Derisa isha duke i bėrė ca
punė nė shtėpi, njė ditė cingėroi zilja e derės. Hapa derėn, dhe para meje
qėndronte njė djalosh me shikim tė humbur, qė ende s'i kishte mbushur tė
njėzetat. I tėri ishte i veshur nė tė zeza. Nė bluzė i shkruante "Hells
Angels" (engjujt e ferrit), nė unazė e kishte njė kafkė tė argjendtė dhe nė
qafė njė medalion, nė tė cilin gjendej ylli pesėrrembėsh i kthyer me majė
poshtė. "Je ti Arbeni" mė pyeti. "Po", iu pėrgjigja. "Kam dėgjuar se merresh
me thķrrjen e shpirtave dhe magji". "Jo, nuk dij se ku paske dėgjuar pėr
kėtė", i thashė ""unė vetėm shkruaj pėr kėso giėra". "Nejse" - ma ktheu -
"njėjtė ėshtė, kryesorja po merresh me to. Tė ftoj tė shkoimė te njė mik
imi. Ke pėr tė parė atė qė s'ke parė kurrė". "Nė lidhje me ēka?", e pyeta.
Specialitet e kemi thirrjen e shpirtave,dhe jo veē tė atyre. Nėse dėshiron
t'i shohėsh gjėrat si levitojnė rreth dhomės eja me mua."
"Jo", i thashė - "pa ditur
se me kėnd prej "atyre" kam punė. Megjithatė, shkruaji pėrvojat tuaja dhe tė
shokėve dhe m'i dėrgo. Ndoshta atėherė do tė vij". Iku dhe nuk u kthye mė.
Si duket nuk i pėlqeu pėrgjigja ime, edhe pse qe sa kohė e pres tė vijė.
Kėtu, dua ta shtjelloj njė temė qė pak a shumė ka tė bėjė me
rininė e cila, pos argėtimeve tė pėrditshme qė i kanė, prej kurreshtjes ose
prej detyrimit nga ana e shoqėrisė, ka hyrė nė njė fushė qė, jo vetėm qė nuk
ka dobi prej saj por mund tė lė edhe ērregullime psikike qė mund ta
pėrcjellin individin gjatė tėrė jetės sė vet. Thirrja e shpirtave nuk ėshtė
lojė, sepse sė pari nuk mund tė thirret asnjė shpirt i ndonjė tė vdekuri.
Ata qė kanė shkuar ėshtė e pamundur qė tė kthehen e tė komunikojnė me tė
kėndejshmen. E vetmja gjė qė mund tė ndodh ėshtė hapja e kanalit mes botave,
i cili pastaj shfrytėzohet nga forcat e errėta ose nga qeniet tjera, pėr tė
cilat nuk mund tė them se janė hyjnore. Kėshtu ata qė hapin "derėn", nuk
kanė punė me qeniet e sferave tė larta por, siē do tė thoshte Danteja, me
qeniet e niveleve tė nėntokės. Qė tė mos kaloj nė temė tjetėr, mė poshtė
lexoni pėr pėrvojat e njė studenti dhe tė njė ish studenteje e mė pas do t'i
kthehem temės nė fjalė.
RASTI I PARĖ
"Pasi qė erdha prej ushtrisė, u mblidhnim shoqėria gati ēdo natė
pėr ta hequr mallin. Njė mbrėmje u mblodhėm unė, dy shoqe dhe dy tė afėrme.
Ato kishin ardhur pėr njė qėllim tė caktuar, pėr t'i thirrur shpirtat, e
meqenėse vetė frikoheshin, kishin pėrgatitur planin qė tė jem atė natė edhe
unė aty, si mashkull i vetėm, qė tė kishin ato njėfarė sigurie.
Mė detyruan edhe mua tė hyj
nė atė lojė duke mė thėnė: "Hajde, hajde edhe ti, apo ndoshta po
frikohesh..." Ato filluan me komunikimin nė stilin: "I lutem shpirtit X
"
kur befas gota filloi tė lėvizė. Nuk iu besojsha, duke i akuzuar se janė
duke bėrė shaka. Rradhėn e kish njė shoqe e imja. Kur mori pėrgjigjen e
duhur, u zverdh fare dhe s'i kish mbetur njė grusht fytyrė. Aty kam pare se
si zverdhet njeriu nė fytyrė, kėshtu qė e mora kėtė gjė seriozisht. Vendosa
gishtin dhe shikoja gotėn mos ndoshta ėshtė duke e lėvizur shoqja ime. Nuk
ishte ashtu si menodja. Befas, gota fillo lėvizte sikur ta drejtonte njė
dore padukshme. E kam pyetur pėr mjaftė gjėra shpirtin qė e thirrėn ato
vajza dhe lirisht mund tė them se gjėrat qė mė janė parashikuar atėbotė, sot
janė pėrmbushur pak mė shumė se gjysma e tyre. Pasi i hoqėm gishtat, vajzat
i thanė edhe disa dua, mė duket 'elhamin dhe kulhuvallahun'. Kjo ėshtė e
tėra dhe kam thėnė mė kurrė s'do tė bėj ndonjė gjė tė kėtillė."
RASTI I DYTĖ
"Ishim tubuar tė gjitha shoqet e mėhallės te njė shoqe e imja
pėr tė ndenjur deri nė syfyr. Ishte Ramazan, kėshtu qė ēdo natė u tubonim
dhe me rend shkonim tė ndenjim, pėr ēdo mbrėmje te ndonjė shoqe. Kur njė
mbrėmje filluan tė bisedojnė ēėshtu ēėshtu bėhet kjo punė. Flitnin pėr
thirrjen e shpirtave. Tė gjithave u interesontsi ta gjenin nafakėn e vet,
emrin e gjėra tė tjera. Me ta thėnė tė drejtėn jam frikacake kur janė nė
pyetje gjėrat e kėtilla. Por kur e pashė guximin shoqeve dhe tė gjitha ishin
tė vendosura, edhe unė hyra nė lojė me to. Vendosėm tavolinėn nė mes, i
shkruajtėm e i pėrgatitėm shkronjat. Ora ishte fiks 12, tamam nė mesnatė Ato
ia nisėn tė parat. Nuk mund tė besoja se kishin rezultat. Tani erdhi radha
te unė. Mirėpo nuk dija cilin shpirt ta thėrrisja. Atėherė m'u kujtua: i
nėnės i pat vdekur njė dajė i ri dhe vendosa ta thėrras atė. E thash duanė
qė duheshte, dhe fillova t'i lutem atij: "A pranon me m'u pėrgjegjė?" Gota
nuk lėvizte, tentova edhe disa herė, por asgjė. Shoqet mė jepnin kurajo e mė
thonin: "duhet tė t'vijė. Tė gjitha neve na erdhi, pse te ti vjen askush."
Pak kurreshtja, pak inati mė bėri tė isha e vendosur. Mendoja pse ato patėn
sukses e unė qė nuk kam pėrgjigje. Kur pėr moment, gota filloi rrėmbyeshėm
lėvizė vetvetiu, sikur kur ta nervozosh dikė.
U tremba nė palcė kur
lexova pėrgjigjen: S'mundem me t'u pėrgjegjė se jam shumė i lodhur. Nuk dij
me ta pėrshkru qysh i kėrkova falje. Merre me mend, natėn e mirė - m'u
pėrgjigj. Shoqet prap m'u gjuajtėn nė kokė: hajde tash, e ke edhe dikėnd qė
t'ka vdekur, gjyshin. Unė mendojsha se sa mė i vjetėr ėshtė i ndjeri, ėshtė
mė i lodhshėm. Pėrkundrazi, t'vjetrit paskan mė shumė...atje s'paska rėndėsi
a je i ri a i vjetėr. Gjyshi m'ka vdekė i vjetėr, n'moshė. A po pranon- e
luta. Pėrgjigjja ishte: Po. mbesa ime e dashur! Merre me mend. Ai i vjetėr
dhe m'u pėrgjegj nė kėtė mėnyrė. Ėshtė interesante se nė kėto gjėra
pergjigjet jipen nė mėnyrė gramatikore. Nuk jipen kėshtu, thjesht. Edhe unė
vazhdova ta pyes, por mė shumė mė interesonte pėr vėllain. Ishte koha e
regjistrimit nė fakultet dhe e pyeta, pasi qė veē isha nė fakultet e pata
ardhė pėr pushim. Po - u pėrgjigj gjyshi - ke pėr ta kryer, por vonė. Ke pėr
ta ndėrprerė pėr njė kohė por do ta pėrfundosh. Vėllai do tė pranohet dhe do
ta kryejė nė afat rekord pasi qė ėshtė shumė i zgjuar. Ashtu dhe ndodhi.
Vėllai kreu fakultetin nė afatin rekord, e unė - ende mbeta nė vitin e
tretė, pasi njėherė i kam ndėrprerė studimet. Pastaj mora edhe mjaft
pėrgjigje tjera nė pyetjet e mija. Nė fund e falėnderova dhe desha ta ēoj
gotėn, kur prap filloi tė ecė. "Natėn e mirė, mbesa ime e dashur!" Ka qenė
kjo... krejt jemi befasuar. Kjo natė mė ka lėnė pėrshtypje shumė. Nė shtėpi
i tregova nėnės. Pėr pushim na erdhėn tė afėrmet, moshataret e mija. Iu
tregova pėr ndodhinė time, ku prap sė bashku provuam disa herė, por pa
sukses! Njeriu ndonjėherė, kur t'i shpjegosh pėr kėto gjėra, i zė kėto punė
si hajgare, por unė nuk do tė thosha
"
***
Personat, qė lexuat pėrvojėn e tyre, poashtu thanė se jo vetėm
qė nuk do ta pėrsėrisin kėtė ritual, por edhe se, atė natė nuk do ta
harrojnė mė kurrė. Kėtė "hobi" tė pazakonshėm edhe sot e kėsaj dite, aty
kėtu, e praktikojnė tė rinjtė kurreshtarė. Ata i luten fantazmave a hijeve
me shpresė se do tė njohin diē mė shumė pėr atė botė dhe siē e pamė rnė
lart, se do t'i marrin pėrgjigjet nė pyetjet si: kush do tė jetė i dashuri
im, si do tė kaloj nė shkollė e tė ngjashme. Pak a shumė tė gjitha kėto
pyetje janė tė padjallėzuara, mirėpo mėnyra me tė cilėn vashat e djelmoshat
dėshirojnė tė vijnė deri te pėrgjigj ja nuk ėshtė edhe aq e padjallėzuar.
Mėnyrat e komunikimit me
"ata", qė kush e din se kush janė, janė tė shumta, por nuk do t'i ceki, pėr
shkak se do tė ishin praktikuar menjėherė nga ndonjė lexues i "parehatshėm,
duhet respektuar thėnien e vjetėr qė thotė se kurreshtja vret. Mund tė them
se mėnyra mė e popullarizuar e thirrjes se shpirtave ėshtė ajo me ndihmėn e
gotės, qė ka qene dhe ėshtė duke u praktikuar mė sė shumti ndėr tė rinjtė,
duke filluar prej shkollarėve, studentėve e deri te grupet (mė sė shumti tė
vajzave) nėpėr shtėpi, kuptohet. kur janė vetėm. Tė gjitha kėto fillojne si
argėtim, qė nxitet prej kuneshtjes, por ka edhe disa raste kur mė vonė disa
prej praktikuesve fillojnė tė besojne verbėrisht nė to, ashtu qė pas njė
kohe nuk mund ta bėjne asnjė hap mė tutje pa ndihmėn ose kėshillėn e
"shpirtit tė vet". Arsyet mė tė shumta tė praktikuesve tė thirrjes sė
shpirtave janė se ata nuk janė tė varur nga ato seanca, por kėtė e bėjnė
ngase lėvizja e mistershme e gotės qė jep pėrgjigje u duket interesante dhe
ngazėllyese. Njė ditė kur vashave a djelmoshave iu bėhet i mėrzitshėm ky
lloj rituali, atėherė shkojnė mė tej dhe hyjnė nė rrethin qendror tė Dantes.
Tė tėrhequr pas kėtyre
gjėrave, ata fillojnė tė veprojnė dhe tė kryejnė rituale tė tjera. Pėr t'i
arritur qėllimet e veta dhe pėr ta shuar etjen e lakmisė ata fillojnė ta
kryejnė ndonjė ritual tė magjepsjes qė "rastėsisht" e ka i dėgjuar nga
ndonjė plakė a ndokush tjetėr... Kėshtu, duke mos qenė i vetėdijshėm se
ē'ėshtė duke bėrė dhe se ndoshta merr dikėnd nė qafė, ai hyn thellė e mė
thelle nė njė lojė qė udhėhiqet ndoshta nga dora e padukshme e vet djallit.
Duke u marė intenzivisht me hobin e kėtillė, dalėngadalė personi izolohet
prej rrethit tė vet. Nė shumicėn e rasteve me kėto gjėra nuk shkojnė aq larg
sepse shpejt bie interesimi pėr kėtė dukuri, pėr shkak tė asaj se tė rinjtė
kanė gjėra tė tjera nė mend. Por atyre qė mbesin tė ngujuar e tė lidhur me
kėtė gjė, iu nevojitet ndihma qoftė ajo e prindėve apo e ndonjė eksperti. Tė
rinjtė qė lėshohen nė kontakte me fantazma dhe nuk e ndėrpresin kėtė
veprimtari, hyjnė nė fushėn e magjisė sė zezė, ku format mė tė kėqija janė
sakrifikimet e kafshės shtėpiake (sidomos gjelat). Njeriu i tillė mund tė
kalojė nė psikopati dhe bėhet aq i pasigurtė sa qė t vėshtirė e ka t'i
kthehet jetės sė pėrditshme, pastaj nuk janė nė gjendje tė lirohen prej
frikave tė pėrfituara nėpėr seanca. Bota e tyre nuk ėshtė e pėrditshmja e
jonė, kėshtu qė tjetėrsohen prej familjes, shoqėrsė dhe krijojnė njė botė tė
vetėn me lidhje tė shkėputura tė realitetit.
Megjithse shumica e tė
rinjėve e bėnė kėtė nga kureshtja, dėshira pėr njėllojė aventure, "lojėrat
me gota" tė filluara nė ndonjė dhomė tė errėsuar, mund tė shkaktojnė
ērregullime serioze psikike te individi, e qė si pasojė mund tė mos
shėrrohet gjithė jetėn. E para qė duhet bėrė ėshtė vetėdijėsimi se thirrja e
shpirtave ėshtė hapi i parė i varėsisė prej operacioneve tė magjisė dhe
magjepsjes tė cilat nuk janė asgjė tjetėr pos ndikimi nė vullnetin e lirė tė
tjetėrkujt, ndėrsa njeriu qė ka pak ndėrgjegje nuk mund tė hyjė nė kėtė
lojė.
|