Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Meditime 3 - KUR JAM VETVETJA, GJITHĒKA SHKON SHUMĖ MĖ MIRĖ

http://revistapsikologji.com

KUR JAM VETVETJA, GJITHĒKA SHKON SHUMĖ MĖ MIRĖ

 

Kur jam vetvetja, tė tjerėt mund tė mė njohin mė mirė dhe marrėdhėniet do tė bėhen mė transparente, tė natyrshme dhe nuk do tė detyrohen nė kufij tė padyshimtė.

 

Po, kur jam vetvetja, gjithēka shkon shumė mė mirė. Me siguri edhe ju e keni kėtė intuitė. Ndjenja se problemet kanė filluar tė pėrmirėsohen, ose sepse i zgjidhni ose i pranoni, sepse jeni mė shumė JU se kurrė. Gjithashtu pėr arsye se keni marrė kontrollin e jetės suaj, keni pėrshtypjen se ēlirimet e fatit tė keq janė mė pak tė rėnda dhe ato tė fatit tė mirė janė mė fitimprurėse dhe intensive.

Por ēfarė do tė thotė tė jesh vetvetja? Pse kjo marrėdhėnie e drejtpėrdrejtė midis tė qenit vetvetja dhe “gjėrat po shkojnė mė mirė” apo tė ndjehesh nė atė mėnyrė? Epo… fillimisht duhet tė flasim pėr tė gjitha arsyet pse heqim dorė dhe nuk jemi vetvetja.

Kur na duhet tė ngjitim njė shkallė pėr t’u lidhur me tė tjerėt sepse lidhja nė tė njėjtėn lartėsi na tmerron; kur fshehim ndjenjat ose idetė tona tė vėrteta sepse kemi frikė se nuk do tė na marrin seriozisht ose do tė na lėndojnė; kur kufizohemi nė njė rol sepse mendojmė se jashtė tij nuk do tė jemi kurrė mjaftueshėm tė mirė…

 

 

Kur nuk jam “vetja” krijoj marrėdhėnie tė ndotura

 

Ka kaq shumė shembuj se si ne sabotojmė veten, se si humbasim thelbin tonė nė secilėn prej kėtyre lėvizjeve, se si largohemi nga ajo qenie “vetja jonė”… Tė gjitha kėto lėvizje pėrfundojnė duke pasur pikėrisht efektin e dėmshėm qė po pėrpiqeshim. pėr tė shmangur apriori.

 

Palumturi pa arsye, pėr ēfarė shkaktohet?

 

Largimi nga vetja dėmton marrėdhėniet. I kthen ato nė marrėdhėnie jo tė vėrteta, ku frika ka pėrparėsi ndaj pėrkushtimit, duke kėnaqur tjetrin nė vend qė tė kėnaqet duke u shprehur ashtu siē ėshtė. Nė masėn qė ne largohemi nga thelbi ynė, ngjarjet e jetės sonė do tė preken, pikėrisht sepse ato mbajnė vulėn se si i pėrballojmė ne. Marrėdhėniet me tė tjerėt do tė prishen dhe do tė krijojnė dinamika qė ėshtė e vėshtirė tė eliminohen. Pėr shembull, personi qė kėrkon gjithmonė tė kėnaqė tjetrin dhe nuk ėshtė nė gjendje tė refuzojė tė bėjė diēka nga frika se “tė humbasė tjetrin”, do tė pėrfundojė tė ketė marrėdhėnie nė tė cilat tjetri gjithmonė “do t’ia dalė” dhe kjo do tė i frustroni ata. Ndoshta ju fajėsoni personin tjetėr pėr zhgėnjimin tuaj. Ai ėshtė njė tiran! Unė gjithmonė pėrfundoj duke bėrė atė qė ai do!

 

Pjesėt e enigmės: Marrėdhėniet pėrshtaten kur je autentik

 

Kjo dinamikė, e larguar plotėsisht nga nevojat e vėrteta tė dikujt, do tė pėrfundojė duke u vendosur nė pjesėn tjetėr tė marrėdhėnieve qė njeriu mban me mjedisin e tij. Do tė largoheni ngadalė nga “vetja” juaj, pasi do tė filloni tė fajėsoni tė tjerėt pėr dobėsinė tuaj dhe paaftėsinė tuaj pėr tė thėnė jo kur ėshtė “Jo” dhe po kur ėshtė “Po”… Tė largohemi nga vetja do tė thotė tė largohemi nga tė tjerėt. Prandaj kur je vetvetja gjithēka ėshtė shumė mė mirė. Duket se pjesėt janė zhvendosur nė pozicionin e duhur dhe pėrshtaten sė bashku. Ne nuk po i shtrėngojmė copat bashkė. Ne nuk po pėrpiqemi vazhdimisht t’i pėlqejmė tjetrit nė mėnyrė qė tė “mbijetojmė” nė xhunglėn e marrėdhėnieve. Ne identifikojmė dhe dėgjojmė nevojat tona tė vėrteta. Jo gjithēka shkon. Vetė-dashuria ėshtė njė element thelbėsor nė kėtė mėnyrė tė re tė marrėdhėnies me tė tjerėt. Pėr aq sa mund ta dua dhe respektoj veten, nuk do tė mė duhet tė kėrkoj me dėshpėrim miratimin e tė tjerėve.

Kėrkimi i miratimit tė tė tjerėve me ēdo kusht do tė pėrfundojė duke na dėmtuar mė shumė.

Kur nuk e kėrkoj me dėshpėrim kėtė miratim, ndihem mė i pėrgjegjshėm pėr emocionet e mia, pasi ato nuk varen mė nga fakti nėse personi tjetėr na jep “pėrpara” apo jo pėr atė qė mendojmė apo ndjejmė. Do tė ndihem mė i fuqishėm pasi varem nga vetja pėr t’u kujdesur pėr veten, kėshtu qė kam shumė mė tepėr fuqi pėr tė rregulluar mirėqenien time emocionale.

Kur jam vetvetja, tė tjerėt mund tė mė njohin mė mirė dhe marrėdhėniet do tė bėhen mė transparente, tė natyrshme dhe nuk do tė detyrohen nė kufij tė padyshimtė. Pjesėt e enigmės ndalojnė sė detyruari veten. Ata pozicionohen instinktivisht dhe arrijnė tė pėrshtaten me tė tjerėt me lehtėsi dhe harmoni.

Tė qenit tė qartė pėr kufijtė tanė ėshtė thelbėsore pėr tė ndėrmarrė detyrėn e ndėrlikuar tė tė qenit vetvetja. Njė rrugė e mirė pėr ta arritur kėtė ėshtė ajo qė kalon pėrmes ndershmėrisė, me veten dhe me tė tjerėt. Nėse kufijtė e mi nuk janė shumė tė pėrcaktuar, do tė ketė njerėz qė do t’i kalojnė ato. Ata do t’i transferojnė sepse ne po i lejojmė ta bėjnė atė hap, sado qė ne tė mbajmė mė vonė kartėn e pėrgjegjėsisė sė tyre.

Tė jesh vetvetja nė miqėsi, marrėdhėnie pune, marrėdhėnie familjare … ėshtė njė pushim pa pafundėsi. Shfaqet njė paqe qė nuk mund tė gjendet nga asnjė hap apo nga asnjė vend larg nesh, nga dėshirat dhe madje edhe nga frika jonė. Pa dyshim, kur jemi vetvetja, pa mbrojtje tė tilla paaftėsie, njeriu mėson tė lidhet nė njė mėnyrė mė tė shėndetshme. Tė jesh vetvetja ėshtė, pra, fitimi i shėndetit. Njė shėndet qė na lejon tė kemi marrėdhėnie mė tė mira me tė tjerėt dhe pėr rrjedhojė njė paqe e brendshme qė do tė na lehtėsojė dhe qetėsojė nga brenda.