|
POETI ĖSHTĖ MBRET NĖ ATDHEUN E VET
Poezia ėshtė boshti kurrizor qė e ndėrlidh qiellin me tokėn.
Ajo ėshtė njė Zonjė e lartė qė bashkon zemra dhe pėrjetime. Poeti dhe
poeteshat kultivojnė dhe mbėltojnė harmoni nė botė. Poezia ėshtė nėna e
dashurive tė shtrenjta. Poezia dhe muzika janė dhurata hyjnore tė qetėsisė
sė shpirtit, jehona e njė ndjeshmėrie tė brishtė, prodhimi mė i zgjedhur i
meditimit ku lartėsohen ndjenjat.
Poeti Adem Zaplluzha ėshtė njė anije fluturuese qė vėrtitet
pėrreth botės sė fjalėve. Ai ėshtė krye veterani i veteranėve tė Kosovės
poetike qė shkruan pėr engjėjt e Dardanisė dhe pėr zogjtė e kohės qė
flatrojnė mbi karrocėn e mbushur me fjalė, lule dhe flutura. Poeti dhe
poezia shėmbėllejnė me njė kandil shkėlqimtar tė cilin nuk e tremb asnjė
errėsirė. Poeti ėshtė njė verigė qė e ndėrlidh botėn e sotme me botėn e
ardhmėrisė. Njė pemė e mbėltuar nė bregun e Lumit tė Bukurisė. Poeti ėshtė
njė bilbil qė kėrcen nga njėra nė degėn tjetėr tė fjalėve,
duke krijuar melodi qė e mbushin trupin me butėsi dhe
delikatesė. Numri i poetėve tė botės qė shkruajnė pėr ėndėrrime ėshtė
ipanumėrt. Njėri ndėr ta ėshtė edhe baca Adem. Poezia e tij ėshtė jeta e
shpirtit tonė, njė gurrė e ėmbėl qė ua shuan etjen shpirtrave tė etshėm pėr
dashuri dhe kulturė.
Poezia ėshtė njė pemė me fryte tė ėmbla pėr shijen e
shpirtrave tė uritur: Nuk thonė kot/ Se historia pėrsėritet/ Si nė ėndėrr
dėgjova piskamat/ E trishtuara tė perėndive/ Ishin ēmendur hyjnitė e
Olimpit/ Nga urrejtja e dehur. (Si nė ėndėrr dėgjova piskamat) Novalis
konsideron se poezia pėrbėn njė pjesė tė teknikės filozofike. Ajo ėshtė
forma mė e lartė e manifestimit shpirtėror. Poezia ėshtė e bija e mahnitjes,
ndėrsa poeti shqiponjė qė flatron mbi Luginėn e Lumturisė. Ai ėshtė valė e
trazuar e lumenjve tė dashurisė.
Nė vargjet e Adem Zaplluzhės shprehen mendimet, idetė dhe
ndjenjat nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nėpėrmjet unit poetik. Nė kuadrin e
kėsaj gjinie letrare zotėron vizioni dhe transfigurimi artistik, autori duke
apeluar te teknikat e aluzionit, duke krijuar njė univers me forcė tė madhe
tė sugjestionit qė i drejtohet lexuesit. Kėshtu qė, nga ky pikėshikim, poeti
shpreh sentimentalizmin nėpėrmjet figurave tė stilit dhe tė simboleve.
Lirika e tij ka vlera tė pakontestueshme universale: Ku ishinperėnditė/ Kur
u krijua toka/.../ Thonė se edhe atė ditė/ Nuk ditėn tė pushojnė shirat/ Tok
me tė reshurat/ Binin edhe thashethemet/ Ndoshta nga frika u krijuan
Perėnditė/ /Kurrė mė nuk u ndalėn fjalėt/ Njė flakadan qė ndizej nė Olimp/
Ndizej mes kolonadave/ Ku piqeshin/ Zogjtė e ngrirė tė qiellit (Ndoshta nga
frika u krijuan Perėnditė) Lasgush Poradeci, Murat Isaku dhe Azem Shkreli
kanė shprehur mendimet mė tė bukura pėr poetin dhe poezinė. Eqrem Ēabej
thekson se Lasgush Poradeci hapi portėn e njė jetė tė re nė poezinė
shqiptare. Asdreni sipas Ēabejt, e pasuron thesarin e gjuhės me xhevahire
tė ēmueshme, me fjalė e mėnyra shprehjesh tė reja, delikate e stėrmagjike.
...
(Bukuresht, 24 Korrik 2018)
Poezi nga libri i autorit Adem Zaplluzha "Kur kthehen
zogjtė e shiut"
SI NĖ ĖNDĖRR DĖGJOVA PISKAMAT
Pėr tė shtatėn herė sot sėrish ra shi
Si nga baladat e lashta
Anijet Homerike
Dolėn nė brigjet e Jonit
Dolėn
Dhe i pritėn me ushta e shpata
Cirqet e egra
Nuk thonė kot
Se historia pėrsėritet
Si nė ėndėrr dėgjova piskamat
E trishtuara tė perėndive
Ishin ēmendur Zotat e Olimpit
Nga dehja e urrejtjes
Nuk i ndalnin vigmat e pandėrprera
Dhe sėrish shiu nuk pushon
Po bie si gur dhembjeje
Mbi kokat
E dykrenorėve
Nuk pat Zot as perėndi
I cili mund ti ndalte
Mallkimet e shekujve mbi shpirtrat tona
NDOSHTA NGA FRIKA U KRIJUAN PERĖNDITĖ
Ku ishin perėnditė
Kur u krijua toka
Mos vallė
Erdhėn ditėn e dhjetė
Kur njeriu u ngjizė me smirėn
Thonė se atė ditė
Nuk ditėn tė pushojnė shirat
Tok me tė reshurat
Binin edhe thashethemet
Ndoshta nga frika u krijuan perėnditė
Kurrė mė nuk u ndalėn fjalėt
Njė flakadan qė ndizej nė Olimp
Ndizej mes kolonadave
Ku piqeshin
Zogjtė e ngrirė tė qiellit
Askush nuk di
Athua vallė ishte dimėr
Ose pranverė e hershme
Por gjithsesi ishte njė stinė e egėr
Sa qė pėr njė fjalė goje zhdukej njeriu
NJĖ MISTER I PANJOHUR
Njerėzit gabojnė
Kur flasin pėr vdekjen e drurėve
Ose tė dashurisė
Nė jetė nuk ka vdekje
Pėrpos ndėrrimit tė adresės
Unė disa herė nė jetė
I ndėrrova me qindra adresa
Por ende kam mbetur
Njė poet endacak
Ose njė njeri pa portofol nė xhep
Pėrherė shikoj se si ndryshojnė
Njerėzit
Ndryshojnė aq shumė sa qė
Nga kurrizi i tyre si rrėshira
Pikon qiriu i harxhuar
Njė mister i panjohur
Fshihet mbi gungėn e devesė
Sa herė qė e mundon etja
Me njė gjemb kaktusi
Shuan dhembjen e rėrės dhe tė shkretėtirės
ME NJĖ BASTUN TĖ PLEQĖRISĖ
Njeriu ende nuk mėsoi
Se ku fshihet dhembja
Dhe ku fle dashuria
Por gjithsesi
Dhembjen dhe dashurinė
E vendos nė njė shtambė prej deltine
Sa herė qė i kujtohet adoleshenca
Me njė kashtė thekre
Si mushkonja qė e thith gjakun
Njeriu nga shtamba
Thith lotin e dhembjes
Po ashtu edhe tė dashurisė
Kur i vjen kohe e elefantėve
Ai di se ku janė varret
Me njė bastun tė pleqėrisė
Si nėpėr dyer
Troket nė kalldrėmet e qytetit
Troket pėr ti zgjuar etėrit e fjetur
|
