Nxėnėsi:
Si edhe tė gjitha retė, edhe retė e bardha drejtohen
nga era. Cili ėshtė tash drejtimi i erės? Dhe a ekziston potenciali i
caktuar i kėsaj epoke?
Osho:
Retė e bardha nuk drejtohen nga era. Dukuria e drejtimit
ekziston vetėm nėse ekziston rezistenca. Nėse reja e bardhė dėshiron tė
shkojė nė lindje, kurse era fryn kah perėndimi, atėherė ekziston drejtimi
shkaku se atėherė ekziston rezistenca. Por, nėse era nuk shkon askund,
lindja dhe perėndimi janė e njėjta gjė, rezistencė nuk ka; nėse nuk ka
qėllime nė asnjėrėn pjesė tė resė, atėherė era nuk mund ta drejtojė.
Ju mund tė drejtoni dikė vetėm nėse nuk ėshtė i gatshėm tė
lundrojė, tė lirohet. Por, vetė dukuria e resė sė bardhė nėnkupton
relaksimin mė tė thellė. Nėse era niset kah lindja, reja e bardhė ėshtė e
gatshme. Aty nuk ka asnjė jo, kurrfarė refuzimi. Nėse reja ėshtė nisur kah
perėndimi kurse era niset drejt lindjes, reja ka pėr ta kthyer drejtimin.
Era me asgjė nuk drejtohet. Pėr drejtim ka nevojė vetėm nėse
dikush ėshtė kundėr.
Njerėzit gjithnjė vijnė tek unė dhe mė pėrbejnė: Drejtona.
Ata dėshirojnė ti udhėheq. Dhe unė e di se ēka mė thonė me kėtė se nuk
janė gati. Pėrndryshe, ēka u duhet qė tė udhėhiqen nga dikush?
Mjafton qė jeni me mua. Pėrmes kėsaj ēdo gjė ka pėr tė
ndodhur era fryn kah lindja edhe ju lundroni kah lindja.
Por, ju mė pėrbeni: Udhėhiq! Ju luteni: Drejto.
Ju kėshtu tregoni se jeni kundėr. Ju me anė tė kėsaj
kundėrshtoni, refuzoni. Ju keni pėr tė luftuar. Kjo ėshtė gjėja e parė. E
nėse nė re nuk ka qėllime, si keni pėr ta bėrė dallimin se ēka ėshtė reja, e
ēka era. Kufizimet ekzistojnė ekskluzivisht me qėllimet.
Mbajeni nė mend kėtė, kjo duhet tė jetė botėkuptimi juaj
themelor: kufijtė nė mes jush dhe meje ekzistojnė vetėm shkaku i qėllimeve
tuaja. Ju jeni kėtu, tė rrethuar nga qėllimet. Atėherė unė vij dhe konflikti
lind.
Reja nuk ka qėllime; e ku janė atėherė kufizimet? Ku atėherė
era pėrfundon e ku fillon reja. Era dhe reja janė njė. Reja ėshtė pjesė e
erės. Era ėshtė pjesė e resė. Fenomeni ėshtė i pandarė.
Dhe kėshtu era fryn nė tėra drejtimet. Kėsisoj, problemi nuk
qėndron nė zgjedhjen e drejtimit; problemi ėshtė si me u bė re. Era fryn nė
tė gjitha drejtimet. Lėviz, ndryshon; mėsyn pandalim. Vėrtet udhėheqje nuk
ka. Hartė nė tėrė kėtė nuk ekziston; e tėrė ēėshtja ėshtė e paskicuar. Kėtu
sėshtė askush qė drejton dhe komandon: E tash marsh nė lindje, tashi
nė perėndim! Jo. E gjithė ekzistenca e valėzon kėtė dukuri dhe lėviz bashkė
me tė. Jeta pulson ēdo udhėheqje i takon kėsaj.
Dhe kur unė them mu tė gjitha drejtimet, unė mendoj edhe nė
drejtimet e mira edhe tė kėqijat, edhe nė ato morale edhe nė ato jomorale.
Kur them: tė gjitha drejtimet, atėherė vėrtet edhe mendoj nė tė gjitha
drejtimet. Sepse era edhe ashtu fryn nė tė gjitha drejtimet. Gjithmonė
kėshtu ka qenė.
Dhe pėr kėtė mbajeni nė mend: kurrė nuk ka ekzistuar ndonjė
periodė posaēėrisht shpirtėror e as qė megjithatė ka ekzistuar ndonjėfarė
kohe veēanėrisht antireligjioze as qė mund tė ekzistojė. Njerėzit
mendojnė nė kėtė mėnyrė vetėm shkaku se kjo u fal ego-ndijim tė caktuar.
Nė Indi njerėzit mendojnė se dikur herėt, nė kohėrat e
lashta ka ekzistuar epokė e pastėr shpirtėrore mbi tokė kurse tani, kinse
ēdo gjė ėshtė prishur; kjo ėshtė kohė e errėt. Por, tė jem i sinqertė kjo
ėshtė marrėzi e plotė.
Shpirtėrorja nuk ėshtė e lidhur me kohėn, veēse me
kualitetin e mendjes.
Pra, kjo nuk ėshtė ēėshtje e kėsaj natyre - nėse reja niset
pėr nė lindje do tė jetė e frymėzuar; e nėse niset pėr perėndim do tė jetė
e kundėrfrymėzuar. Jo. Nėse reja nuk ka dėshira, kudo tė shkojė ka pėr tė
qenė e frymėzuar. Por, nėse reja ka dėshira, kudo tė shkojė ka pėr tė qenė
e kundėrfrymėzuar.
Ekzistojnė vetėm dy lloje resh vetėm disa janė pa
vullnetin personal; gjithė tė tjerat kanė vullnetin e tyre personal, e
bashkė me kėtė edhe projeksionet, dėshirat, idetė e veta personale. Retė e
tilla luftojnė me erėn, e sa mė shumė qė tė luftojnė pėr aq mė tepėr janė tė
mbushura agoni. Kurse lufta nuk ēon askund sepse nuk kanė gjasa pėr fitore.
Luftuat ju apo jo, nėse era niset kah lindja, duhet ta pasoni. Mundeni
vetėm qė tė merrni me vete kujtimet pėr betejėn e humbur, kujtimin se dikur
herėt keni qenė luftėtar i madh, dhe kjo ėshtė e tėra.
Por, ai qė e kupton se ku ėshtė esenca, e ndėrprenė
grindjen. Ai mė tej nuk pėrpiqet as tė lundrojė; tashi thjesht i jepet
amzės. Ai e merr atė rrymim tė pėrjetshėm si instrument; ai bėhet njė me
rrymėn dhe lėviz nė harmoni. Kjo ėshtė ajo qė unė e quaj dorėzim total; kjo
ėshtė ajo qė shkrimet e lashta e quajnė qėndrimi i adhuruesit. Duke u
dorėzuar, ju nuk jeni. Dhe tashi, kudo qė era tė niset, ju e pasoni. Ju
ėshtė zhdukur ēdo veēori e vullnetit.
Kėshtu gjithmonė ka qenė. Nė tė kaluarėn ka pasur shumė guru
tė cilėt kanė lundruar me retė e bardha. Por kėshtu ėshtė edhe sot. Nė tė
kaluarėn ka pasur plot re tė ēmendura, tė zeza, re tė mbushura vullnet,
dėshira, ardhmėri. Edhe sot ka; mu njėsoj tė atilla.
Pėrmes dėshirave bėheni re e zezė shumė e rėndė. Pa
qėllime, pa dėshira, bėheni re e bardhė re pa peshė. E tė dy mundėsitė
janė gjithmonė tė hapura. Vetėm nga ju varet se a doni tė dorėzoheni apo tė
luftoni.
Dhe mos mendoni mė pėr kohėn, pėr epokat. Koha ėshtė
plotėsisht indiferente. Ajo askė nuk ka pėr ta shtyrė tė bėhet Budė; ajo
askė nuk ka pėr ta penguar tė bėhet Budė. Koha dhe epokat janė thjesht
indiferente.
Lejojani vetes zbrazėtinė dhe ajo ka pėr tė qenė kohė e
artė. Lejojani vetes qė tė jeni tė mbushur me gjithkė dhe me gjithēka dhe
ajo automatikisht ka pėr tė qenė periudha mė e errėt lulėzimi i plot i
kali yuga-s. Ju e krijoni kohėn tuaj, epokėn tuaj rreth vetes. Ju jetoni nė
epokėn tuaj personale, nė kohėn tuaj.
Dhe mbajeni nė mend, ne nuk jemi njėkohor nė tėrė kėtė.
Personi siē ėshtė Jezui ėshtė i lashtė! Ai mund tė jetė fare pranė jush, por
ėshtė i lashtė nė ēdo kuptim. Ai ka jetuar aq gjatė, ashtu pafundėsisht
nuk mund ta quani modern. Ka jetuar ashtu plotėsisht saqė ju nuk mund tė
thoni se Isai i takon njė fragmenti tė caktuar kohor. Ai nuk ėshtė pjesė e
botės sė modės qė vjen dhe shkon.
Duke jetuar me absolutin bėheni absolut. Duke jetuar me tė
pakufishmen - bėheni tė pakufizuar. Duke jetuar me pakohėsisnė bėheni tė
pėrjetshėm.
Por pyetja juaj ėshtė interesante edhe nė njė kuptim tjetėr.
Gjithkund nė botė, dhe kjo gjithmonė, njerėzit kanė pasur ndjenjėn se
periudha e caktuar, koha e caktuar e ka kulmin e vet; e kanė pasur ndjenjėn
se afėr ėshtė ndonjėfarė klimaksi, njė kreshendo; sikur kemi arritur ndonjė
pikė shumė tė rėndėsishme nė evolucion, sikur nė ēdo moment diēka nė kohė ka
pėr tė eksploduar. Por, po deshėm tė jemi tė sinqertė kjo ėshtė po ashtu
egoentuziazėm. Secila kohė mendon nė kėtė mėnyrė. Diēka me ne vjen gjer tek
kulmimi. Diēka e veēantė ka pėr tė ndodhur nė kėtė planet. Dhe gjithmonė ka
qenė kėsisoji!
Thuhet se Adami i kishte thėnė Evės gjersa kalonin nėpėr
dyert e kopshtit tė Edenit: Pikėrisht tani po kalojmė nėpėr transformimin
mė tė madh nė histori. Njeriu i parė ėshtė menduar dhe ka thėnė:
Transformimi mė i madh...!
Dhe nga atėherė ēdo epokė pėr vete ka menduar se po e arrin
kreshendon, njėfarė pike kulmore tė transformimit, pikėn-omega tė caktuar,
ku ēdo gjė vėrtet do tė eksplodojė e kur qenia e re do tė lindė mė nė fund.
Por krejt kėto janė vetėm shpresa tė zbrazėta, ego-dalldisje afatshkurtra,
pakuptimėsi. Kėtu jeni disa dekada, tėrė kohėn shpresoni, vdisni, e pas jush
vjen gjenerata e re me mendime plotėsisht identike.
Kreshendoja arrihet jo me kohėn, jo me epokat, por me
qenien. Kreshendoja ėshtė arritur ekskluzivisht me vetėdije, e jo me tė
pavetėdijshmit kolektivė.
Ju mund tė bėheni person shpirtėror. E koha ėshtė e mirė,
secila kohė ėshtė e mirė pėr kėtė. Dhe mos mendoni sė tepėrmi pėr tė tjerėt
sepse kjo bėhet mėnyra mė e mirė pėr tė ikur nga vetja. Dhe mos mendoni sė
tepėrmi pėr epokat dhe pėr gjininė njerėzore sepse mendja ėshtė aq dinake,
ju skeni as ide sesa dinake qė ėshtė.
Mu para disa ditėsh kam marrė letėr nga njė miku im. Mė
shkruante se ishte aq i dėshpėruar me, tashmė ish-tė dashurėn; thoshte se e
kishte kuptuar se dashuria nė realitet ėshtė aso mjerimi saqė kishte
vendosur tė pushojė sė dashuruar individualisht prej tashi, ashtu kishte
shkruar, ka pėr ta dashur vetėm njerėzimin.
Tashi ai e ka lehtė ta dojė njerėzimin. Tė gjithė ata qė nuk
janė nė gjendje ta duan njeriun zėnė ta predikojnė dashurinė ndaj
njerėzimit. Sepse atėherė nuk ka probleme. Ta duash njeriun ėshtė tejet
vėshtirė, kjo vetvetiu mund tė jetė ferr. Kjo mund tė jetė ferr shkaku se
kjo mund tė bėhet edhe parajsė.
Ne gjithmonė diēkahit i ikim. Njerėzit fillojnė tė mendojnė
pėr tė tjerėt vetėm shkaku se dėshirojnė ti ikin mendimit pėr vetveten. Ata
fillojnė tė mendojnė pėr epokėn, pėr kohėn, pėr turlifarė planetėsh, pėr atė
se ēka po ndodh me vetėdijen njerėzore dhe tė gjitha kėto vetėm pėr atė qė
ti iket problemit themelor: ēka po ndodh me vetėdijen time? Ēka pėr ti
ndodhur vetėdijes sime?
Vetėdija juaj duhet tė jetė pikėsynimi juaj. E ēdo kohė pėr
kėtė ėshtė mė tepėr se e mirė.
Pjesė nga libri RRUGA IME, RRUGĖ E REVE TĖ BARDHA
|