|
...Thuhet se: parajsa ėshtė
vendi i ėndrrave, vendi i kėnaqėsive, vendi i lumturisė, vendi i paqes,
vendi i mrekullive... por, diku lartė nė qiell!...
Po nė tokė: ku gjendet vallė
parajsa?
Ajo gjendet nė thjeshtėsinė
e komunikimit, nė ēiltėrsinė e kristaltė, nė pastėrtinė dhe ndershmėrinė
morale, nė ndjesitė mė tė larta tė fisnikėrisė dhe zemėrgjerėsisė, nė
butėsinė dhe ngrohtėsinė e zemrės... nė shpirtrat e ndritur tė qenieve
hyjnore!
Kėto kualitete tė arta e
brilante, manifestojnė madhėshtinė e parajsės nė tokė, respektivisht, nė
mendjen, shpirtin, zemrėn dhe trupin e njeriut. Kėto vlera, m'u sikurse ato
puhizat pranverore me aromėn dehėse qė burim kanė nektarin e jetės, i
afrojnė njerėzit, lidhin shoqėritė, mposhtin urrejtjen, venitin djallėzitė,
sfidojnė stinėt, sfidojnė vitet, krijojnė harkore ylberesh me ngjyrat mė tė
gėzuara tė jetės, ndėrtojnė urat e njė miqėsie tė vėrtet njerėzore, dhe m'u
kėtu fillon tė merr formė, fillon tė frymoj, tė merr jetė, tė kultivohet me
fisnikėrinė mė tė lartė edhe njė kopsht, qė do ta quajmė, ashtu edhe siē e
ndjejmė, "Kopshti i miqėsisė sė artė" - ose parajsa e vėrtet.
Sigurisht se secili kopsht e ka njė burim, e ka
njė rrjedh... e ka edhe njė histori - faqe tė ndryshme tė saj, por me tė
njėjtin titull: "Kopshti i miqėsisė sė artė!"
Mund tė jenė disa shkronja... njė fjali... njė
letėr... fillimi i kėsaj historie: shkronjave qė mėkojnė me aq butėsi
filizat e parė, fjalive qė ushqejnė me aq dashamirėsi gonxhet e sapoēelura,
letrave qė formojnė me dashurinė mė tė sinqertė buqeta lulesh... nga mendje
tė ndritura, nga shpirtra tė pastėr, nga zemra tė bardha... Kėshtu ndėrtohen
konturat e shtresuara me ar e shkėlqim brilanti tė njė kopshti, tė vogėl nė
dukje, por tė madhėrishėm nė pėrmbajtje.
Ēdo gjė qė ėshtė e madhėrishme, natyrisht, qė tė
mahnit me bukurinė e saj... dhe tė gjitha kėto mrekulli hyjnore i pėrqafon
nė kėtė kopsht tė miqėsisė sė artė. Sa herė qė ndalon aty pėr ta soditur apo
pushuar: gjen paqen dhe qetėsinė shpirtėrore, disponimin mė tė kėndshėm,
nektarin e jetės, harmonizimin e pėrsosur tė ritmit hyjnor. Dhe nėn tingujt
e pėrsosur tė kėtij ritmi hyjnor, lehtė dėgjohet duke rrjedhė njė ujėvarė
buzėqeshjesh m'u nė mes tė kopshtit nga ku reflektojnė ngjyrat mė tė gėzuara
tė jetės... dhe nėn pushtetin e magjishėm tė kėsaj mrekullie tė quajtur
lumturi, drejton shikimin kah burimi dhe i pėshpėrit dy fjalė: "Pėrshėndetje
Madhėshti!". Me anė tė kėsaj pėrshėndetje hyjnore i bartė tė gjitha kėto
ngjyra tė gėzuara jete, sikurse ylberi, deri tek syri, zemra dhe shpirti i
miqve tu, bashkė me tingujt e gėzuar e skofiar qė rrjedhin ėmbėl nga ujėvara
e buzėqeshjeve, pėr t'u falur edhe atyre kėtė ndjesi tė kėndshme, kėtė aromė
dehėse, aromėn e nektarit tė jetės...
Aroma dehėse qė shpėrndahet nga kurorat e luleve
pėrplot ngjyra magjepse, por edhe nektari i jetės qė rrjedh nga ujėvara e
buzėqeshjeve, tė tėrheq pėrherė e mė shumė... dhe nuk mund ta kalosh as edhe
njė ditė pa e vizituar kėtė kopsht tė miqėsisė sė artė... pa ndaluar aty, pa
e soditur atė mrekulli tė rrallė... pa e freskuar shpirtin tek ujėvara e
buzėqeshjeve... dhe pa mbjell nė tė, bile njė filiz tė ri... e kėshtu pėr
ēdo ditė kėtij kopshti i shtohet bukuria... edhe madhėshtia... e bashkė me
to mishėrohet e forcohet edhe miqėsia...
...Dhe stinėt vazhdojnė tė ndėrrohen! Kalojnė
muajt nė kalendar!.... Por, nė kėtė kopsht nuk bie ndonjė copėz akulli... e
as gjethet nuk zverdhėn... Nė vazhdimėsi mbillen filiza tė rinj,
pavarėsisht stinėve. Frytet magjepse qė lulėzojnė, nuk arrin dot t'i dėmtoj
as acari i egėr i janarit, e as fuqia pėrvėluese e diellit nė korrik, sepse
rrėnjėt e tyre ujiten e rriten nga uji i bekuar i ujėvarės sė buzėqeshjeve,
nga freskia magjike qė e lumturon shpirtin sa herė qė e thithim atė aromė
dehėse, nga ngjyrat mė tė ngrohta qė gėrshetohen e vezullojnė nė harkoren e
ylberit, nė urėn, nėpėr tė cilėn shėtitėn dhe hedhin hapat vetėm shpirtra tė
pastėr engjėllor qė kanė uratėn e Perėndisė.
Pothuajse ēdo ditė kemi nevojė tė takohemi me
vetveten
dhe sa herė e ndjejmė kėtė, nisemi drejt kėtij kopshti hyjnor pėr
ta takuar harmoninė e pėrsosur: atė tė shpirtit me trupin, tė njeriut me
natyrėn, tokėsores me qielloren. Dhe strehohemi e ulemi tė pushojmė nėn
freskinė e ujėvarės sė buzėqeshjeve duke u tretė edhe vet nėn lojėn
gurgulluese tė valėve tė saj tė gėzuar. Sa herė i hapė petalet e saj njė
lule, nga brendia e saj shpėrthejnė e shpėrndahen nė qiellin e pastėr tė
kėtij kopshti grumbuj shkėndijash tė mirėsisė, pastėrtisė, zemėrgjerėsisė,
fisnikėrisė... tė gjitha kėto duke u lėkundur lehtė nėpėr freskinė e
mbrėmjeve plotė yje, pėr ta shkrirė e shpėrndarė ēdo lloj errėsire nė
shpirt....
...dhe sa herė qė dalim nga aty, pėr tu
ritakuar nė ditėn tjetėr, me vete marrim shkėlqimin qė na jep ylberi i
harkuar nė qiellin vezullues si kurorė e njė miqėsie tė vėrtetė njerėzore...
Miq tė dashur, parajsėn
(greqisht - kopshtin) mos e kėrkoni nė lartėsitė e paarritshme qiellore, atė
e keni pėrherė pranė, nė brendi tuajėn... mjafton t'i hapni portat e zemrės
dhe tė shpirtit qė ajo tė manifestohet edhe pėrmes disa shkronjave,
rreshtave... pėr t'u transformuar nė njė kopsht hyjnor, pėr t'u
shtresuar thellė, thellė nė kujtesėn e kohės... nė
pėrjetėsi.
Tė gjitha kėto qė i
lexuat mė lartė, me gjuhėn e miqėsisė ua thamė, dhe ju lutemi kėtė mbajeni
nė mend: nė shpirtin tuaj, njė miku/mikeshe, bėjuani njė vend... Njė
mik/eshė i/e mirė do tju vie si njė shkėndije shprese nė jetė, burime
energjie atėherė kur do tė ndiheni tė lodhur, shkėndije lumturie kur do tė
prekeni nga trishtimi, burim force kur tė ndiheni tė dobėt... strehimore nė
ēaste ligėshtie...
|
