|
Pretendentėt pėr titullin shtrihen qė nga Iluminizmi dhe Rilindja deri nė
Greqinė e Lashtė.
Gjatė 2000 viteve tė fundit, njerėz tė panumėrt kanė avancuar ndėrmarrjen e
shkencės. Sipas vlerėsimit tė UNESCO-s, rreth 8 milionė prej tyre ishin nė
detyrė nė vitin 2013. Ata janė brezi i fundit nė njė linjė tė gjatė
kėrkuesish tė dijes por a ka ndonjė qė mund ta quajmė paraardhės tė tyre
tė pėrbashkėt? A ka, me fjalė tė tjera, njė shkencėtar tė parė?
Nė njė farė mase, varet se ēfarė kuptoni me shkencėtar. Vetė fjala daton
nė vitin 1834, kur filozofi William Whewell e shpiku atė si njė term
ombrellė pėr praktikuesit e njė bollėku gjithnjė nė zgjerim tė shkencave.
Radhėt akademike ishin plot me kimistė, fizikanė, natyralistė dhe
matematikanė (pėr tė mos pėrmendur nėngrupet e tyre nė rritje) dhe Whewell u
pėrpoq ti bashkonte ata nėn kėtė emėr tė ri.
Nė kuptimin nė tė cilin ai e nėnkuptonte atė, dhe kuptimin nė tė cilin ne e
kuptojmė sot, titulli i shkencėtarit tė parė mund tė shkojė pa dyshim pėr
disa nga paraardhėsit modernė tė disiplinės. Dy kandidatė tė rėndėsishėm
janė Roger Bacon, filozofi mesjetar anglez qė mbrojti eksperimentimin dhe
Francis Bacon, i cili kodifikoi metodėn shkencore 300 vjet mė vonė.
Pėr shumė njerėz, studimet e famshme tė Galileo Galileit pėr lėvizjen dhe
kozmosin, plus gatishmėrinė e tij pėr tė kundėrshtuar dogmat fetare, e bėjnė
atė shkencėtarin arketip. Ai ndėrtoi atė qė atėherė ishte teleskopi mė i
fuqishėm nė ekzistencė dhe e pėrdori atė pėr tė konfirmuar modelin
heliocentrik tė sistemit diellor, duke ēimentuar ndoshta revolucionin mė tė
madh shkencor tė tė gjitha kohėrave. Albert Ajnshtajni dikur e quajti
Galilein babai i fizikės moderne, nė tė vėrtetė, krejtėsisht i shkencės
moderne.
Statuja e Galileo Galileit nė Firence
Tė tjerė mendojnė se nderi u takon figurave tė mėparshme historike. Qindra
vjet pėrpara ndonjė prej evropianėve tė lartpėrmendur, rreth fundit tė
shekullit tė parė pas Krishtit, Ibn al-Haytham ndėrmori njė studim tė gjerė
tė dritės dhe vizionit. Njė mysliman i lindur nė Irakun e sotėm, ai shpiku
kamera obscura dhe, siē shkruan Bradley Steffens nė Ibn al-Haytham: First
Scientist, ishte personi i parė qė testoi hipotezat me eksperimente tė
verifikueshme. Ai ishte gjithashtu njė ndikim i qartė nė Roger Bacon.
Megjithatė, asnjė nga kėta burra nuk e quajti veten shkencėtar. Pėrkundrazi,
ata ishin filozofė natyralė, jo pionierė tė njė profesioni thelbėsisht tė
ri, dhe siē e panė ata mishėruan njė traditė me rrėnjė nė Greqinė e Lashtė.
Duke e zgjeruar pak nocionin e shkencės, disa e konsiderojnė Aristotelin
pėrkrahėsin e saj origjinal. Ai nuk ishte shumė njė eksperimentues dhe shumė
nga pėrfundimet e tij ishin tė gabuara ai besonte se gratė kishin mė pak
dhėmbė se burrat dhe se e gjithė materia pėrbėhej nga katėr elementė, secili
prej tė cilėve u fundos ose ngrihej sipas nevojės pėr tė arritur vendin e
duhur. Por nė The Laguna: Si Aristoteli shpiku shkencėn, biologu Armand
Marie Leroi argumenton se Aristoteli megjithatė ilustron empirizmin qė ka
prodhuar qė atėherė kaq shumė zbulime tė mrekullueshme. Nė shqyrtimin e tij
kurioz dhe kolosal tė botės natyrore, u shfaq shpirti nėse jo tė gjitha
parimet moderne i shkencės.
Aristoteli
Vetė Aristoteli tregon edhe mė larg nė kohė, paraardhėsit e tij grekė. Njėri
prej tyre, Anaksimandri, gjeti njė kampion tė kohėve tė fundit nė fizikanin
teorik Carlo Rovelli. Nė Shkencėtari i Parė: Anaksimandri dhe trashėgimia e
tij, ai vendos fillimin e shkencės nė revolucionin e Anaksimaderit: tė
kuptuarit se Toka nuk mbėshtetet nga kolona kozmike ose njė kullė e pafundme
breshkash, siē supozuan ata para tij, por qė qiejt vazhdojnė nėn kėmbė ashtu
siē bėjnė sipėr.
Pėr Rovellin, kjo arritje nuk ėshtė mė pak e rėndėsishme se revolucioni i
Kopernikut dy mijėvjeēarė mė vonė dhe meriton epitetin qė libri i tij i jep
Anaksimandrit. Nėse ky riimagjinim i botės ėshtė njė aspekt qendror i
sipėrmarrjes shkencore, atėherė fillimi i kėsaj aventure nuk duhet kėrkuar
nė ligjet e lėvizjes sė Njutonit, nė eksperimentet e Galileos ose nė
reflektimet e Francis Bacon.
Francis Bacon
Por ėshtė e mundur tė bėjmė njė hap tė fundit mbrapa nė historinė e
shkencės, te mėsuesi i vetė Anaksimanderit: Thales i Miletit, njė nga tė
ashtuquajturit Shtatė Dijetarėt e Greqisė antike. Ai njihet mė shpesh si
filozofi i parė, por, pėrsėri, filozofia dhe shkenca lindin nga i njėjti
kureshtar.
Duket se Thales ishte i interesuar pėr gjithēka, nga gjeografia dhe
matematika te politika dhe historia. Sipas Aristotelit, ai ishte personi i
parė qė hetoi parimet themelore tė materies, dhe historiani Herodoti shkruan
se ai parashikoi njė eklips nė vitin 585 p.e.s. (edhe pse askush nuk e di se
si). Por ai gjithashtu mund tė pėrdorte intelektin e tij pėr qėllime mė
tokėsore, siē tregon Aristoteli nė njė anekdotė zbavitėse.
Thales jetoi nė varfėri dhe njerėzit e Miletit e morėn kėtė si provė tė
padobishmėrisė sė filozofisė. Pėr tu mėsuar ndryshe, ai pėrdori
mjeshtėrinė e tij nė yje pėr tė parashikuar njė korrje tė madhe ulliri
vitin e ardhshėm. Mė pas, ai bleu tė gjitha presat e ullirit nė rajon dhe,
kur erdhi korrja, i la tė dalin me ēdo kusht dhe fitoi njė sasi parash.
Kėshtu, shkruan Aristoteli, ai i tregoi botės se filozofėt mund tė jenė
lehtėsisht tė pasur nėse duan, por se ambicia e tyre ėshtė e njė lloji
tjetėr.
Ashtu si Aristoteli, Thales nuk mori gjithēka siē duhet. Ai pretendoi, pėr
shembull, se gjithēka ėshtė ujė. Por ai ėshtė i rėndėsishėm, mbi tė
gjitha, sepse ai shėnoi njė zhvendosje nga shpjegimet e mbinatyrshme nė ato
natyrore. Pas epokave tė ndėrhyrjes hyjnore, tė rrufesė sė Zeusit dhe valėve
pėrplasėse tė Poseidonit, Thales ishte i pari qė propozoi teori pėr mėnyrėn
se si bota funksionon bazuar nė vėzhgim dhe arsye ashtu siē bėjnė
shkencėtarėt sot. Pėr aq sa mund tė gjurmojmė trashėgiminė intelektuale qė
arriti kulmin nė shkencėn moderne, ajo ēon kėtu.
Albanianpost.com
|
