelli, Bajram Gashi e Fadil Berisha, japin vlerėsimet e
tyre pėr kėngėtarin Dervish Shaqa, duke e cilėsuar Njė ishull i Kosovės nė
mes tė Shqipėrisė apo Luan i skenės etj. Megjithatė, Koha - Jetė bėn
tė vetėn. Ka plot 31 vjet qė Dervish Shaqa ėshtė larguar fizikisht nga kjo
botė, por ai la pas kėngėn e do kujtohet nė breza. Kėnga ėshtė e pėrjetshme,
i tillė mbetet edhe rapsodi i ēiftelisė Drevish Shaqa, sepse kohėn e
ngjarjet historike ai i gdhendi pėrjetėsisht nė kėngė.
Durrės, 21 gusht 2016
|