- Lehtė ėshtė tė jetohet nė kėtė ujdhesė tė madhe - tokė, por uji qė e
rrethon ėshtė i rrėmbyeshėm dhe vlon. Autor anonim
- Disa e shikojnė jetėn tė bukur.
Zhorzh Sandi
- Disa tė zezė. Balzaku
- Tė tjerėt e shikojnė ashtu si ėshtė
nė realitet. Autori
Gjėja mė e dashur ėshtė lumturia.
Ēdonjėri gjakon nga ajo dhe e kėrkon atė nė format e saj tė ndryshme. Pasi
ajo ėshtė gjėja mė e shtrenjtė dhe mė e kėrkuar, atėherė pse ka kaq njerėz
tė pafatė nė rruzullin tokėsor?
Pothuajse tė gjithė flasin pėr paqe
dhe sinqerisht e duan atė. Atėherė pse shtetet e luftojnė njėra tjetrėn dhe
njeriu pėr njeriun bėhet egėrsirė? اfarė fuqie e madhe ėshtė ajo e cila na
detyron tė gjakojmė drejt diēkafit qė ėshtė nė kundėrshtim me ne dhe vepron
kundėr interesave tonė? A thua, vallė, ajo ėshtė ndonjė fuqi e padukshme e
cila e kontrollon tėrė botėn?
Pėr ēka shėrbejnė kėto mjete e
tmerrėsira tė padėgjuara e tė papara pėr shkatėrrimin masovik tė njerėzisė,
siē janė gazrat helmues, armėt e zjarrta, bombat atomike etj.? A nuk ėshtė
edhe kjo, vallė, vepėr e asaj fuqie tė padukshme dhe mirė tė maskuar pėr tė
cilėn edhe vetė Bibla paralajmėron. Ēėshtja se kush qeverisė me botėn nė tė
cilėn jetojmė mė ka interesuar qysh nė moshėn rinore. Shumė vjet mė janė
dashur qė tė arrijė deri te e vėrteta. E vėrteta ėshtė sikur yjet qė
paraqiten vetėm nė natėn e patejdukshme. Ajo, sikur tė gjitha gjėsendet e
bukura nė botė - nuk ia zbulon dėshirat e veta askujt, pėrveē atij qė i pari
do ta ndjejė ndikimin e rrenės.
Lexova shumė materiale nga autorė
tė ndryshėm. Hasa nė shumė vėshtirėsi pėrderisa e nxora nė dritė tė vėrtetėn
nga literatura e grumbulluar. Konstatova se 99 pėrqind e literaturės
ekzistuese kontrollohet dhe shkruhet nga fuqia e fshehtė, shumė mirė e
maskuar.
Pjesa mė e madhe e tė dhėnave
historike janė modifikuar dhe nuk i pėrgjigjen pėrcaktimit pėr historinė:
tė njohurit e vėrtetė, tė saktė dhe tė besueshėm tė sė kaluarės. اdo komb
e shkruan historinė e vet dhe e zbukuron nė mėnyra tė ndryshme, me tė vetmin
qėllim, qė para botės tė prezentohet sa mė mirė. Burrėshteti dhe poeti i
madh frėng, Lamartini, nė revistėn e vet Kėshilltari i popullit, prej
vitit 1849 bėn pėrpjekje qė historia tė shkruhet sėrish, kėsaj radhe, me
vetėdije tė plotė.
Qėllimi im ėshtė qė ta pėrfshij
dhe ta shpjegoj pjesėn mė tė madhe tė ēėshtjeve qė drejtpėrsėdrejti apo
tėrthorazi pėrkojnė me njeriun dhe shoqėrinė. Kam dėshirė qė ti ndihmoj pak
mė tepėr me tė dhėna kėsaj shoqėrie nė tė cilėn jetoj edhe unė, qė ajo tė
mbrohet dhe eventualisht tė lirohet nga armiqtė e vet.
Shumė shpekulohet me fjalėt: liri,
barazi dhe vėllazėri, tė cilat asnjėherė deri mė tash nuk janė zbatuar nė
kuptimin e tyre tė vėrtetė. Luftėra, luftėra, luftėra prej kur ka filluar
bota dhe askush nuk mund ti shpjegojė shkaqet e tyre tė vėrteta, pėr kėtė
arsye shkencėtarėt i vėnė nė grafėn ēėshtje tė pashpjegueshme. Nė tė
vėrtetė edhe ju do tė bindeni se luftėrat, tė cilat nuk janė asgjė mė tepėr
se legalizim i vrasjeve masovike, janė tė qėllimta dhe tė organizuara prej
njė grupi special tė njerėzve.
Kapitali i udhėhequr prej
familjeve Rothshild dhe Rokfeler qeverisė me botėn. Krerėt e kurorėzuar,
kryetarėt dhe udhėheqėsit kanė qenė dhe janė shėrbėtorė besnikė tė tyre. Ata
e pėrbėjnė tė ashtuquajturėn qeveri botėrore (dorėn e padukshme). Ajo nuk
do tė lejojė qė tė vendoset paqe nė botė qė ėshtė kundėr interesave tė tyre.
اfarė pėrbėrje ka qeveria botėrore, ēka pėrfaqėson ajo dhe pse e pengon
paqen botėrore do tė lexoni nė krerėt vijues tė kėtij libri.
Lufta e Parė Botėrore familjeve nė
fjalė iu solli miliarda dollarė, pasuritė e familjes mbretėrore, Romanovėt,
tė deponuara nė bankat e tyre iu solli 50 miliardė. Kurse menjėherė pas
luftės sė parė qe planifikuar Lufta e Dytė Botėrore. Shumė parashikues tė
shoqėrisė sikur Klemansi dhe Morgentau paralajmėruan pėr katastrofėn e
Evropės. Tė njėjtat fuqi qė e planifikuan Luftėn e Dytė Botėrore e hartuan
edhe planin pėr Luftėn qytetare nė SHBA. Sapo filloi lufta qytetare, nė
vitin 1861, ushtria angleze, frėnge, spanjole, belgje dhe austriake tashmė
ndodheshin nė Meksikė, tė dėrguara prej fuqive tė njėjta, tė gatshme qė ta
shfrytėzojnė kėtė luftė.
Shumica e tyre nuk e kuptonin se
ēndodh. Por disa prej tyre, mė mendjehollėt konstatuan se janė bėrė
sakrificė e njė loje mė tė neveritshme qė nuk e mban mend historia deri nė
kėtė kohė. Luftėrat dhe konfliktet kanė ekzistuar gjithmonė, qysh nga
momenti i krijimit tė botės. Por ata kanė qenė diē si ndėrprerje e
pėrkohshme e procesit tė vazhdueshėm tė ekzistimit tė njeriut, pėr bashkim
dhe pėr njė jetė mė tė mirė.
Qė nga njeriu i parė e deri mė sot
historia njerėzore ėshtė njė aventurė e pėrgjithshme e miliona njerėzve.
اėshtje fundamentale e saj gjithmonė ka qenė ēėshtja e ushqimit: gjuetia,
zbutja dhe ruajtja e kafshėve, punimi i tokės, ndėrrimi i metaleve dhe mė nė
fund ajo ēka bėjmė sot. Moment tjetėr me rėndėsi nė zhvillimin e njeriut
ėshtė kultivimi i mjeteve pėr komunikim: gjuha, alfabeti dhe shkrim-leximi.
Zhvillohet filozofia, religjioni, poezia, muzika, arti. Fshatrat shndėrrohen
nė qytete. Formohen strukturat shtetėrore. Perandoritė i kanė ndihmuar
civilizimet e popujve tė ndryshėm qė tė lidhen dhe kėshtu jeta e pushtuesve,
si dhe e tė pushtuarve, rrėnjėsisht ndryshon.
Tė gjitha rasat - tė bardhėt, tė
verdhėt dhe tė zitė, tė gjithė njerėzit, pleq e tė ri tė cilėt jetojnė nė
forma tė ndryshme tė qeverisjes i kontribuojnė kėtij stadiumi tė zhvillimit
njerėzor nė tė cilin gjendemi sot. Prej kohėsh e kėndej secili shtet dhe
civilizim, duke synuar qė ti zgjidhė problemet e njeriut, gjithė e mė tepėr
e pasuron jetėn e njeriut. Tė gjitha kėto pėrfitime tė njeriut janė nė
rrezik tė madh gjatė kėtyre dy shekujve tė fundit, sepse njė grup i vogėl
njerėzish i uzurpon dhe i shfrytėzon vetėm pėr interesat e vet.
Dashuria ndaj parave ėshtė bazė e ēdo tė keqeje.
Historia na dėshmon se shtetet dhe kombet mund tė nėnshtrohen nė shumė
mėnyra. Mėnyra mė e thjeshtė pėr nėnshtrim ėshtė lufta. Megjithatė, kjo
mėnyrė, duke pasur parasysh shumė gjėra, nuk ėshtė pėr tu respektuar, sepse
fituesit i kushton shumė mjete qė ta mban dhe ta kontrollon vendin e
nėnshtruar, jo vetėm ekonomikisht, por edhe politikisht, kurse tė
nėnshtruarit pėrherė janė armiqė.
Mėnyra tjetėr pėr nėnshtrim ėshtė
religjioni, kur njerėzit janė tė bindur se duhet ti japin kishės njė pjesė
nga tė ardhurat e tyre si nėnshtrim Zotit. Mėnyra e tretė, ajo thelbėsore,
ėshtė robėrimi ekonomik i cili arrihet pėrmes shtypjes psikologjike,
ekonomike, sakatimit intelektual dhe shumė mjeteve tjera qė duken jo tė
dėmshme. Kjo ėshtė mėnyra mė e mirė dhe nė shikim tė parė, mė padhembje. Tė
gjitha shtetet dhe popujt janė tė nėnshtruar ekonomikisht dhe paguajnė
tatime, pa e kuptuar dhe pa parė ndonjė fuqi tė dukshme, ashtu qė i
sakrifikuari edhe nuk ndjen se ėshtė i robėruar. Ata i paguajnė tatimet dhe
taksat plotėsisht nė mėnyrė ligjore dhe me dėshirė e vetėdije se ajo ėshtė
pėr tė mirėn e tyre si dhe pėr mirėqenien e tė afėrmve tė tyre.
Robėruesit e tyre bėhen bėmirės
dhe patronė tė tyre. Tė nėnshtruarit nuk shohin kurrfarė fuqie okupuese qė
bėn shtypje mbi to. Kanė tė drejtė tė rrėfehen lirisht, si dhe ti zgjedhin
qeveritarėt e tyre pa e kuptuar se shoqėria e tyre shfrytėzohet pėr ta
hudhur pasurinė e tyre nė njė mėnyrė ligjore mbi robėruesin e tyre.
Tė gjithė emrat e njerėzve dhe organizatave janė tė vėrtetė. Gjatė tėrė
kohės derisa isha duke tubuar materiale pėr kėtė vepėr e kėrkoja vetėm tė
vėrtetėn, nė ēdo kohė dhe deri nė fund. E tėrė bota vuan nga ajo qė e
vėrteta fshihet. Pasojat - fizike, psikike, financiare dhe shumė tė tjera -
janė katastrofale pėr shoqėrinė njerėzore. Qytetėrimi i sotshėm ėshtė nė
gjendje kritike - e vėrteta fshihet prej njerėzve. Krizat nuk paraqiten
plotėsisht si rrjedhojė natyrore. Ata nxiten. Diēka apo ndonjė fuqi i
provokon dhe i pėrmban. Pasi qė flasim pėr tė vėrtetėn, duhet tė pranojmė se
shumica e njerėzve gjatė jetės sė tyre e shkelin e nuk e njohin.
Nė botė ekzistojnė shumė ideologji
kontradiktore dhe religjione tė ndryshme pa ndonjė kuptim dhe qėllim. Pėr
njeriun e rėndomtė pothuajse ėshtė e pamundshme tė kuptojė, tė konceptojė
dhe tė vlerėsojė se cila prej atyre ideologjive ėshtė nė interes tė njeriut,
e cila - jo. Njė fjalė e urtė thotė: Pasi qė ari dhe e vėrteta nuk gjenden
lehtė, andaj edhe janė tė shtrenjtė.
Ngjarjet botėrore dėshmojnė me
siguri se pėr politikanėt dhe qeveritarėt nuk kėrkohet moral i lartė.
Dinjiteti dhe vetrespekti nuk ekzistojnė mė. Qėllimi i pėrpjekjeve tė mia
shumėvjeēare nuk ėshtė vetėm pėr ta ndriēuar njeriun e rėndomtė tė ndershėm,
por tė japė edhe njė pasqyrė tė qartė pėr ata qė i mbajnė frerėt dhe ata qė
qeverisin me botėn. Gjithė e mė tepėr po dalin nė shesh mahinacionet e tyre
tė pandershme. Hulumtova shumė materiale, u pėrpoqa ta kuptoj pjesėn mė tė
madhe prej ideologjive e religjioneve tė ndryshme, tė predikuara nga
individė tė ndryshėm. E studiova jetėn private dhe karakteret e shumė
personaliteteve tė njohura tė cilėt i vulosėn emrat e tyre nė histori pėr tė
mirė ose pėr tė keq. Pėrveē tė dhėnave historike qė do tua prezentoj, nė
disa vende do ta paraqes edhe qėndrimin tim nė lidhje me ngjarjet e
prezentuara.
Dihet se politikanėt tė cilėt
merren me ēėshtjet botėrore janė shumė tė zėnė dhe nuk janė nė gjendje si
unė qė tė ndajnė pesė-gjashtė vjet nga jeta e tyre dhe ta studiojnė botėn,
tokėn, njeriun, ideologjitė, ngritjen e njerėzve tė mėdhenj dhe rėnien e
tyre, si dhe llojet e ndryshme tė doktrinave pėr tė cilat njerėzia paguan
tatim tė shtrenjtė. Jam munduar qė ta pėrmbledh atė mė tė rėndėsishmen nga e
cila cecili mund tė fitojė, vetėm pėr disa ditė, njė pasqyrė tė qartė pėr
fuqitė qė kanė vepruar gjatė shekujve, e qė veprojnė edhe sot e kėsaj dite.
Nė prani tė mjeteve ekzistuese pėr shkatėrrim, njerėzit e tėrė botės, pa
marrė parasysh ngjyrėn dhe racėn e tyre, duhet tė bashkohen plotėsisht me
nder qė ta shpėtojnė qenien e tyre e cila ėshtė vėnė nė rrezik edhe ate jo
prej shumicės, por prej njė grupi tė vogėl njerėzish me mjaft ambicie
personale. Paratė kanė vetėm vlerė ndėrrimi nė jetėn e njeriut e assesi nuk
duhet tė shfrytėzohen si fuqi pėr tė qeverisur me botėn.
Unė jam i bindur thellė se tė dy
fuqitė dominuese nė botė, SHBA-tė dhe Bashkimi Sovjetik e kuptojnė se
zgjidhje e vetme e drejtė ėshtė qė ata tė kenė marrėdhėnie tė mira dhe me
sinqeritet tė plotė e duan atė. Udhėheqėsit e atyre vendeve po ashtu
mendojnė pėr njė marrėveshje tė tillė qė do tė imponojė ēarmatimin e
pėrgjithshėm. Atėherė ēėshtė ajo qė krijon mosbesim ndėrmjet kėtyre dy
superfuqive? Pėrgjigjja ėshtė e qartė: ajo ėshtė njė fuqi e tretė e
padukshme dhe e gjithfuqishme e cila i boton paratė nė botė dhe shkakton
mosbesim botėror. Megakapitalistėt qėndrojnė pas kėsaj dhe unė iu drejtohem
atyre.
Nė vitin 1878 zotėri Emil Zola
pati guxim qė haptazi ta akuzojė gjeneralin e plotėfuqishėm Esterhazin dhe
suitėn e tij tė korruptuar. E tronditi tėrė Francėn dhe jo vetėm qė e
shpėtoi nderin e kapetan Drajfusit, por e pastroi edhe qeverinė franceze
prej elementit tė korruptuar. Aspak nuk mendoj qė tė krahasohem me
shkrimtarin dhe humanistin e madh, Zolėn, nuk mendoj se edhe unė - njeri i
rėndomtė - kam tė drejtė qė ta akuzoj tėrė kėtė lojė tė fshehtė tė
megabankave dhe tė kapitalit.
Nė vitin 1880 Dizraeli pohon se shoqėria njerėzore kontrollohet nga
organizata tė fshehta, qėllimi kryesor i tė cilave ėshtė qė tė hudhin
ēfarėdo qeveri kushtetutare, qė ta marrin tokėn nga pronarėt e tyre, ti
zhdukin tė varfėrit dhe klasėn e mesme, si dhe religjionet. Revolucionet nuk
janė kryengritje ose rebelim i tė varfėrit, por komplot konspirativ i tė
pasurit me seli nė Njujork; njė superfuqi kapitaliste e cila nė emėr tė tė
varfėrit dhe tė atyre qė u bėhet e padrejtė e sundon botėn. Ajo dominon
dhe i drejton si socializmin ashtu edhe komunizmin nė botė. Kėshtu qė, pėr
shebull, ēdo vendim tė cilin e sillte Partia Komuniste Amerikane ėshtė
dashur patjetėr tė vėrtetohet prej njė personaliteti me emrin Artur
Goldshmith. Ai nuk ishte vetėm njė amerikan i pasur, por edhe anėtar i
Partisė Komuniste. Po qe se ai i vėrtetonte vendimet e marra nga Partia
Komuniste Amerikane, atėherė ata pranoheshin nga Moska dhe e kundėrta, po qe
se ai nuk i vėrtetonte edhe prej Moske nuk iu jepej pėlqim.
Po qe se njerėzit e dijnė se ēka
fshihet pas gjithė kėsaj ata do tė vetėdijėsohen dhe do tė kėrkojnė llogari
prej zotėrinjve tė cilėt bėjnė ēmos nė emėr tė njeriut dhe pėr njeriun. I
zgjodha revolucionin francez tė vitit 1789 dhe atė tė Bashkimit Sovjetik tė
vitit 1919, sepse kėta janė shprehėsit mė tė qartė tė kėsaj lėvizjeje
tinzake - objekt kryesor tė kėtij libri. Kėta dy revolucione shumė qartė i
tregojnė fajtorėt kryesorė pėr tė gjitha mosukseset njerėzore nė botė, siē
janė inflacionet, depresionet financiare, kryengritjet, revolucionet dhe
luftėrat.
KĖTĖ LIBĖR IA KUSHTOJ:
Familjes sime e cila moralisht i dha pėrkrahje
persekutimit tim.
Atdheut tim fatkeq si dhe tė gjithė
tė shtypurve nė botė.
SHBA-ve, qė ma dhanė lirinė.
Amerikanėve tė cilėt mė pranuan si tė vetin tė barabartė.
Pjesė nga libri Komploti botėrorė
|