Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Shkencė 2 - KULTURA DJE DHE SOT

Nga Kim Ann ZIMMERMANN & Stephanie PAPPAS

https://bota.al

KULTURA DJE DHE SOT

 

Fjala “kulturė” rrjedh nga njė term francez, qė nga ana e tij buron nga termi latin “colere”, qė do tė thotė tė kujdesesh pėr tokėn, tė kultivosh. Termi “kulturė perėndimore” i referohet kulturės sė vendeve evropiane, si dhe atyre qė janė ndikuar shumė nga emigracioni evropian, si Shtetet e Bashkuara.

 

 

Me termin kulturė kuptojmė zakonisht tiparet dhe dijet e njė grupi tė caktuar njerėzish, duke pėrfshirė gjuhėn, fenė, kuzhinėn, zakonet shoqėrore, muzikėn dhe artet. Qendra pėr Hulumtime tė Avancuara mbi Pėrvetėsimin e Gjuhėve, shkon njė hap mė tej, duke e pėrkufizuar kulturėn si modelet e pėrbashkėta tė sjelljeve dhe bashkėveprimit, si konstrukte njohėse dhe tė tė kuptuarit, qė janė tė mėsuar nga socializimi.

Kėsisoj, kultura mund tė shihet si rritja e njė identiteti grupor, e nxitur nga modele shoqėrore unike pėr grupin.“Kultura pėrfshin fenė, ushqimin, atė ēfarė veshim, si e veshim, gjuhėn qėflasim, martesėn, muzikėn, atė qė ne besojmė se ėshtė e drejtė apo e gabuar, si ulemi nė tryezė, si i pėrshėndesim vizitorėt, si sillemi me njerėzit e dashur, dhe njė milion gjėra tė tjera”- thotė Kristina De Rosi, antropologe nė Kolegjin Barnet dhe Sauthgejt nė Londėr.

Fjala “kulturė” rrjedh nga njė term francez, qė nga ana e tij buron nga termi latin “colere”, qė do tė thotė tė kujdesesh pėr tokėn, tė kultivosh. Termi “kulturė perėndimore” i referohet kulturės sė vendeve evropiane, si dhe atyre qė janė ndikuar shumė nga emigracioni evropian, si Shtetet e Bashkuara.

Kultura perėndimore i ka rrėnjėt nė periudhėn klasike tė epokės greko-romake (shek..IV dhe V Para Krishtit) dhe ngritja e Krishterimit nė shekullin XIV-tė. Elementė tė tjerė tė kulturės perėndimore pėrfshijnė grupet etnike dhe gjuhėsore latine, kelte, gjermanike dhe helene.

Ēdo numėr ngjarjesh historike, ka ndihmuar nė formėsimin e kulturės perėndimore gjatė 2500 viteve tė fundit. Rėnia e Perandorisė Romake, e lidhur shpesh me vitin 476, i hapi rrugėn krijimit tė njė serie shtetesh nė Evropė, shpeshherė ndėrluftuese midis tyre thotė historiani i Universitetit tė Stenfordit, UollterShidėll.

Vdekja e Zezė (pandemia e murtajės) viteve 1300 e reduktoi me 1/3 popullsinė e Evropės, duke e rindėrtuar me shpejtėsi shoqėrinė evropiane. Historiani i Universitetit Shtetėror tė Ohajos, XhonBruk, thotė se si pasojė e asaj pandemie, Krishterimi si fe u bė mė i fortė nė Evropė, duke pasur njė fokus mė tė madhe tek temat apokaliptike.

Tė mbijetuarit nė shtresėn e punėtorėve fituan mė shumė pushtet, pasi elitat u detyruan t’ipaguanin mė shumė, pėr shkak tė krahu tė punės tė reduktuar ndjeshėm. Dhe ndėrprerja e rrugėve tregtare midis Lindjes dhe Perėndimit, shkaktoi eksplorime tė reja, dhe nė fund, inkursionin e evropianėve nė Amerikėn e Veriut dhe atė tė Jugut.

Kultura lindore, i referohet nė pėrgjithėsi normave sociale tė vendeve nė Azinė e Largėt Lindore (duke pėrfshirė Kinėn, Japoninė, Vietnamin, Korenė e Veriut dhe atė tė Jugut), dhe nėn–kontinentin Indian. Ashtu si ajo perėndimore, edhe kultura lindore u ndikua shumė nga feja gjatė zhvillimit tė saj tė hershėm, por gjithashtu edhe nga kultivimi i orizit.

Nė kulturėn lindore ka nė pėrgjithėsi mė pak dallim midis shoqėrisė laike dhe filozofisė fetare, sesa nė Perėndim. Megjithatė, ajo pėrfshin njė gamė tė madhe traditash dhe historish. Pėr shembull, Budizmi i ka fillesat nė Indi, por ai u tejkalua kryesisht nga Hinduizmi pas shekullit XII-tė.

Kėsisoj, Hinduizmi u bė njė shtytės kryesor i kulturės nė Indi, ndėrsa Budizmi vazhdoi tė ushtronte ndikim nė Kinė dhe Japoni. Idetė kulturore para–ekzistuese nė kėto zona, ndikuan edhe nė besimet fetare Pėr shembull, budizmi kinez ėshtė huazuar nga filozofia e taoizmit, e cila e vė theksin tek dhembshuria dhe pėrulėsia.

Ndėrveprimet shekullore – paqėsore dhe agresive – nė kėtė rajon, ēuan nė ndikimin e kėtyre kulturave tek njėra-tjetrėn. Pėr shembull Japonia, e kontrolloi ose pushtoi Korenė nė njėfarė forme midis viteve 1876–1945. Gjatė kėsaj kohe, shumė koreanėve iu bė presion ose u detyruan tė hiqnin dorė nga emrat e tyre, pėr tė marrė mbiemra japonezė.

Shumė nga kombet spanjisht-folėse, konsiderohen si pjesė e kulturės latine, ndėrsa rajoni gjeografik ėshtė shumė i madh. Amerika Latine pėrkufizohet nė mėnyrė tipike si njė territor i madh qė shtrihet nė pjesė tė Amerikės Qendrore, Amerikės sė Jugut dhe Meksikės, ku gjuhėt mbizotėruese janė spanjishtja ose portugalishtja.

Nė fillim termi “Amerika Latine” u pėrdor nga gjeografėt francezė, pėr tė bėrė dallimin midis gjuhėve anglo–sanksone dhe atyre romane (me bazė latine). Kulturat latine janė shumė tė ndryshme nga njėra-tjetra, dhe shumė prej tyre pėrziejnė traditat indigjene me gjuhėn spanjolle, dhe katolicizmin e sjellė nga kolonizatorėt spanjollė dhe ata portugezė.

 

 

Shumė prej kėtyre kulturave u ndikuan gjithashtu nga kulturat afrikane, pėr shkak tė afrikanėve tė skllavėruar, qė u sollėn nė Amerikė duke filluar nga vitet 1600. Kėto ndikime janė veēanėrisht tė forta nė Brazil dhe nė vendet e ishujve Karaibe. Kultura latine vazhdon tė zhvillohet dhe tė pėrhapet.

Njė shembull ėshtė Dķa de losMuertos, ose Dita e tė Vdekurve, njė festė kushtuar kujtimit tė tė vdekurve qė kremtohet mė 1 dhe 2 nėntor. Dita e tė Vdekurve, daton qė para kohės kurKristoforKolombi zbarkoi nė Amerikėn e Veriut.

Por data aktuale u vendos nga kolonizatorėt spanjollė, tė cilėt e shkrinė atė me Ditėn e tė Gjithė Shenjtorėve Katolike. Ndėrkaq termi “kulturė e Lindjes sė Mesme”, pėrfshin njė larmi tė madhe praktikash kulturore, besimesh fetare dhe zakonesh tė pėrditshme.

Rajoni ėshtė vendlindja e Judaizmit, Krishterimit dhe Islamit, dhe ėshtė shtėpia e dhjetėra gjuhėve, nga arabishtja nė hebraisht, turqisht nė pashtun. Ndėrsa nė Lindjen e Mesme ka njėdiversitet tė madh fetar, feja mbizotėruese sipas shifrave ėshtė Islami.

Ai ka luajtur njė rol tė madh nė zhvillimin kulturor tė rajonit. Islami i ka fillesat nė atė qė sot ėshtė Arabia Saudite nė fillim tė shekullit VII. Por zgjerimi i madh i tij nisi pas vdekjes sė themeluesit tė fesė, Muhamedit, nė vitin 632.

Disa pasues besonin se udhėheqėsi i ardhshėm, duhet tė ishte njė nga miqtė dhe tė besuarit e Muhamedit. Tė tjerė besonin se lidershipi, duhet tė kalonte pėrmes linjės sė gjakut tė Muhamedit. Kjo ēoi nė njė pėrēarje midis myslimanėve shiitė, ata qė besonin nė rėndėsinė e linjės sė gjakut, dhe myslimanėve sunitė, qė besonin se lidershipi nuk duhet tė kalonte pėrmes familjes.

Sot, rreth 85 pėr qind e myslimanėve nė botė janė sunitė. Ritualet dhe traditat e tyre ndryshojnė disi, dhe ndarjet midis dy grupeve nxisin shpesh konflikte. Kultura e Lindjes sė Mesme, ėshtė e ndikuar jo pak edhe nga Perandoria Osmane, e cila sundoi nė rajon midis shekujve XIV-XX.

Afrika ka historinė mė tė gjatė tė vendbanimeve njerėzore. Nė fakt njeriu modern e ka origjinėn nga atje, prej nga ku filloi tė migrojnė nė zona tė tjera tė botės rreth 60.000 vjet mė parė. Por disa studiues besojnė se migrimi i parė mund tė ketė ndodhur shumė mė herėt, 120.000 vjet mė parė.

Ata mbėrrijnė nė kėto pėrfundime duke studiuar gjenomet njerėzore nga kultura tėndryshme,pėr tė gjurmuar ADN- nė e tyre tek paraardhėsit e pėrbashkėt. Njė nga tiparet kryesore tė kulturės afrikane, ėshtė numri i madh i grupeve etnike nė tė 54 vendet e kėtij kontinentit.

Pėr shembull vetėm Nigeria ka mė shumė se 300 fise. Afrika e ka importuar dhe eksportuar ndėr shekuj kulturėn e saj. Portet tregtare tė Afrikės Lindore, pėrbėnin njė nyje lidhėsethelbėsore midis Lindjes dhe Perėndimit qė nė shekullin VII.

Afrika Veriperėndimore ka lidhje tė forta me Lindjen e Mesme, ndėrsa ajo Sub–Saharianekakarakteristika historike, fizike dhe sociale tė ndryshme. Pavarėsisht se si duket njė kulturė, njė gjė ėshtė e sigurt:kulturat ndryshojnė, ndaj ėshtė e vėshtirė pėrcaktimi i tyre sipas njėmėnyre tė vetme.

 

Marrė me shkurtime nga “Livescience”