Ne kėrkimi tė kuptimit tė jetės
Kuptimi i jetės! Cili ėshtė kuptimi i jetės? A ka jeta, nė
tė vėrtet, fare kuptim? Nėse po, si mund ta gjej njeriu atė?
Ekzistojnė pyetje tė shumta qė njeriu mund ti shtroj vetės
rreth kuptimit tė jetės, tė cilat janė po aq tė vjetra sa edhe vetė
njerėzimi. Qė nga krijimi i qenies njerėzore dhe kujtesės sė tij, njeriu ka
kėrkuar vazhdimisht pėrgjigje bazike nė kėto pyetje. Nė tė gjitha kulturat
dhe religjionet, vėrehet pėrpjekja e qartė e njeriut pėr tė njohur rėndėsinė
e kėtij fakti.
Por, a ėshtė e nevojshme qė kėsaj teme t'i kushtohet rėndėsi
dhe tė merret seriozisht, apo hulumtimi pėr kėtė pyetje ėshtė humbje kohe
dhe pėrgjigja pėr tė, sidoqoftė e pasqaruar?
Ka nga ata qė mendojnė se procese tė tilla tė mendimit janė
vetėm pėr ata njerėzit qė nuk arrijnė tė pėrballen mė jetėn, pėr njerėz tė
dobėt, tė paqėndrueshėm dhe tė ndjeshėm.
Megjithatė, njerėzit gjenial dhe mendimtarėt, tė cilėt janė
tė vetėdijshėm pėr mangėsitė, kufizimet dhe varėsitė e tyre, herėt a vonė
duhet ta kuptojnė se kjo pyetje ka njė rėndėsi tė veēantė dhe tė cilės duhet
ti jepet njė pėrgjigje. Pėr ta ilustruar kėtė, po e jap njė shembull kėtu:
Imagjinojeni veten sikur po zgjoheni njė ditė nga gjumi dhe, pėr ēudinė
tuaj, vėreni se jeni nė njė anije nė mes tė detit, ku gjerė e gjatė nuk
shihet tokė me sy, si tė thuash -nė mes tė askundit. Ju, me siguri do tė
jeni pak tė habitur dhe do tė filloni ta pyesni veten: Si kam hipur nė kėtė
anije, ku po shkon dhe pse jam kėtu, cila ėshtė arsyeja tė qenurit nė kėtė
anije? Por, shpejt do tė vėreni qė edhe pasagjerė tė tjerė janė gjithashtu
tė pranishėm nė kėtė anije, gjė qė mund tė jetė njė arsye pėr shpėrqendrimin
e vėmendjes tuaj! Nė kėtė anije gjenden shpirtra tė ndryshėm, nga mendje tė
ndryshme. Ju, me gjasė, fillimisht do tė pėrpiqeni ta gjeni dikė qė do tė
mund tia parashtroni pyetjet e juaja, por a do tua kthej ai person njė
pėrgjigje kuptimplote, varet edhe nga ajo, se nga kush po e kėrkoni atė!
Disa nga kėta njerėz janė tė orientuar kah argėtimi - ata luajnė letra ose
shah, zbaviten ose festojnė. Tė tjerėt mund tė jenė materialistė dhe tė
flasin vetėm pėr pronat dhe pasurinė e tyre. Por ka edhe tė tillė, qė nuk
kanė asgjė mė tė menēur pėr tė bėrė, se sa ti tallin tė tjerėt. Njė pjesė
tjetėr, thjesht jetojnė pa qėllim dhe shijojnė momentin.
Por ju, me siguri, do tė ndesheni edhe me persona
mendjemprehtė qė janė mendimtar, tė menēur e tė vėrtetė dhe qė
karakterizohen nga njė moral shembullor. Me ē'rast, ata do tė shpėrfaqin
frymėn e njė sjelljeje tė kėndshme dhe, pėrkundėr tė tjerėve, do tė sillen
me ndjeshmėri dhe respekt. Tė formėsuar filozofikisht, qė synim kanė
hulumtimin e ēdo gjėje nė tėrėsi dhe tė cilėt, po ashtu sikurse edhe ju, e
kanė pyetur veten se cili ėshtė qėllimi i qėndrimit tė tyre aty. Disa prej
tyre ndoshta kanė gjetur pėrgjigje pėr pyetjet e parashtruara dhe pėrpiqen
t'i informojnė edhe udhėtarėt e tjerė. Por, sigurisht do tė ketė edhe nga
ata qė, pasi tė kenė fituar njohuri pėr to, qėllimisht nuk duan ti
informojnė tė tjerėt duke i mbajtur njohuritė e tyre sekrete, vetėm pėr
vete, gjė qė u jep atyre avantazh tė konsiderueshėm ndaj tė tjerėve. Ata e
pėrdorin epėrsinė e tyre, nė mėnyrė qė tė fuqizohen pėrmes njohurive tė
fshehtė, qė tė mund ti kontrollojnė tė paditurit dhe ti pėrdorin ato pėr
qėllimet personale. Natyrisht qė do ta ndjeni edhe ju nxitjen pėr t'iu
bashkuar njėrės nga kėto palė, pasi qenia njerėzore ka nevojė pėr njohje dhe
pranim.
Ėshtė e njėjta gjė edhe me ne, qė jetojmė nė kėtė planet. Ne
vijmė njė ditė nė kėtė botė dhe nuk e dimė se ēfarė kuptimi ka ekzistenca
jonė, nga kemi ardhur dhe ku do tė shkojmė! Ėshtė zgjedhje e jona se si duam
ta ndėrtojmė jetėn tonė, si dhe pėr ēfarė do tė vendosim! Ose jetojmė pėr ta
kėnaqur veten me tė gjitha llojet e dėshirave njerėzore ose thjesht, jetojmė
pa qėllim dhe pa mendime, si tė thuash - pėr momentin, ose kemi interesa dhe
nevoja tė tjera qė priren tė na ēojnė larg nga kuptimi i jetės, nė vend qė
tė na pėrqendrojnė nė atė cak.
Pavarėsisht se a dėshirojmė ne apo jo, anija njė ditė do tė
pėrplaset nė stere ose do tė fundoset.
Dy parimet thelbėsore
Ne tė gjithė e dimė se sa e vėshtirė ėshtė rruga nė kėrkim
tė kuptimit tė jetės, por kjo nuk duhet tė jetė arsyeja pėr tė na penguar qė
tė jemi tė vendosur pėr kėtė rrugėtim tė vėshtirė. Ne duhet tė bėjmė
gjithēka, qė ėshtė nė fuqinė tonė, pėr tiu qasur rrėnjėsisht kuptimit tė
jetės.
Shumė njerėz nuk kanė pikėnisje, kur bėhet fjalė pėr parimet
thelbėsore qė duhet ti ndjekin, ashtu qė rrugėn drejt sė vėrtetės ta kenė
mė tė qasshme dhe mė tė lehtė. Ky ėshtė, megjithatė, parakushti mė i
rėndėsishėm nėse dikush dėshiron ta kuptojė plotėsisht kuptimin e jetės
sepse, pa kėtė parakusht tė rėndėsishėm, ne jemi tė humbur dhe pa tokė nėn
kėmbė. E kur nuk kemi bazament tė fortė nėn kėmbėt tona, ne i ekspozohemi
vazhdimisht rrezikut pėr tė hequr dorė nga vendosmėria jonė.
Secili njeri mund ti qaset vet kėtyre parimeve thelbėsore,
nėse ai kalon kohė tė mjaftueshme vetėm me vetveten, duke u izoluar pėr njė
moment nga bota e jashtme. Nė njė situatė tė tillė tė perceptimit personal,
njeriu bėhet mė mendjehollė, mė mendjekthjellėt dhe ndėrkohė arrin tė
pėrqendrohet vetėm tek mendimet e mira, tė cilat edhe mund tė jenė shumė tė
rėndėsishme pėr kuptimin e jetės. Tė gjithė ne e posedojmė mendjen por, duke
e shpėrfillur mendjen, pėrkatėsisht duke mos e futur nė zbatim atė, ne
paralizojmė shpirtin dhe bėhemi tė plogėsht, tė pėrgjumur e tė zymtė dhe
atėherė jetojmė pa orientim dhe gjithēka na duket e pakuptimtė.
Nėse ne, pėrkundrazi, i shfrytėzojmė virtytet tona njerėzore
pėr ta formėsuar jetėn tonė nė mėnyrė kreative, tė shumėllojshme dhe tė
ekuilibruar, qė asaj (jetės) ti japim njė kuptim dhe nė kėtė mėnyrė ta
pėrballojmė atė me optimizėm tė plotė, ne do ta fillojmė ditėn me plotė
gėzim dhe do tė jemi tė motivuar kėshtu ēdo ditė, dhe gjithė veprimet tona
do ti kryejmė gjithmonė me kujdes, me vėmendje dhe me zell tė plotė.
Mirėpo, mendimet tona nuk duhet tė gumėzhijnė rreth gjėrave tė padobishme,
ne duhet t'i pėrqendrojmė mendimet tona nė gjėra shpirtėrore, nė tema qė
pėrpiqen ta shpjegojnė botėn dhe ekzistencėn tonė nė mėnyrė qė t'i japin
gjithė kėsaj njė kuptim tė mirėqenė. Meqenėse e dimė, se ne do tė qėndrojmė
nė kėtė hapėsirė vetėm pėr njė kohė tė kufizuar, duhet tė merremi
intensivisht me kėto tema. Shpėrqendrimi i mendimeve nga temat e tilla, qon
nė zbehje tė inteligjencės dhe tė kumtimit.
Mirėpo, secili nga ne ka veēori individuale, tė ndryshme nė
kėrkim tė kuptimit tė jetės, andaj edhe jo tė gjithė kanė kuptueshmėri
unike. Por janė dy mjete ndihmėse qė duhet ti shoqėrojnė dhe udhėheqin tė
gjithė njerėzit nė kėtė rrugėtim tė mundimshėm drejtė sė vėrtetės. Kėto
pėrshkrime paksa metaforike, nė kuptim figurativ, janė dy parime thelbėsore,
shumė tė rėndėsishme, qė duhet tė bėhen si rregull, nė mėnyrė qė tė mund ta
zhvillojmė njė karakter tė mirėfilltė dhe ta mbajė tė qėndrueshėm, pėr tiu
qasur sa mė afėr kuptimit tė jetės. Kėto dy parime jashtėzakonisht tė
rėndėsishme janė: sė pari, tė jesh i sinqeritė me veten tėnde dhe, sė
dyti, t'i kushtosh vėmendje tė plotė ndėrgjegjes tėnde, si tė thuash - tė
dėgjosh brendinė e ndėrgjegjes tėnde.
Kėto dy parime janė tejet tė dobishme pėr ta fituar paqen e
brendshme, lumturinė dhe vetėnjohjen.
Tė jesh i sinqert me veten rezulton me rikthimin e njeriut
tek rrėnjėt e veta dhe nė kėtė mėnyrė ai, pėr njė ēėshtje ose mospėrputhje,
e pyet Un-in e vėrtetė, dhe jo Un-in qė ėshtė formėsuar dhe strukturuar ndėr
vite. Me kalimin e kohės, njerėzit i pėrshtatėn zakoneve dhe pasioneve qė,
nė tė vėrtetė, nuk janė nė harmoni me personalitetin e tyre. Nė tė shumtėn e
rasteve kėto janė parapėlqime qė njeriu si nevojė mirėsia, pėr hir tė
statusit social tė shoqėrisė, e ka detyruar veten me ngulm, duke i shkaktuar
dėme tė konsiderueshme personalitetit dhe karakterit tė tij, pėrmes
ndrydhjes nga normat dhe format e huaja.
Njeriu duhet tė jetė gjithmonė i ndershėm dhe nė harmoni me
brendinė e vet dhe Un-in e tij tė pyes: se ēfarė ndjesi ka ai pėr njė
ēėshtje, a i pėlqen ta bėj atė dhe ta ketė , apo thjeshtė jo?
Ndershmėrisė ndaj njerėzve tė tjerė nuk duhet t'i jepet e
njėjta vlerė si ndershmėrisė ndaj vetvetes. P.sh. nėse takon dikė, qė dukja
e tij e jashtme nuk korrespondon me idealet e sė bukurės tė formuluara nga
normat e sė bukurės, qė ėshtė pranuar nga shumica e njė shoqėrie, mund ti
thoni (nėse do tė donit tė jeni tė sinqertė me kėtė person) nė mėnyrė tė
drejtpėrdrejtė dhe pa reflektim, se dukeni i shėmtuar! Kėto instinkte, tė
pėshpėritura tek njeriu nga Satanai, shpalosin njė sjellje poshtėruese nė
dritė tė ditės, qė i lėndojnė njerėzit e tjerė, madje mund t'i shpie ata
deri nė dėshpėrim.
Sidoqoftė, nėse njeriu ėshtė i sinqertė dhe e pyet veten me
ndershmėri tė plotė, arrin nė pėrfundimin se secili person, nė mėnyrėn e
vet, ėshtė i bukur dhe i mrekullueshėm dhe se dukja e jashtme nuk ka fare
rėndėsi, pasi nuk ka tė bėjė me atė se si njeriu duket por me ndjeshmėrinė e
thellė tė njė dashurie tė qėndrueshme dhe simpatike ndaj gjithė njerėzimit.
Njeriu do tė jetė mirėnjohės pėr ekzistencėn e njerėzve tė
kėtillė, nėse praktikon ndershmėri me veten. Por, dhe nė njė situatė tė
tillė, ndėrgjegjja te njeriu, gjithashtu do tė nxiste dhe shkaktonte njė
ndjenjė shqetėsimi, qė njeriu vetėm atėherė e percepton nė maksimum si njė
ndjenjė fajėsie, nėse ai ėshtė i sinqertė me veten. Shumė njerėz e ndrydhin
zėrin e ndėrgjegjes sė tyre, pėr kėtė arsye ata edhe e ndjejnė barrėn e
fajit dhe keqardhjes, qė kėtė askush nuk e dėshiron. Edhe pse me kalimin e
viteve, zėri i ndėrgjegjes ėshtė injoruar dhe ndrydhur pėr ēdo vepėr tė
keqe, megjithatė ai zė do tė dėgjohet gjithmonė. Pėrndryshe, dera e hapur qė
ēon kah ndėrgjegjja edhe mund tė mbyllet tėrėsisht, por zėri i ndėrgjegjes
nuk mund tė heshtet plotėsisht, ai do tė jetė megjithatė i dėgjueshėm, edhe
nėse jo me tė gjithė qartėsinė dhe vėllimin e plotė tė tij. Zėri i
ndėrgjegjes gjithmonė tė paralajmėron dhe tė inkurajon tė veprosh drejt dhe
mirė. Dera e mbyllur qė ēon kah ndėrgjegjja, mund tė hapet sėrish vetėm duke
qenė i sinqertė me veten, ky ėshtė, nė thelb, edhe ēelėsi qė e hap atė derė.
Pėrmes ndershmėrisė me veten, dera e ndėrgjegjes do hapet
sėrish dalėngadalė, qė do ta forcoj pėrsėri ndėrgjegjen dhe ta konfirmoj
ndershmėrinė. Tė dy kėto funksionojnė dorė pėr dore dhe janė plotėsisht tė
varura nga njėra-tjetra. Kėtu krijohet njė rezonancė brenda shpirtit dhe
karakterit. Duke qenė i sinqertė me veten, zėri i ndėrgjegjes do tė dėgjohet
pėrsėri i plotė.
Kėto dy parime themelore janė nė tė njėjtėn kohė edhe dy gur
themeli, qė e shoqėrojnė atė qė ėshtė nė kėrkimin tė kuptimit tė jetės dhe i
sheshojnė truallin e lėkundshėm dhe tė brishtė tė rrugėtimit. Ndėrgjegjja ju
tregon gjithmonė se ēfarė ėshtė e drejtė dhe ēfarė ėshtė e gabuar, kėshtu qė
ju mund ti mėsoni tė gjitha, tė kontrolloni bazėn e besimeve tė ndryshme
dhe pastaj ta pyesni veten sinqerisht, se ku qėndroni ju aty. Kėto dy veti
nuk iu janė dhėnė njerėzve kot. Brenda tyre fshihet njė kuptim thelbėsor...
nėse arrijmė tė depėrtoj brenda, do ta kuptojmė se sa tė dobishėm janė dhe
sa mirėnjohės duhet tė jemi ne pėr to.
Konkluzion
Nė ēfarė konkluzioni dhe koncepti pėrfundimtar, pėr kuptimin
e jetės, do tė arrij secili individ nė veēanti, pėrmes kėrkimeve tė gjata
dhe zbatimit tė kėtyre dy parimeve thelbėsore tė lartpėrmendura, dallon nga
njėri-tjetri. Kjo varet shumė nga ajo se me ēfarė pėrpikėrie i qasemi ne
kėtyre parimeve dhe sa seriozisht i marrim ato, por edhe sa serioze dhe tė
rėndėsishme janė pėr ne pėrgjigjet pėr kėto pyetje. Njė njeri qė mendon
thellė pėr kėtė ēėshtje dhe qė e pėrjeton tė plotė shkėlqimin dhe lulėzimin
e kėtyre dy parimeve thelbėsore, do tė vijė te njė e vėrtetė e paluajtshme
dhe e pashmangshme, dhe pikėrisht pėr atė, qė kėto dhurata nuk i kemi
rastėsisht, por qė na janė dhėnė nga njė krijues i plotfuqishėm dhe i
gjithėdijshėm nga vet Zoti. Nėse ne njerėzit, jemi tė sinqertė me vetveten
dhe e dėgjojmė ndėrgjegjen tonė, do tė arrijmė ta kuptojmė se ekziston njė
Zot qė ėshtė jashtėzakonisht i madhėrishėm dhe i mėshirshėm.
Kur ta kuptojmė se ekziston njė krijues, ne jemi shumė pranė
kuptimit tė jetės. Atėherė ne e kemi njė Zot, i cili vepron vetėm nga
dashuria dhe qė ėshtė vetė burimi i dashurisė pėr ne. Ai do tė na ndihmojė
neve ta kuptojmė kuptimin e jetės, ne vetėm duhet t'i lutemi atij dhe t'i
kėrkojmė ndihmė.
Vetėm Zoti e di kuptimin e jetės sonė - Ai qė neve na krijoi
dhe qė nuk na lejon tė jetojmė pa kuptim dhe qėllim. Ai mundet dhe do tė na
bėjė tė qartė dhe tė kuptueshėm edhe neve kuptimin e jetės.
|