|
1. Kulla e Babel-it
Kulla e parė nė botė, ėshtė ajo e Babel-it. Njerėzimi e kishte
ndėrtuar atė pėr ta arritur qiellin. Nė librin e Zanafillės shkruan kėshtu:
Njerėzit donin ta mbėrrinin qiellin. Kėshtu, vendosėn ta ndėrtonin njė
Kullė, pėrmes sė cilės tė arrinin lartė. Mirėpo, Perėndia duke e parė kėtė
gjest jot ė mirė tė tyre, vendosi tė shkatėrroi atė (Kullėn). Kjo ndikoi qė
njerėzit tė shpėrndaheshin kudo nė botė,dhe tė krijonin gjuhė dhe zakone tė
reja.
2. Sheshi i Kalemegdanit - Beograd
Gjatė luftės sė dytė botėrore, fuqitė e mėdha ishin pėrkrahėse e
ndonjėrit prej shteteve. Mes tyre ishte edhe Franca, si pėrkrahėsja me e
madhe e Serbisė. Pas pėrfundimit tė luftės, Serbia nė shenjė tė respektit
dhe pėrkrahjes qė kishte nga Franca, nė sheshin Kalemegdan (Beograd) e
ndėrtoi njė Pllakė falėnderuese ku ndėr tė tjerash shkruan: Tė duam Francė,
sepse edhe ti na do neve
3. Rilindja letrare dhe imagjinata e Francesko Petrarkės
Pas epokės sė errėt mesjetare, filloi Rilindja. Njerėzit filluan
tė flasin, tė besojnė dhe mendojnė lirshėm. Ēdo gjė kishte marrė frymėzim
dhe kishte lulėzuar, siē kishte lulėzuar Arti edhe Letėrsia. Francesko
Petrarka Rilindas Italian. Shkroi veprėn e tij me titull: Nė tė gjallė tė
zonjės Laura dhe nė tė vdekur tė zonjės Laura. Pėrmes kėsaj vepre, autori
shprehu dashurinė pėr vajzėn e ėndėrrave tė tij Laura, e cila nuk egzistoi
asnjėherė.
4. Udha e Kryqit Vija Dolorosa
Nė shkrimin e shenjtė Biblik, Udha e Kryqit ėshtė njė tregues i
qartė besimi. Kjo na tregon udhėn nėpėr tė cilėn kishte ecur (me kryq nė
krahė) dhe ėshtė ndalur Jezusi, derisa u kryqėzua. Sipas mėsimeve Biblike,
besimtarėt duhet tė ndjekin udhėn e Kryqit, si kishte bėrė (vuajtur) Jezusi.
Duke ndjekur udhėn e tij (Ne kujtojmė vuajtjet dhe mundimet nėpėr tėcilat
kaloi Jezusi deri nė ringjallje), afrohemi mė shumė tek Zoti, pėrmes
lutjeve. Ndryshe, ky rit organizohet cdo vit nė tė premten e madhe, sipas
kalendarit katolik.
5. Hieroglifėt Karakteristikat, Komunikimi hyjnor dhe
njerėzor.
Hieroglifėt janė shkrimet e shenjta egjiptiane. Kėto shkrime
janė ushqim shpirtėror dhe kulturor i Egjiptit. Karakteristikė e kėtyre
shkrimeve ėshtė se shkruheshin nga 3 persona. Personi i 1 shkruante nga e
djathta nė tė majtė, Personi i dytė shkruante nga e majta nė tė djathtė
shkrimet. Ndėrsa personi i tretė luante rolin e mbikėqyrėsit nė punėn e dy
personave tė parė. Ndryshe, akoma ka dyshime dhe hulumtimeve rreth
deshifrimit tė tyre.
6. Tenzot raporti hyjnor dhe njerėzor
Religjionet Poli/monoteiste tregojnė ndikimin e hyjnores tek
njerėzit. Kėta tė fundit nė forma tė ndryshme iu janė lutur fuqive
mbinatyrore. Sidomos nė Krishtėrim (Gjegjėsisht nė Kishėn Katolike) fjala
tenzot ka gjetur njė pėrdorim tė gjerė. Nė literaturėn biblike kjo fjalė
tregon dashurinė dhe besimin qė kemi ndaj Zotit. Ndėrsa pėrkthimi
7. Veshja e priftėrinjve
Petku i bardhė qė mbajnė priftėrinjtė gjatė kohės sė lutjeve apo
ceremonive fetare, tregon hirėsinė dhe ndėrmjetėsimin e tyre mes Zotit dhe
besimtarėve. Ndryshe ky petk i bardhė njihet me emrin Alba. Po ashtu,
shiriti i bardhė qė ėshtė nėn kėmishė tregon dashurinė, besnikėrinė dhe
adhurimin qė klerikėt fetarė kanė ndaj zotit.
8. Njerėzit dhe ekonomia.
Nė Izrael tė gjithė njerėzit janė tė barabartė. Besimi i tyre nė Zot, dhe
zhvillimi i shkencės dhe teknologjisė, tregon qartė lidhjet e forta midis
tyre. Nė bankat vendore dhe ato komerciale, kreditė qė marrin populli
vendas, nuk ekzistojnė as edhe njė pėrqindje e vogėl e kamatės. Ndėrsa pėr
njė individ qė ėshtė jo hebre, kamatat janė mė tė larta se 10%.
9. Liritė dhe tė drejtat e njeriut nė Egjiptin e Lashtė
Nė Egjiptin e lashtė, rol tė rėndėsishėm luante edhe barazia
gjinore. Qysh atėherė, meshkujt dhe femrat kanė patur tė drejta tė
barabarta. Tė drejtat pronėsore ishin primare atje. Femrat kishin tė drejtėn
e pronės, tė shisnin ato, tė blinin toka tė ndryshme. E gjithė kjo tregon
rolin dhe ndikimin e femrės nė vendim-marrje si dhe tė drejtėn e
trashėgimisė.
10. Saadiu Autori i veprave mė me ndikim nė botė
Njė rol tė rėndėsishėm nė fushėn e letėrsisė ka dhėnė edhe
autori pers Saadiu. Ai shkroi dy veprat e tij tė famshme, Bostani dhe
Gjylistani. Nė veprėn e parė ai shkroi fragmente nga jeta kulturore,
mblodhi fakte tė ndryshme qė i dhanė ngjyrim jetės letrare. Ndėrsa nė veprėn
e dytė Gjylistani autori shkruan pėr rregullat fetare (tė njė jete tė
shėndoshė). Njė pjesė e rregullave tė shkruara nė kėtė libėr, janė huazuar
edhe nė shkrimet e shenjta monoteiste (Urdhėrimet e Moisiut).
|
