|
Kriminalistika Mjekėsore nė raport me Mjekėsinė Forenzike, ėshtė shumė mė
pėrmbajtjesore mė e thellė dhe disiplinė mė e pasuruar dhe mė dinamike.
Ėshtė njė fushė shkencore shumė sistematike dhe e inkorporuar nga Mjekėsia
Forenzike dhe Kriminalistika nė njė tėrėsi integrale me metodologji tė
ndėrtuar dhe tė mbėshtetur mbi parimet procedurale dhe taktike.
Nga
parimet e metodologjisė sė Kriminalistikės Mjekėsore reflektojnė elementet
kritike e me kėtė edhe objektive. Kriminalistika Mjekėsore ėshtė degė
serioze dhe e qėndrueshme e shkencės, pikėrisht pėr shkak tė
ndėrlikueshmėrisė sė materies dhe objektit tė preokupimit tė saj. Prandaj,
edhe e ka pranuar qėndrimin e doktrinės thelbėsore, me rastin e zbulimit tė
fakteve relevante nė tė cilat mbėshtetet konstatimi i sė vėrtetės. Kurse
deri tek e vėrteta ėshtė rrugė e gjatė dhe e vėshtirė. Do tė kryhen njė varg
veprimesh, verifikimesh tė indiceve dhe sqarime tė versioneve tė shumta.
Pėrndryshe nė punė duhet tė vije nė shprehje kėmbėngulėsia e madhe,
qėndrueshmėria gjithnjė deri tek finalizimi pėrfundimtarė i objektit. Nga sa
u tha rezulton se Kriminalistika Mjekėsore duhet ta njohė nė mėnyrė tė
pėrkryer Kriminalistikėn dhe tė Drejtėn materiale-Penale, si dhe parimet
Procedurale- Penale. Vetėm nė kėtė mėnyrė Kriminalistika Mjekėsore ėshtė
garanci se do tė respektohet objektiviteti nga i cili edhe pėrfundimisht
varet suksesi i punės sė saj.
Kriminalistika Mjekėsore ėshtė degė operative nė tė njėjtėn masė sa edhe vet
Kriminalistika nė pėrgjithėsi. Ajo pastaj ėshtė multidimensionale po aq sa
veprimet e saj kėrkojnė punė ekipore dhe interdisiplinare nė teren, dhe
llojllojshmėri dhe dinamikė pune. Rasti nuk ėshtė i tillė me Mjekėsinė
Gjyqėsore, funksionimi i sė cilės ėshtė statik dhe i lidhur pėr prosekturė
dhe i koncentruar nė analizėn e morfologjisė sė plagės dhe vėrtetimit tė
shkaktarit direkt tė vdekjes. Nė Kriminalistikėn Mjekėsore, ēdo fenomen
mjekėsor analizohen nė pikėpamje morfologjike dhe njėkohėsisht vėshtrohet
pėrmes llupės sė observimit kriminalistik dhe penalo juridik, pastaj bėnė
verifikimin e tė gjitha versioneve tė mundshme, saktėsinė e tyre si dhe
indicet tė cilat nė Kriminalistikėn Mjekėsore kanė njė rėndėsi specifike.
Analizimi i indiceve nė Kriminalistikė Mjekėsore kėrkon njė qasje
interdisiplinare meqenėse edhe Kriminalistika Mjekėsore ėshtė e gėrshetuar
nga njė mozaik i tillė. Indicet janė fakte shumė tė rėndėsishme, mirėpo si
tė tilla kurrė nuk bėnė tė merren si argumente. Ato vetėm na orientojnė nė
shenja tė dyshimta, prezumime, e kurrsesi nuk janė nė rolin e mjetit
argumentues. Indicet vetėm nė kuadėr tė fakteve tjera dhe elementeve
argumentuese e kanė vlerėn e tyre serioze si
conditio sine quoanon
nė procedurėn e
argumentimit. Tek deliktet e gjakut indicet kanė njė vlerė tė
jashtėzakonshme. Ato janė shenjė, indikator si dhe udhėrrėfyes nė demaskimin
e veprės penale.
Pa
marrė parasysh rėndėsinė dhe vlerėn e tyre, indicet si argumente kanė
karakter tė rrezikshėm sepse saktėsia dhe eksluziviteti i tyre ėshtė shumė i
kufizuar, diskutabil dhe i kontestueshėm, kurse nganjėherė edhe i
papranueshėm. Nėse do tė pėrdoreshin indicet si mjet argumentimi nė
procedurėn gjyqėsore do tė mund tė sillnin deri tek pasojat shumė tė rėnda
dhe tė pa parashikueshme. Pėrndryshe indicet janė njė orientues shumė i
ēmueshėm sepse nga ato fillojnė tė gjitha veprimet kriminalistike nga
njėherė janė edhe prijėse shpėtimtarefije tjerri e cila do ta tėrheq
hetimin nga njė enigmė kriminalistike shumė e vobektė dhe do ta ndriēoj
veprėn, natyrisht sė bashku me tė gjitha dėshmitė tjera materiale tė
grumbulluara.
Kriminalistika Mjekėsore, para sė gjithash ka pėr detyrė qė tė vėrtetojė
shkaktarin e saktė tė vdekjes, mėnyrėn e marrjes sė plagės, pėrcaktimin e
identitetit tė viktimės por edhe tė kryesit, pėrcaktimin e mjetit tė
inkriminuar me tė cilėn ėshtė shkaktuar plaga, fazat nė mekanizmin e
lėndimit etj. Sipas radhitjes sė gjurmėve tė tentojė tė pėrcaktojė lėvizjen
e tė lėnduarit para gjatė dhe pas marrjes sė plagės, pastaj pozitat e
viktimės dhe sulmuesit nė ēastin e marrjes sė plagės etj.
Pra,...Kriminalistika Mjekėsore ėshtė rezultat jo vetėm i praktikave tė
pasura por edhe i pėrpjekjeve specialistike brenda fushės sė gjerė
kriminalistike si shkencė interdisiplinare dhe pėrpjekjes sė saj qė sa mė
tepėr tė bazohet nė shkencat natyrore, nė kėtė rast nė Mjekėsinė Gjyqėsore,
(D. Modly, 1998).
Pjesė nga libri "Kriminalistika mjekėsore"
|
