|
Jeta e njeriut nuk mundet tė pėrshkruhet vetėm me dy fjalė -
lindje dhe vdekje, sepse ajo e humbė kuptimin e vet njerėzorė. Mirėpo, jeta
nė kushte dhe rrethana tė pa volitshme, e cila mbetėt anash pa pėrkujdesjen
shoqėrore, vetėm nė mėshirėn e zotit dhe njerėzve vullnetmirė, ajo jetė e
humbė kuptimin e vet nė njė shoqėri demokratike. Apo, jeta nuk ėshtė vetėm
njė fenomen, e cila na bėnė tė lumtur nė njė moment tė shkurtėr, kur kemi
pėr tė ngrėnė dhe pėr tė pirė, dhe ajo zhduket diku tjetėr, te ata, tė
cilėt dinė ta vjedhin jetėn, te ata tė cilėt kanė fuqi ta pėrvetėsojnė atė,
duke i grabitė burimet e saja dhe djersėn e tjerėve. Jeta ėshtė sfidė e
gjithė shoqėrisė njerėzore, e cila nuk i jep kuptim vetėm jetės sė njė klani
shoqėrorė tė pasur, por kuptimin e saj e pėrbėjnė edhe shtresat tjera, pėr
faktin se rrezikohet njė shoqėri e tėrė njerėzore. Jeta e ka edhe kuptimin e
jetės sė lirė njerėzore, jetė kuptojmė edhe qytetėrimin njerėzorė, jetė
ėshtė edhe vepra e mirė njerėzore, por jetė nuk ėshtė ajo e cila e ka
historinė e vet tė hidhur dhe merr vetėm frymė sa pėr t'i thėnė vetėm jetė.
Jeta nė shoqėrinė tonė kosovare
Si ėshtė e mundur ta kuptojmė jetėn normale, nė shoqėrinė tonė
kosovare, nėse ajo nuk trajtohet e njėjtė nė shoqėrinė tonė, kur njė pjesė e
shoqėrisė jeton nė kushte luksoze, sė cilės nuk i mungon as njė qime floku,
ndėrsa ana tjetėr shoqėrore, vetėm merr frymė sa pėr tė mbetur gjallė, edhe
nė kėto kushte klimatike tė dimrit tė ftohė atyre u mungon edhe ēatia mbi
kokė?! Si mund tė gjejmė shprehje dhe t'i bindim fėmijėt e kėtij rrethi
skamnor se jemi njė shoqėri e njėjtė kosovare kur kėta fėmijė, me prindėrit
e tyre, jetojnė nė baraka dėrrasash dhe hekuri gjatė kėtyre ditėve tė ftohta
vetėm nė mėshirėn e kohės, duke ėndėrruar se njė ditė do tė vije pranvera me
rreze tė ngrohta qė tė vakėn edhe shpresat e tyre?! A janė tė njėjtė me ata
njerėz tė parlamentit tonė qė krekosen sot se e kanė komanduar luftėn
ēlirimtare dje, ku prej tė cilėve vetėm njė ka shenja tė fytyrės tė gjymtuar
nga lufta e tė tjerėt janė si molla, ndėrsa ata qė lanė gjymtyrėt e tyre nė
luftė pėr ēlirimin e atdheut edhe sot janė tė papunė dhe bėjnė njė jetė tė
pa kuptimtė, me njė pėrkujdesje tė vogėl simbolike tė ndihmave sociale? Ku
qėndron kuptimi i jetės pėr kėtė kategori shoqėrore e cila lihet anash si
kategori e dytė, nga diferencimi i njerėzve nė pushtet, tė cilėt arritėn pėr
njė kohė tė shkurtėr tė bėhen milionerė?!
Duhet ta shikojmė jetėn nė mėnyrė reale pėr hir tė fėmijėve tė
cilėt janė engjėj dhe nuk dinė se ēka trillon politika e partitė politike
dhe jeta e tyre tė trajtohet pa shqetėsime, tė rritėn tė njėjtė si gjithė
fėmijėt e vendeve tjera tė lira dhe demokratike nė mbarė botėn. Sot jetojmė
nė njė epokė tjetėr, nuk duhet ta quajmė epokė tė mjerimit njerėzor, sepse
zhvillimet teknike i kanė ndryshuar kushtet nė shoqėrinė bashkėkohore,
ndonėse edhe para Zotit jemi tė njėjtė, edhe pse nganjėherė tė shkon mendja
se edhe Zoti po bėnė dallime nė mes njerėzve dhe po i ndihmon tė tjerėt tė
pasurohen nė kurriz tė tjetrit!!! Populli shqiptarė i Kosovės ka menduar se
pas ēlirimit nga agresori serb, dhe me pavarėsinė e vendit, nuk do tė ketė
halle dhe probleme, por as parajsė apo ferr... as qė tė arrihet ndėrtimi i
vendit pa punė dhe gjėrat tė ndryshojnė me njė shkop magjik, por ka menduar
se nė Kosovėn e lirė dhe demokratike do tė kemi njė balancė tė jetės sė
organizuar nė harmoni me ligjet e Kushtetutės sė vendit, e cila do ta
realizojė funksionin e vet nė mėnyrė tė barabartė nė gjithė shoqėrinė
kosovare, pa i cenuar tė drejtat e njėrit, apo tjetrit.
Populli shqiptarė i Kosovės pėrjetoi tė gjitha nėnēmimet,
maltretimet e tronditjet psikike, qė ishin ndėr mė tė rėndat nė jetėn e tyre
ku, edhe sot e kėsaj dite, kėta njerėz jetojnė me trauma. Por nuk do tė
thotė tė jetojmė vetėm me kujtimet e sė kaluarės kur sot e kemi pėrpara njė
rini tė shėndoshė, njė rini tė ēmueshme, tė cilėn na e kanė lakmi rajoni dhe
bota. Mirėpo, kjo rini kosovare, kėrkon mbrojtje, kėrkon shkollim, kėrkon
pėrkujdesje nga shteti, kėrkon punė, kėrkon mirėkuptim ndaj tyre qė mos tė
devijojnė, tė mos e boshatisin vendin duke lakmuar njė vend mė tė mirė se
vendi i tyre. Pakėnaqėsitė e popullit janė dėshmi reale, qė ankohen pėr
problemet e tyre ekonomike, sociale dhe shėndetėsore, dhe pėrditė
ballafaqohen mė shumė probleme tjera bazike, pėr ta siguruar vetėm
ekzistencėn, si kusht elementar i jetės.
|
