O EDUKATĖ NJERĖZORE, HYJNESHA MĖ MAGJIKE E
BOTĖS
Historia ėshtė nėna e tė gjitha ngjarjeve tė
kėndshme apo tė pakėndshme. Nė njė mėnyrė apo tjetėr, faktet historike na
pėrplasin nė portat e fatkeqėsisė. Megjithatė, zbulimet shkencore janė
mendimi ynė i parė, i arritjes sė ēdo gjėje, qė nuk jemi tė vetėm nė
universin misterioz. Mė poshtė, do tė sqarohen disa nga kuriozitetet
shkencore qė na bėjnė tė ndihemi tė lumtur pambarimisht.
1. Popujt e Lindjes sė Lashtė njihen ndėr
shpikėsit dhe zbuluesit mė tė mėdhenj nė disa fusha shkencore. Arritjet e
tyre nė fushėn e astronomisė dhe mjekėsisė janė tė mėdha. Ndėr astronomėt mė
tė njohur arab ishte Gjilbėr Al Tarik. Udhėtimi i tij nė mbarė botėn la
gjurmė tė mėdha nė fushėn e astronomisė. Nė nder tė tij, ngushtica qė ndanė
Evropėn dhe Afrikėn e veriut mori emrin e tij Ngushtica e Gjiblartarit.
2. Alfabeti mė i gjatė nė botė ėshtė ai kinez, i
cili numėron 72 shkronja dhe gjithsej 105 simbole. Ndėrsa ai mė i shkurtėr
ėshtė alfabeti kamboxhian gjithsej 7 shkronja.
3. Shkencėtari dhe fizikani i famshėm hebre
Albert Anjshtajn nuk kishte folur deri nė moshėn 9 vjeēare. Sa qė mėsuesi i
tij kishte thėnė: "Nuk do tė pritet asgjė prej tij!" Sot ky
gjeni ėshtė baba i Fizikės.
4. Njihet si ndėr popujt mė tė vjetėr nė botė,
po aq edhe pėrvujtėria e tij ėshtė e madhe. Izraeli nė vitin 1948 shpalli
pavarėsinė e tij. Jo shumė larg pavarėsisė sė tij, ky shtet arriti tė krijoi
nė mėnyrė artificiale tė reshurat atmosferike (Borėn dhe Shiun).
5. Kangurėt pėr herė tė parė u paraqitėn nė
kontinentin e Australisė. Nė fillim u quajt Kanguru, qė nė gjuhėn e vjetėr
australiane i bie si kafshė kėrcimtare. Sot, kemi kangurė nė vende tė
ndryshme tė botės.
6. Mesjeta njihet si periudha mė e errėt e
historisė njerėzore. Pėrndjekjet e shumta tė filozofėve dhe shkencėtarėve,
si dhe vrasja e shumė mendimtarėve nga Kisha Katolike, ia ktheu
personalitetin e heshtjes botės njerėzore. Papa Gregori (Gregori i madh),
mori vendim: Tė bėnte testimin e njerėzve nė fushėn e leximit dhe atė tė
kėndimit. Njerėzit qė nuk dinin lexim dhe kėndim, nuk mund tė ishin pjesė e
Kishės dhe Korit tė saj.
7. Akademia e parė nė botė ishte ajo e Platonit.
Nxėnės i tij ishte Aristoteli, i cili mė vonė u bė mėsues dhe shkencėtar.
Platoni e themeloi Akademinė nė vitin 387 p.e.s. Nė hyrje tė kėsaj Akademisė
shkruan: Askush mos tė hyjė nė Akademi nėse nuk di gjeometri.
8. Kurora ėshtė simbol i vendeve me sistem
monark nė botė, qė mbahet nga mbretėresha dhe qė bartet brez pas brezi nė
kėto vende. Kurora pėr herė tė parė u bartė nga mbretėresha e parė nė Egjipt
- Nefertiti, gruaja e faraonit Akhenaton. Po ashtu, ky ēift njihet
edhe pėr ndėrtimin e tempullit tė parė monoteist nė botė me emrin AL-AMARNA.
9. Themeluesi i Turqisė moderne, Kemajl Ataturk
ishte njė ndėr liderėt mė me nam nė rruzullin tokėsor. Zhvillimi
socio-kulturor dhe ekonomik e bėn liderin mė unik nė botė. Karakteristikė e
kėtij lideri ishte ndėrtimi i njė shtėpie private nė njė kodėr afėr
Ankarasė. Brenda shtėpisė janė tė ekspozuara tė gjitha sukseset e liderit nė
fjalė. Po ashtu, brenda kėsaj shtėpie gjendet edhe varri i tij. Qindra
mijėra liderė botėror ishin prezent kur vdiq lideri modern turk.
10. Egjipti i lashtė njihej pėr pozitėn e
volitshme gjeografike, si dhe pėr zbulime tė ndryshme sa edhe misterioze.
Kur vdiste njė njeri, pranė varrit tė tij viheshin gjėra nė bazė tė
profesionit qė kishte. Njė studim i fundit tregon vdekjen e njė muratori qė
kishte ndėrtuar njė nga piramidat e Gizės. Pranė varrit tė tij u gjetėn
shumė vegla tė ndryshme tė dorės.
11. Kur flitet pėr duhanin, menjėherė mendojmė
pėr dėmtimin e shėndetit qė ai na bėn. Pikėrisht, duhani u sjell pas luftės
sė dytė botėrore nga SHBA-tė nė Evropė. Nikotina (helm pėrbėrės i duhanit)
emrin e mori nga njė diplomat francez Jean Nicote, i cili e zbuloi atė dhe
nė nderė tė tij e mori edhe emrin Nikotinė.
12. Inkasit e vjetėr (Peruanėt e sotėm) ishin
popull politeist. Nė kohėn e perandorit Pashakutia, u bėnin shumė nderime tė
vdekurve sa qė, nė kohė tė festave, tė vdekurit nxirreshin nga varret dhe
festonin bashkė me tė gjallėt. Pas rivarrimit tė tė vdekurve, iu jepnin me
vete edhe gjėsende mė me vlerė. Mirėpo, nė shekullin V pas Krishtit, nė Peru
ėshtė kthyer Krishterimi Katolik.
13. Testi i parė i inteligjencės u bė nė Francė
nė vitin 1905, nga psikologu frėng Alfred Bine. Ai mori fėmijė tė moshės
03-13 vjeē pėr ti testuar nė tė gjitha fushat, veēmas nė atė tė
matematikės. Zbulimi ishte pozitiv. Fėmijėt ishin tė aftė qė ti zgjidhnin
shumicėn e detyrave matematikore.
14. Lufta e parė nė botė llogaritet tė jetė bėrė
mes fisit tė Hititėve tė Izraeli dhe forcave besnike tė Faraonit Ramsesi II
nė Egjipt. Njihej me emrin Beteja e Kadeshit, qė rezultoi me fitoren e
egjiptianėve.
Prizren, 30.01.2016
|