Po, kur jam vetvetja, gjithēka shkon shumė mė mirė. Me siguri edhe ju e keni
kėtė intuitė. Ndjenja se problemet kanė filluar tė pėrmirėsohen, ose sepse i
zgjidhni ose i pranoni, sepse jeni mė shumė JU se kurrė. Gjithashtu pėr
arsye se keni marrė kontrollin e jetės suaj, keni pėrshtypjen se ēlirimet e
fatit tė keq janė mė pak tė rėnda dhe ato tė fatit tė mirė janė mė
fitimprurėse dhe intensive.
Por ēfarė do tė thotė tė jesh vetvetja? Pse kjo marrėdhėnie e drejtpėrdrejtė
midis tė qenit vetvetja dhe gjėrat po shkojnė mė mirė apo tė ndjehesh nė
atė mėnyrė? Epo
fillimisht duhet tė flasim pėr tė gjitha arsyet pse heqim
dorė dhe nuk jemi vetvetja.
Kur na duhet tė ngjitim njė shkallė pėr tu lidhur me tė tjerėt sepse lidhja
nė tė njėjtėn lartėsi na tmerron; kur fshehim ndjenjat ose idetė tona tė
vėrteta sepse kemi frikė se nuk do tė na marrin seriozisht ose do tė na
lėndojnė; kur kufizohemi nė njė rol sepse mendojmė se jashtė tij nuk do tė
jemi kurrė mjaftueshėm tė mirė
Kur nuk jam vetja krijoj marrėdhėnie tė ndotura
Ka kaq shumė shembuj se si ne sabotojmė veten, se si humbasim thelbin tonė
nė secilėn prej kėtyre lėvizjeve, se si largohemi nga ajo qenie vetja
jonė
Tė gjitha kėto lėvizje pėrfundojnė duke pasur pikėrisht efektin e
dėmshėm qė po pėrpiqeshim. pėr tė shmangur apriori.
Palumturi pa arsye, pėr ēfarė shkaktohet?
Largimi nga vetja dėmton marrėdhėniet. I kthen ato nė marrėdhėnie jo tė
vėrteta, ku frika ka pėrparėsi ndaj pėrkushtimit, duke kėnaqur tjetrin nė
vend qė tė kėnaqet duke u shprehur ashtu siē ėshtė. Nė masėn qė ne largohemi
nga thelbi ynė, ngjarjet e jetės sonė do tė preken, pikėrisht sepse ato
mbajnė vulėn se si i pėrballojmė ne. Marrėdhėniet me tė tjerėt do tė prishen
dhe do tė krijojnė dinamika qė ėshtė e vėshtirė tė eliminohen. Pėr shembull,
personi qė kėrkon gjithmonė tė kėnaqė tjetrin dhe nuk ėshtė nė gjendje tė
refuzojė tė bėjė diēka nga frika se tė humbasė tjetrin, do tė pėrfundojė
tė ketė marrėdhėnie nė tė cilat tjetri gjithmonė do tia dalė dhe kjo do
tė i frustroni ata. Ndoshta ju fajėsoni personin tjetėr pėr zhgėnjimin tuaj.
Ai ėshtė njė tiran! Unė gjithmonė pėrfundoj duke bėrė atė qė ai do!
Pjesėt e enigmės: Marrėdhėniet pėrshtaten kur je autentik
Kjo dinamikė, e larguar plotėsisht nga nevojat e vėrteta tė dikujt, do tė
pėrfundojė duke u vendosur nė pjesėn tjetėr tė marrėdhėnieve qė njeriu mban
me mjedisin e tij. Do tė largoheni ngadalė nga vetja juaj, pasi do tė
filloni tė fajėsoni tė tjerėt pėr dobėsinė tuaj dhe paaftėsinė tuaj pėr tė
thėnė jo kur ėshtė Jo dhe po kur ėshtė Po
Tė largohemi nga vetja do tė
thotė tė largohemi nga tė tjerėt. Prandaj kur je vetvetja gjithēka ėshtė
shumė mė mirė. Duket se pjesėt janė zhvendosur nė pozicionin e duhur dhe
pėrshtaten sė bashku. Ne nuk po i shtrėngojmė copat bashkė. Ne nuk po
pėrpiqemi vazhdimisht ti pėlqejmė tjetrit nė mėnyrė qė tė mbijetojmė nė
xhunglėn e marrėdhėnieve. Ne identifikojmė dhe dėgjojmė nevojat tona tė
vėrteta. Jo gjithēka shkon. Vetė-dashuria ėshtė njė element thelbėsor nė
kėtė mėnyrė tė re tė marrėdhėnies me tė tjerėt. Pėr aq sa mund ta dua dhe
respektoj veten, nuk do tė mė duhet tė kėrkoj me dėshpėrim miratimin e tė
tjerėve.
Kėrkimi i miratimit tė tė tjerėve me ēdo kusht do tė pėrfundojė duke na
dėmtuar mė shumė.
Kur nuk e kėrkoj me dėshpėrim kėtė miratim, ndihem mė i pėrgjegjshėm pėr
emocionet e mia, pasi ato nuk varen mė nga fakti nėse personi tjetėr na jep
pėrpara apo jo pėr atė qė mendojmė apo ndjejmė. Do tė ndihem mė i fuqishėm
pasi varem nga vetja pėr tu kujdesur pėr veten, kėshtu qė kam shumė mė
tepėr fuqi pėr tė rregulluar mirėqenien time emocionale.
Kur jam vetvetja, tė tjerėt mund tė mė njohin mė mirė dhe marrėdhėniet do tė
bėhen mė transparente, tė natyrshme dhe nuk do tė detyrohen nė kufij tė
padyshimtė. Pjesėt e enigmės ndalojnė sė detyruari veten. Ata pozicionohen
instinktivisht dhe arrijnė tė pėrshtaten me tė tjerėt me lehtėsi dhe
harmoni.
Tė qenit tė qartė pėr kufijtė tanė ėshtė thelbėsore pėr tė ndėrmarrė detyrėn
e ndėrlikuar tė tė qenit vetvetja. Njė rrugė e mirė pėr ta arritur kėtė
ėshtė ajo qė kalon pėrmes ndershmėrisė, me veten dhe me tė tjerėt. Nėse
kufijtė e mi nuk janė shumė tė pėrcaktuar, do tė ketė njerėz qė do ti
kalojnė ato. Ata do ti transferojnė sepse ne po i lejojmė ta bėjnė atė hap,
sado qė ne tė mbajmė mė vonė kartėn e pėrgjegjėsisė sė tyre.
Tė jesh vetvetja nė miqėsi, marrėdhėnie pune, marrėdhėnie familjare
ėshtė
njė pushim pa pafundėsi. Shfaqet njė paqe qė nuk mund tė gjendet nga asnjė
hap apo nga asnjė vend larg nesh, nga dėshirat dhe madje edhe nga frika
jonė. Pa dyshim, kur jemi vetvetja, pa mbrojtje tė tilla paaftėsie, njeriu
mėson tė lidhet nė njė mėnyrė mė tė shėndetshme. Tė jesh vetvetja ėshtė,
pra, fitimi i shėndetit. Njė shėndet qė na lejon tė kemi marrėdhėnie mė tė
mira me tė tjerėt dhe pėr rrjedhojė njė paqe e brendshme qė do tė na
lehtėsojė dhe qetėsojė nga brenda.
|