Korrupsioni ėshtė i njohur qė nga kohėt mė tė
lashta. Edhe pse po ekzistonte nė tė gjitha pjesėt e botės, shoqėritė
shpeshherė i kanė ikur diskutimit rreth kėtij realiteti. Pra, korrupsioni
ėshtė fenomen i pėrhapur nė tė gjitha pjesėt e botės, dhe ėshtė mendim i
gabuar i atyre qė mendojnė se korrupsioni ėshtė produkt i vetėm disa
sistemeve. Fjala korrupsion ėshtė njė term i paqartė. Edhe nė literaturėn
profesionale pėrmban kuptime tė ndryshme dhe tė pa padefinuar. Ky definicion
ėshtė aq i lloj-llojshėm, aq sa janė edhe organizatat ndėrkombėtare
qeveritare e joqeveritare. Por nė vija tė pėrgjithshme, tė gjitha burimet e
pėrkufizojnė korrupsionin si shpėrdorim tė pushtetit publik pėr pėrfitime
personale, siē ėshtė mitmarrja, nga nėpunėsit publikė, marrėveshjet e
fshehta nė prokurorimet publike ose pėrvetėsimi i fondeve publike. Me njė
fjalė mund tė themi se: ēdo kush qė i shėrben vetes, nė mėnyrė jo morale dhe
jo etike, ėshtė korruptor .P.sh. GRECO (grup shtetesh tė BEsė (kundėr
korrupsionit) tė formuara mė 1maj 1999), korrupsionin e definon me marrjen e
mitos nė mėnyrė direke apo indirekte nga personi qė i ėshtė besuar njė
funksion publik apo privat, me qėllim pėrfitimi pėr vete apo edhe pėr
persona tjerė. Kurse OECD, korrupsionin e definon me marrjen e mitos, apo
dhėnien e premtimit, nga ēdo pėrfitues me qėllim pėrfitimi nė mėnyrė tė
paligjshme. Ekzistojnė edhe shumė Organizata tjera, qė korrupsionin thjesht
e definojnė si keqpėrdorim tė detyrės si nė sektorin publik apo privat.
Kur korrupsioni e lufton Shtetin?!?
CILĖT JANĖ INDIKATORĖT E RRITJES SĖ KORRUPSIONIT?
Janė tė njohur disa indikatorė tė rritjes sė korrupsionit. Nė
vijim do tė veēojmė: Ndėrhyrjen shtetėrore nė sferėn e ekonomisė, nėpėrmjet
ligjeve dhe urdhėresave tė ndryshme, sistemi fiskal, vendimet shtetėrore pėr
shpenzimet publike ku hynė edhe sigurimi i prodhimeve me ēmime qė janė mė tė
ulėta se nė treg, financimi i partive politike etj.
Por ndėr indikatorėt qė mė sė shumti ndikojnė nė rritjen e
korrupsionit janė:
Burokracia tradicionale,
Tė ardhurat e ulta,
Mosfunksionimi i sistemit gjyqėsor,
Kontrolli i pamjaftueshėm institucional,
Rregullat ligjore jo transparente,
Si dhe vet shembulli i udhėheqėsve.
Viteve tė fundit janė paraqitur edhe disa indikatorė qė kanė
ndikuar me tė madhe nė rritjen e korrupsionit si p.sh.
Rritja e intervenimit tė shtetit nė ekonomi,
Rritja e tregtisė ndėrkombėtare,
Si dhe ndryshimet e sistemeve qeverisėse,
sidomos kalimi i sistemeve post socialiste nė ato demokratike.
ĒFARĖ PASOJASH SJELL KORRUPSIONI?
Korrupsioni si fenomen, pa dyshim se ėshtė shumė i dėmshėm pėr
shoqėrinė. Kjo vjen nga fakti se individė apo grupe tė ndryshme, interesat
personale i vėnė mbi interesat e pėrgjithshme, qė ėshtė nė kundėrshtim tė
plot me ligjin. Njė numėr i madh ekonomistėsh kanė qartėsuar se shoqėria
pėrjeton pasoja katastrofale nga korrupsioni, ngase ėshtė pengesa kryesore
pėr zhvillimin e njė vendi. Shumė institucione ndėrkombėtare siē janė
institucionet e Bankės Botėrore, dhe ato tė BEsė, kanė vėrtetuar se
korrupsioni i zvogėlon tė ardhurat shtetėrore, duke i rritur shpenzimet
publike, e kjo ndikon nė bilancin deficitar tė pagesave, duke penguar edhe
baraspeshimin e tyre. Korrupsioni e pamundėson, shpeshherė edhe e paralizon
plotėsisht veprimtarinė tregtare, duke e shkatėrruar edhe sektorin privat,
nėpėrmjet pengimit tė investitorėve tė huaja. E gjithė kjo ka si pasojė,
mbetjen mbrapa tė teknologjisė vendore si dhe tė zhvillimit tė prodhimtarisė
nė pėrgjithėsi, qė ėshtė njė nga faktorėt vendimtarė tė ecjes para tė
vendeve tė pazhvilluara. Kur korrupsioni i fut rrėnjėt aq thellė sa tė
pengojė tė drejtat e investitorėve, ekonomistėt e ndryshėm theksojnė se
atėherė shtetit, i ėshtė shkėputur njė nga obligimet parėsore pėr
funksionimin ligjor tė tij si shtet. Nė veēanti duhet tė theksojmė se nuk
ėshtė ekonomia i vetmi sektor qė pėson nga korrupsioni. Korrupsioni godet
rėndė zhvillimet e shoqėrisė demokratike tė shtetit, nėpėrmjet pengimit tė
ekonomisė sė tregut. Tė veēojmė vetėm disa nga pasojat qė e pėrfshijnė
shoqėrinė si pasojė e rritjes sė korrupsionit, dhe mos pengimit tė tij.
Korrupsioni ndikon nė:
Humbjen e besimit pėr ekzistimin e drejtėsisė ligjore,
Humbjen e besimit publik ndaj shtetit, duke e
rrezikuar stabilitetin politik,
Zgjerimin e mentalitetit korruptues, nė tė
gjithė sektorėt, edhe te qytetarėt, pasi qė qytetari arsyetohet se,
pėrderisa korruptojnė udhėheqėsit publik pse tė mos korruptoj edhe ai.
Drejtpėrsėdrejti ndikon nė rritjen e
mosbesimit nė sistemin demokratik,
Bėnė rritjen e dallimeve mes tė pasurve dhe tė
varfėrve,
Dukshėm zvogėlon investimet e huaja etj.
SI BĖHET MATJA E KORRUPSIONIT?
Shkalla e korrupsionit ndėr shtete vlerėsohet nėpėrmjet tė
dhėnave tė drejtpėrdrejta apo edhe tė tėrthorta. Tė dhėna mė tė besueshme
pėr korrupsion janė tė dhėnat nga statistikat e ndryshme policore. Kėto tė
dhėna janė tė bazuara nė ankesat dhe dėnimet zyrtare pėr korrupsion.
Gjithsesi tė dhėnat faktike vazhdojnė tė jenė tė vėshtira pėr tu mbledhur
pakicė numri i kallėzimeve penale nuk pasqyron nivelet aktuale tė
korrupsionit por cilėsinė e prokurorėve. Pra korrupsioni ėshtė sfidė e
pavarėsisė dhe profesionalizmit tė gjyqėsorit, por edhe e Qeverisė,
Parlamentit si dhe institucioneve tjera tė administratės publike duke mos
lėnė anash as mediet dhe shoqėrinė civile. Pėr kėtė arsye pėr tė arritur
rezultatin e plot pėr ekzistimin e korrupsionit brenda shtetit, zhvillohen
metoda tė ndryshme hulumtimi siē ėshtė edhe ajo e anketimit tė qytetarėve
pėrmes pyetėsorėve zyrtar shtetėror. Sot treguesi mė i saktė i rritjes sė
korrupsionit nė botė ėshtė Organizata joqeveritare ndėrkombėtare IKP
(Indeksi i Perceptimit tė Korrupsionit). Pėrmban sondazhe nga burime tė
besueshme duke pėrdor struktura tė ndryshme statistikor qė bazohen nė tė
dhėnat tė cilat merren nga tė anketuarit, me tė dhėna pėr punėdhėnėsit,
pastaj, nga analistė tė ndryshėm si dhe publiku i gjerė. Para se tė bėhen
publike tė dhėnat pėr korrupsion, mblidhen tė dhėna tjera shtesė nga
institucione tė pavarura shtetėrore pėr tre vite me radhė.
SI TĖ LUFTOHET KORRUPSIONI?
Formulimi i politikave kundėr korrupsionit, pėr
shtetet nė tranzicion ėshtė i rėndėsisė mė tė veēantė. Nė radhė tė parė
duhet vendosur udhėheqėsi e besueshme nga populli, si dhe tė rritet
bashkėpunimi reciprok i dy palėve. Pėrpjekja e kthimit tė besimit nga ana e
qeveritarėve duhet tė jetė maksimale. Besimi i krijuar nė masė do tė
mundėsonte edhe reforma tė reja, vlera e tė cilave do tė rritej vetėm me
rezultate objektive. Kjo do tė ndikonte nė uljen e papunėsisė, dhe tė
varfėrisė. Sado qė korrupsioni si fenomen i ka indikatorėt e pėrbashkėt,
sidomos nė vendet postkomuniste, apo vendet ne tranzicion,megjithatė
korrupsioni dallon nga shteti nė shtet, ashtu siē dallon edhe gjuha, tradita
dhe zakonet e shtetit. Ashtu siē ėshtė problematike vet definimi i
korrupsionit ashtu ėshtė edhe formulimi i politikave nė secilin shtet vec e
vec, pėr ta luftuar atė. Pėr kėtė arsye, specialist profesionist tė BEsė
kanė formuluar edhe kritere tė veēanta pėr luftimin e korrupsionit qė duhet
pėrmbushur nga tė gjitha vendet qė dėshirojnė tė aderojnė nė kėtė bashkėsi.
Nė rend tė parė ėshtė sigurimi i gjyqėsisė sė pavarur, nė zbulimin dhe
dėnimin e korrupsionit, qė nuk duhet tė mbetet i pa sanksionuar. Ėshtė me
rėndėsi tė pėrkujtojmė rastin kur BEja mė 2008 pati pezulluar fondin e
konsiderueshėm tė parashikuar pėr Bullgarinė pikėrisht pėr shkak tė mungesės
sė progresit nė reformat antikorrupsion dhe nė drejtėsi, qė argumenton
kėmbėnguljen e Komisioni Evropian, pėr domosdoshmėrinė e reformave. Edhe
organizatat ndėrkombėtare luajnė rol tė veēantė nė luftė kundėr
korrupsionit. Nė rend tė parė synohet krijimi i disponimit pėr ta luftuar
korrupsionin, nėpėrmjet programeve tė ndryshme qė u ofrohen. Bashkėpunimi me
qytetarėt ėshtė detyrė kryesore e kėtyre programeve, ngase vetėm
bashkėpunimi ndėrqytetorė do tė sillte rezultatin e synuar. Mė 1999, OKB-ja
nė Kongresin e saj ka miratuar programin e plotė, pėr vendet e saja anėtare
pėr ta luftuar korrupsionin. Kurse Organizata pėr bashkėpunim dhe zhvillim
ekonomik OECD, nė bashkėpunim me agjencinė qeveritare amerikane pėr zhvillim
USAID, kanė formuar rrjetin kundėr korrupsionit, pėr vendet nė tranzicion,
qė mundėson bashkėpunim dhe shkėmbim tė informatave, rreth indikatorėve tė
korrupsionit, tė cilat ndihmojnė pėr formulimin e politikave pėr ta luftuar
atė. Me njė fjalė korrupsioni ėshtė e keqja apo gangrena qė edhe mund ta
bėjė shtetin inekzistent. Andaj qėllimi parėsor i ēdo qeverie duhet tė jetė
pikėrisht luftimi i korrupsionit me tė gjitha mekanizmat ekzistues.
Autorja ėshtė e diplomuar nė Kolegjin Universitar VICTORY
- Fakulteti i Politikės Ndėrkombėtare dhe i Diplomacisė
|