Me termin kulturė kuptojmė zakonisht tiparet dhe dijet e njė
grupi tė caktuar njerėzish, duke pėrfshirė gjuhėn, fenė, kuzhinėn, zakonet
shoqėrore, muzikėn dhe artet. Qendra pėr Hulumtime tė Avancuara mbi
Pėrvetėsimin e Gjuhėve, shkon njė hap mė tej, duke e pėrkufizuar kulturėn si
modelet e pėrbashkėta tė sjelljeve dhe bashkėveprimit, si konstrukte njohėse
dhe tė tė kuptuarit, qė janė tė mėsuar nga socializimi.
Kėsisoj, kultura mund tė shihet si rritja e njė identiteti
grupor, e nxitur nga modele shoqėrore unike pėr grupin.Kultura pėrfshin
fenė, ushqimin, atė ēfarė veshim, si e veshim, gjuhėn qėflasim, martesėn,
muzikėn, atė qė ne besojmė se ėshtė e drejtė apo e gabuar, si ulemi nė
tryezė, si i pėrshėndesim vizitorėt, si sillemi me njerėzit e dashur, dhe
njė milion gjėra tė tjera- thotė Kristina De Rosi, antropologe nė Kolegjin
Barnet dhe Sauthgejt nė Londėr.
Fjala kulturė rrjedh nga njė term francez, qė nga ana e
tij buron nga termi latin colere, qė do tė thotė tė kujdesesh pėr tokėn,
tė kultivosh. Termi kulturė perėndimore i referohet kulturės sė vendeve
evropiane, si dhe atyre qė janė ndikuar shumė nga emigracioni evropian, si
Shtetet e Bashkuara.
Kultura perėndimore i ka rrėnjėt nė periudhėn klasike tė
epokės greko-romake (shek..IV dhe V Para Krishtit) dhe ngritja e
Krishterimit nė shekullin XIV-tė. Elementė tė tjerė tė kulturės perėndimore
pėrfshijnė grupet etnike dhe gjuhėsore latine, kelte, gjermanike dhe helene.
Ēdo numėr ngjarjesh historike, ka ndihmuar nė formėsimin e
kulturės perėndimore gjatė 2500 viteve tė fundit. Rėnia e Perandorisė
Romake, e lidhur shpesh me vitin 476, i hapi rrugėn krijimit tė njė serie
shtetesh nė Evropė, shpeshherė ndėrluftuese midis tyre thotė historiani i
Universitetit tė Stenfordit, UollterShidėll.
Vdekja e Zezė (pandemia e murtajės) viteve 1300 e reduktoi
me 1/3 popullsinė e Evropės, duke e rindėrtuar me shpejtėsi shoqėrinė
evropiane. Historiani i Universitetit Shtetėror tė Ohajos, XhonBruk, thotė
se si pasojė e asaj pandemie, Krishterimi si fe u bė mė i fortė nė Evropė,
duke pasur njė fokus mė tė madhe tek temat apokaliptike.
Tė mbijetuarit nė shtresėn e punėtorėve fituan mė shumė
pushtet, pasi elitat u detyruan tipaguanin mė shumė, pėr shkak tė krahu tė
punės tė reduktuar ndjeshėm. Dhe ndėrprerja e rrugėve tregtare midis Lindjes
dhe Perėndimit, shkaktoi eksplorime tė reja, dhe nė fund, inkursionin e
evropianėve nė Amerikėn e Veriut dhe atė tė Jugut.
Kultura lindore, i referohet nė pėrgjithėsi normave sociale
tė vendeve nė Azinė e Largėt Lindore (duke pėrfshirė Kinėn, Japoninė,
Vietnamin, Korenė e Veriut dhe atė tė Jugut), dhe nėnkontinentin Indian.
Ashtu si ajo perėndimore, edhe kultura lindore u ndikua shumė nga feja gjatė
zhvillimit tė saj tė hershėm, por gjithashtu edhe nga kultivimi i orizit.
Nė kulturėn lindore ka nė pėrgjithėsi mė pak dallim midis
shoqėrisė laike dhe filozofisė fetare, sesa nė Perėndim. Megjithatė, ajo
pėrfshin njė gamė tė madhe traditash dhe historish. Pėr shembull, Budizmi i
ka fillesat nė Indi, por ai u tejkalua kryesisht nga Hinduizmi pas shekullit
XII-tė.
Kėsisoj, Hinduizmi u bė njė shtytės kryesor i kulturės nė
Indi, ndėrsa Budizmi vazhdoi tė ushtronte ndikim nė Kinė dhe Japoni. Idetė
kulturore paraekzistuese nė kėto zona, ndikuan edhe nė besimet fetare Pėr
shembull, budizmi kinez ėshtė huazuar nga filozofia e taoizmit, e cila e vė
theksin tek dhembshuria dhe pėrulėsia.
Ndėrveprimet shekullore paqėsore dhe agresive nė kėtė
rajon, ēuan nė ndikimin e kėtyre kulturave tek njėra-tjetrėn. Pėr shembull
Japonia, e kontrolloi ose pushtoi Korenė nė njėfarė forme midis viteve
18761945. Gjatė kėsaj kohe, shumė koreanėve iu bė presion ose u detyruan tė
hiqnin dorė nga emrat e tyre, pėr tė marrė mbiemra japonezė.
Shumė nga kombet spanjisht-folėse, konsiderohen si pjesė e
kulturės latine, ndėrsa rajoni gjeografik ėshtė shumė i madh. Amerika Latine
pėrkufizohet nė mėnyrė tipike si njė territor i madh qė shtrihet nė pjesė tė
Amerikės Qendrore, Amerikės sė Jugut dhe Meksikės, ku gjuhėt mbizotėruese
janė spanjishtja ose portugalishtja.
Nė fillim termi Amerika Latine u pėrdor nga gjeografėt
francezė, pėr tė bėrė dallimin midis gjuhėve anglosanksone dhe atyre romane
(me bazė latine). Kulturat latine janė shumė tė ndryshme nga njėra-tjetra,
dhe shumė prej tyre pėrziejnė traditat indigjene me gjuhėn spanjolle, dhe
katolicizmin e sjellė nga kolonizatorėt spanjollė dhe ata portugezė.
Shumė prej kėtyre kulturave u ndikuan gjithashtu nga
kulturat afrikane, pėr shkak tė afrikanėve tė skllavėruar, qė u sollėn nė
Amerikė duke filluar nga vitet 1600. Kėto ndikime janė veēanėrisht tė forta
nė Brazil dhe nė vendet e ishujve Karaibe. Kultura latine vazhdon tė
zhvillohet dhe tė pėrhapet.
Njė shembull ėshtė Dķa de losMuertos, ose Dita e tė
Vdekurve, njė festė kushtuar kujtimit tė tė vdekurve qė kremtohet mė 1 dhe 2
nėntor. Dita e tė Vdekurve, daton qė para kohės kurKristoforKolombi zbarkoi
nė Amerikėn e Veriut.
Por data aktuale u vendos nga kolonizatorėt spanjollė, tė
cilėt e shkrinė atė me Ditėn e tė Gjithė Shenjtorėve Katolike. Ndėrkaq termi
kulturė e Lindjes sė Mesme, pėrfshin njė larmi tė madhe praktikash
kulturore, besimesh fetare dhe zakonesh tė pėrditshme.
Rajoni ėshtė vendlindja e Judaizmit, Krishterimit dhe
Islamit, dhe ėshtė shtėpia e dhjetėra gjuhėve, nga arabishtja nė hebraisht,
turqisht nė pashtun. Ndėrsa nė Lindjen e Mesme ka njėdiversitet tė madh
fetar, feja mbizotėruese sipas shifrave ėshtė Islami.
Ai ka luajtur njė rol tė madh nė zhvillimin kulturor tė
rajonit. Islami i ka fillesat nė atė qė sot ėshtė Arabia Saudite nė fillim
tė shekullit VII. Por zgjerimi i madh i tij nisi pas vdekjes sė themeluesit
tė fesė, Muhamedit, nė vitin 632.
Disa pasues besonin se udhėheqėsi i ardhshėm, duhet tė ishte
njė nga miqtė dhe tė besuarit e Muhamedit. Tė tjerė besonin se lidershipi,
duhet tė kalonte pėrmes linjės sė gjakut tė Muhamedit. Kjo ēoi nė njė
pėrēarje midis myslimanėve shiitė, ata qė besonin nė rėndėsinė e linjės sė
gjakut, dhe myslimanėve sunitė, qė besonin se lidershipi nuk duhet tė
kalonte pėrmes familjes.
Sot, rreth 85 pėr qind e myslimanėve nė botė janė sunitė.
Ritualet dhe traditat e tyre ndryshojnė disi, dhe ndarjet midis dy grupeve
nxisin shpesh konflikte. Kultura e Lindjes sė Mesme, ėshtė e ndikuar jo pak
edhe nga Perandoria Osmane, e cila sundoi nė rajon midis shekujve XIV-XX.
Afrika ka historinė mė tė gjatė tė vendbanimeve njerėzore.
Nė fakt njeriu modern e ka origjinėn nga atje, prej nga ku filloi tė
migrojnė nė zona tė tjera tė botės rreth 60.000 vjet mė parė. Por disa
studiues besojnė se migrimi i parė mund tė ketė ndodhur shumė mė herėt,
120.000 vjet mė parė.
Ata mbėrrijnė nė kėto pėrfundime duke studiuar gjenomet
njerėzore nga kultura tėndryshme,pėr tė gjurmuar ADN- nė e tyre tek
paraardhėsit e pėrbashkėt. Njė nga tiparet kryesore tė kulturės afrikane,
ėshtė numri i madh i grupeve etnike nė tė 54 vendet e kėtij kontinentit.
Pėr shembull vetėm Nigeria ka mė shumė se 300 fise. Afrika e
ka importuar dhe eksportuar ndėr shekuj kulturėn e saj. Portet tregtare tė
Afrikės Lindore, pėrbėnin njė nyje lidhėsethelbėsore midis Lindjes dhe
Perėndimit qė nė shekullin VII.
Afrika Veriperėndimore ka lidhje tė forta me Lindjen e
Mesme, ndėrsa ajo SubSaharianekakarakteristika historike, fizike dhe
sociale tė ndryshme. Pavarėsisht se si duket njė kulturė, njė gjė ėshtė e
sigurt:kulturat ndryshojnė, ndaj ėshtė e vėshtirė pėrcaktimi i tyre sipas
njėmėnyre tė vetme.
Marrė me shkurtime nga Livescience
|