KROI DHE XHAMIA E TERZI MAHALLĖS
Xhamia e TERZI MAHALLĖS ėshtė ndėr xhamitė mė tė vjetra nė
Prizren. Ėshtė ndėrtuar nė vitin 1721. Gjendet nė lagjen e Terzive nė
Prizren, gjegjėsisht nė kryqėzimin e rrugės kryesore dhe rrugės anėsore, nė
pjesėn ballore xhamia ėshtė e orientuar kah veriperėndimi. Duke u bazuar nė
faktet historike, nė fillim kjo xhami kishte 3 emėrtime: Xhamia e Terzi
Memit, Xhamia e Terzi Memishit dhe Xhamia e Mehmet Mehmet Beut. Ndėrsa sot
nė popull njihet me emrin XHAMIA E TERZI MĖHALLĖS. Krahas xhamisė, ėshtė
ndėrtuar edhe njė krua. KROI I TERZI MĖHALLĖS, shėrbente pėr
ritualet e fetare tė banorėve tė lagjes (pėr pastrimin e trupave tė tė
vdekurve, pėr ritual tė ndryshme fetare). Mbishkrimi nė gjuhėn arabe mbi
kėtė krua, ruhet nė Muzeun arkeologjik tė Prizrenit. Kroi sė bashkua me
xhaminė, sot paraqesin vlerat mė tė mėdha historike, kulturore, religjioze
nė vend.
KROJET TOPOKLI 6 KROJET
6 Krojet janė ndėr objektet kulturore mė me rėndėsi nė Prizren. Kėto kroje
gjinden nė hyrje tė lagjes sė Marashit, pėrballė shtėpisė sė Ymer Qysesė.
Gjithsej ka gjashtė cepa tė punuar nė bronz, dhe njė vaskė prej guri. Nuk
dihet saktėsisht, se kur ėshtė ndėrtuar, por mendohet qė ekziston para
ardhjes sė Perandorisė Osmane nė trojet tona. Kėto kroje vizitohen nga shumė
njerėz, madje edhe uji qė rrjedhė aty, ėshtė shumė shėrues. Qytetarė tė asaj
lagje thonė s uji i 6 krojeve shėron shumė sėmundje: dhimbjet e kokės,
sėmundjet reumatologjike etj. Nė vitin 1994, janė restauruar kėto kroje,
duke e kthyer kėtė pjesė tė vendit nė njė vend mahnitės pėr shumė vizitor.
KROI I ESMA HANĖMIT
Nė bazė tė dhėnave historike dhe gojėdhėnave tė ndryshme, tregohet se Esma
Hanėm ishte donatore kryesore e kėtij kroi, dhe si i tillė e mori edhe emrin
e saj. Kroi i Esma Hanėmit, u ndėrtua nė gjysmėn e shekullit tė XIX.
Vendndodhja e kėtij kroi ishte nė sheshin Ēlirimi i Popullit. Mirėpo, me
qėllim tė punimeve infrastrukturore, ėshtė zhvendosur nė oborrin e Muzeut
Arkeologjik tė Prizrenit, nė vitin 1975. Pėr periudhėn e ndėrtimit nuk ka tė
dhėna tė saktė. Deri nė vitin1975 (viti kur u largua prej vendit paraprak),
ky krua ka shėrbyer pėr nevoja tė qytetarėve dhe nevoja higjienik. Ndėrsa,
sot ėshtė njė Kura dhe njė eksponat shumė i rėndėsishėm pėr kulturėn e
Prizrenit. Ėshtė i punuar me gurė gėlqeror tė gdhendur me madhėsi tė
ndryshme. Kurse planimetria e tij ėshtė katrore qė pėrfundon me njė kurorė
tė profiluar thjeshtė, mbi tė cilin ėshtė mbulesa (turbani) e punuar prej dy
pjesėve nė formė piramidale tė punuar me gurė tė gdhendur tė profiluar. Nė
maje tė kulmit ėshtė vendosur njė gjyle metalike. Pjesa e ballores ėshtė
gdhendur nė formė tė njė kornize tė profiluar brenda sė cilėt gjendet nisha,
ku duhet tė kishte qenė e vendosur pllaka e mbishkrimit. Vaska ėshtė
njė-pjesėsh prej guri gėlqeror. Gjatė kohės sė zhvendosjes sė kroit nė
vendin aktual, ėshtė ndryshuar lartėsia e saj origjinale dhe nė vend tė tri
hapjeve pėr depėrtim tė ujit ėshtė bėrė vetėm njė.
KROI I BIMBASHIT
Zona historike e Prizrenit, ėshtė pjesa mė e bukur dhe mė e ndjeshme e
qytetit. Nė tė zėnė vend njė numėr i madh i objekteve kulturore dhe fetare.
Pėrmes kėtyre objekteve, tregohet dhe njėherė qė Prizreni ėshtė qytet
multikulturor. Nė mesin e objekteve kulturore ėshtė edhe Kroi i Bimbashit.
Kroi i Bimbashit, gjendet nė pjesėn perėndimore tė zonės historike tė
Prizrenit, gjegjėsisht mes xhamisė sė Iljaz Kukės dhe ish ndėrtesės Beledye.
Ky krua u ndėrtua nga njė oficer i lartė shqiptar, qė ishte pjesė e
Perandorisė Osmane. Tė dhėnat historike na tregojnė qė
na paraqiten pėrmes njė mbishkrimi nė gjuhėn e vjetėr Osmane, tregojnė pėr
njė donacion qė e ka bėrė njė oficer i lartė ushtarak me emėr Bimbash, nė
vitin 1902. Dhe nė bazė tė kėtij kontributi tė dhėnė, quhet KROI I
BIMBASHIT.
Si tė gjitha krojet qė janė publike, edhe ky krua ka tė njėjtin epitet. Po
ashtu, edhe ky shėrben pėr furnizim tė banorėve dhe kalimtarėve pėr ujė tė
pijshėm dhe higjienė mentale. Kroi i Bimbashit, ėshtė punuar me gurė
gėlqerorė tė gdhendur nė formė drejtkėndėshi. Planimetria e tij ėshtė
katrore qė pėrfundon me njė kurorė tė profiluar thjeshtė, mbi tė cilin ėshtė
mbulesa (turbani) e pėrbėrė prej tri pjesėve nė formė piramidale, tė punuar
me gurė tė gdhendur tė profiluar. Pjesa e ballores e kėtij kroi ėshtė
gdhendur nė formė tė njė kornize tė profiluar brenda tė cilit gjenden dy
nisha. E para ka formė tė hapjes me hark tė thepisur dhe shėrben pėr
vendosjen e sapunit, kurse e dyta ka formė drejtkėndėshe ku ka qenė i
vendosur mbishkrimi. Mbishkrimi ėshtė larguar nga kroi gjatė viteve 70 dhe
tani gjendet nė Muzeun Arkeologjik tė Prizrenit.
Prej kohės kur ėshtė ndėrtuar e deri mė tani, kroi ka mbetur nė vendin
fillestar me disa adaptime tė ambientit pėrreth. Gjatė restaurimit tė kroit
nė vitin 2014 janė gjetur gypat prej qeramike origjinale prej nga ka rrjedhė
uji nga pėrrenjtė qė degėzoheshin nga lumi Lumbardhi. Ky krua ėshtė i
vendosur nė veri tė Xhamisė Iljaz Kuka. Ndėrsa nė trotuar, ku bėhet
kryqėzimi i dy rrugėve, rruga: Shuaip Spahiu dhe rruga Iljaz Kuka. Kroi
i Bimbashit i takon tipit tė krojeve tė mbėshtetura tė cilat janė ndėrtuar
pranė ndėrtesave tė vendosura nė kėnd tė rrugėve. Planimetria ėshtė
pothuajse katrore me dimensione 98 x 90 cm. Tė gjitha karakteristikat e
krojeve publike tė ndėrtuara gjatė shek. XIX i pėrmbajnė kėto elemente:
trupin me bazė katrore tė punuar nga gurė tė gdhendur gėlqerorė, kurorėn me
pėrfundim (turban) nė pjesėn e epėrme nė formė piramidale, tė ndarė nė tri
breza horizontale, vendi ku ka qenė i vendosur mbishkrimi, nisha pėr
vendosjen e sapunit, rubineti prej nga rrjedh uji dhe vaska me planimetri
katrore nga guri i mermerit tė bardhė.
PASHA ĒEZMA
Pasha Ēeshmja ėshtė njė krua qė gjendet nė njė kodėr afėr Kalasė sė
Prizrenit. Ky krua (ēezmė), ka qenė pjesė e burgut nė periudhėn e
Perandorisė Osmane. Po ashtu, mendohet se ēezma nė fjalė ishte burgu pėr
eprorė dhe jeniēerė, qė dėnoheshin me ferman nga Perandoria Otomane. Nė
vendin tonė kjo njihet edhe si Ēezma e Pashės. Pėr kėtė ēezme ka gojėdhėna
tė ndryshme si: Ndihmon nė zgjidhjen e halleve dhe problemeve tė ndryshme,
mendime tė ndryshme! Nė atė kohė, mendohet se uji i Pasha Ēeshmes, ishte
nxitės pėr dashuri, dhe shumė nga tė burgosurit e pinin atė, dhe binin nė
dashuri. Njė gojėdhėnė tjetėr shpjegon se ujit i kėtij kroi lidhej ngushtė
edhe me kultin e zjarrit e kjo kishte tė bėnte me ripėrtėritjen e natyrės
dhe bimėsisė Njė tjetėr gojėdhėnė mbi Ēezmen e Pashės, ishte edhe Lisi i
Pashės. Sipas pleqėrisė nė atė kohė, rridhte ujė porsi qumėsht, qė shėrbente
pėr shėrimin e fėmijėve qė kishin problem nė tė pamur, Gratė qė nuk lindnin
(u ndihmonte qė tė bėheshin nėna), mbylljen e plagėve tė ndryshme etj.
Karakteristikė e kėtij Kroi tė Pashės, sipas banorėve tė Prizrenit, shėrben
pėr shėrimin e sėmundjes IBRET. Tė gjitha familjet pėr tė
pasur suksese nė jetėn e tyre, familje dhe shoqėri, merrnin enėt e tyre me
vete pėr tė mbushur ujė nė kėtė krua. Shumė njerėz nė Prizren (Pleq dhe tė
rinj), kėtė krua e konsiderojnė tė Shenjtė si dhuratė nga Zoti. Vlen tė
pėrmendet se Pasha Ēeshme ka luajtur rol tė rėndėsishėm edhe nė kohėn kur
ėshtė ndėrtuar kalaja e Prizrenit dhe kalaja e Cucave, dhe si e tillė ka
shėrbyer me pozitivitet. Njė histori pėr kėtė krua tregohet kėshtu: Njė
udhėheqės i lartė turk (nė Perandorinė Osmane), ishte dėnuar me burg. Pasi
e kishte pėrfunduar burgun, ishte liruar dhe dėrguar nė Turqi, nė njė detyrė
tė re. Por, udhėheqėsi pas 3 muajsh, kishte dėshirė qė tė pinte pėrsėri nė
kėtė krua. Mė vonė ai mori Fermanin (Urdhrin), qė nuk mund tė vizitonte edhe
njėherė Prizrenin, ai (udhėheqėsi) vrau veten. Pas pėrfundimit tė Luftės sė
Dytė botėrore, nė Pasha Ēezmė ka pasur njė vend-banim. Kryesisht banorėt
ishin nga Luma e Shqipėrisė, pėr shkak tė kullotave dhe uji i shėndetshėm qė
ishte.
KROI I QORR AGĖS
I ndėrtuar nė zonėn historike tė Prizrenit, KROI I QORR AGĖS gjendet nė
kuadėr tė xhamisė sė Haxhi Ramadanit nė lagjen JENI MĖHALLA 9, LAGJA E
RE). I ndėrtuar afėr xhamisė dhe me njė mur tė rrethues tė xhamisė, nė
popull njihet si Kroi i Qorr Agės. Bazuar nė analogjinė e krojeve publike nė
Prizren, forma, material dhe teknikat e ndėrtimit na tregojnė se ky krua u
ndėrtua nė fund tė vitit tė XIX. Nga koha e ndėrtimit, e deri nė ditėt e
sotme, KROI I QORR AGĖS, shėrben si krua i lagjes, pėr furnizimin me ujė tė
banorėve tė kėsaj lagje, dhe pėr nevojat e mirėmbajtjes sė higjienės pėr
besimtarėt qė shfrytėzojnė xhaminė. Planimetria e Kroit ėshtė drejtkėndėshe
qė pėrfundon me njė kurorė tė profiluar thjeshtė, nė formė piramidale dhe tė
punuar me gurė tė gdhendur dhe me gur gėlqerorė. Nė pjesėn ballore ka njė
pėrpunim-gdhendje tė cektė nė formė kornize me harqe tė shkallėzuara, tė
profiluara, me gjerėsi rreth 7.5 cm. Nė mes tė kėsaj balline gjendet nisha
pėr vendosjen e sapunit, derisa mbishkrimi nuk ekziston dhe nuk kemi
informatė se a ka ekzistuar ndonjėherė. Qė nga fillimi i ndėrtimit, KROI I
QORR AGĖS ėshtė aty, d.m.th. nuk iu ėshtė lėvizur vendi asnjėherė. Po ashtu,
kroi ka pėrfunduar me njė kurorė tė punuar me katėr rende tullash prej
argjilės sė pjekur dhe me njė rend gurėsh shpuzė, dhe nė fund ėshtė vendosur
njė rend tjegulla tė luguara. Gjatė njė studimi qė ėshtė bėrė para disa
viteve, ėshtė vėrtetuar se kurora qė ka tani kroi, nuk ėshtė origjinale. Nė
restaurimet e bėra nė vitin 2014, ėshtė vėrtetuar qė kurora origjinale ėshtė
ndėrtuar nė shekullin e XIX. Kjo kurorė pėrbėhej prej 3 pjesėve, pa ndonjė
trajtim dekorativ. Por me kalimin e kohės, kurora ėshtė tjetėrsuar. Vitet e
fundit janė rindėrtuar pjesėt e dėmtuara tė kėtij kroi. Sikur tė gjitha
krojet tjera edhe ky ėshtė monument kulture dhe i pėrdorshėm pėr nevojat e
tė gjithė qytetarėve.
PRIZREN, SHTATOR 2020
(2)
|