(Skena paraqet pjesėn e jashtme tė kullės:
oborri, pragu, dera, Flamuri Kombėtar qėndron mes kullės. (Qetėsi
absolute).
Dielli mundohet tė qesė kryet. Qiell i purpurtė.
Drita mundohet ti zė vendin errėsirės. Nje vaj fėmije degjohet nė kullė.
Ndizet njė qiri nė kullėn e terrosur. Gjyle topash dhe rrebesh plumbash e
raketash shkrepėtijnė mbi muret e Kullės.
Gjuajtje qė s`kanė tė ndaluar.
Lojė drithėruese prozhektorėsh.
Skenė e rėndė shkatėrrimtare.
Atmosferė kataklizme.
Pėr njė moment qetesi makabre.
Nga Dheu si Anteu ngrihet ngadalė Zoti i Tokės .
Adem Jashari! Duket si njė monument bronxi.
Pas njė pauze konkrete dhe funsionale dramatike,
Ai ngre dorėn lart, drejt qiellit tė djegur. Fillon qetė njė muzikė
ringjalljeje. Ademi luan ritualin Shqiponjė.)
(Duke rėnkuar...).
Jam unė
Adem Jashari mė thonė...(duke
shtrėnguar ballin). Kėtė emėr mė vuri babai Shaban. Dhe s`mė pyeti fare.
Ndoshta kish tė drejtė: vetėm pėr emrat nuk
pyetemi.
Por nejse, as atė s`e ka pyetur Babai i vetė,
Gjyshi im...
(sjell nėpėrmend drurin familjar.Ulet afėr
pragut):
Na ishte Murati... qė la nė djep Fazliun. Shkoi
nė luftė dhe su kthye mė.
Kur u rrit Fazliu la Pasardhės Muratin:
Ringjalli Babain, pra: Babgjyshin tim.
Murati la pasardhės Shabanin...
Shabani lindi mė 1924 kur u vra Azem Bejta nė
luftė me serbin nė Drenicė.
Shabani la Rifatin Hamzėn dhe Mua.
Babai punonte si mėsues dhe shpesh burgosej nga
Pushteti.
Mė 1968 Babai Shaban ngre flamurin nė Skenderaj.
Nė protesta ka marrė pjesė edhe Hamza. Mė pas
Ai shkoi nė Gjermani.
Neve na ka bėrė Perėndia ti dalim Zot kėsaj
Toke -kėshtu fliste gjithnjė Babai.
Nė vitin 1981 vritet Tahir Meha bashkė me Babain
e tij Nebiun duke luftuar kundėr njė ushtrie barbare.
Mė kujtohet, se e pėrsėriste shpesh kur thoshte:
Kur ka me luftue Tahir Meha kanė me shkrue
shtatė gazeta.
Varrimin e ndaluar tė Luftėtarit Tahir Meha e
udhėhoqi Babai im.
Morėn pjesė nja 6o vetė. Shumica u friguan nga
kėrcėnimet e policisė.
Hamza dhe Unė u betuam para varrit tė luftėtarit
shqiponjė Tahir Mehės, se do tia marrim hakun.
Rasti i Tahir Mehės dėshmon se nuk mjafton vetėm
lapsi, por lypset pushka.
Serbi nuk kupton tjetėr gjuhė pėrveē grykės sė
pushkės.
Viti 1989 na vuri nė ballė tė demonstratave.
Ishte njė vit kthesė!
Shtypja e okupatorit gjakpirės shtoi veprimet
tona.
Ne e kuptuam se me fjalė boshe sbėhej gjė.
Flamuri, revolja pushka dhe automatiku ishin
gjithnjė nė kullė.
Djem nga tė gjitha territoret etnike, nga
Drenica, Ilirida, Kosova lindore u nisėn pėr nė Shqipėri. Shkonin pėr
ushtrime njėmujore.
Ish koha e Ramiz Alisė. Ka qenė nė dijeni Rugova
dhe Bukoshi.
Mė 3 nėntor 1991 shkuam 54 vetė nė kurs
ushtrimor.
Nga aeroporti i Shkupit u nisėm pėr nė Cyrih tė
Zvicrės, prej aty me autobus shkuam nė Trieshtė prej ku me vapor vazhduam
pėr nė Durrės.
Na printe Sahit Jashari, Ilaz Kodra, Fadil
Kodra, Avni Rama, Dėrguti i Rrezallės, Shaqa, pastaj nipi im Murati qė pėr
herė tė parė e shihte Shqipėrinė.
Djemve tė lodhur u ngrija moralin me fjalė:
Duhet tė jeni krenarė djema , pėr rrugėn qė keni marrė. Do tė bėjmė diēka
madhore, do ta bėjmė Shqipėrinė.
(Nis tė kėndojė: O moj Shqipni, mos thuj
mbarova Pasi merr frymė thellė)
Mė 30 dhjetor 1991 ndodhi sulmi i parė i forcave
serbe ne Prekaz. Ne u rrezistuam sa mundėm.
Mė 5 prill 1993 thirra takimin nė kullė:
(Ngrihet nė kėmbė)
Djema, ju thashė, ka ardhur koha tė qėndrojmė
kėtu!
Politikanėt kanė punėt e tyre ndėrsa ne kemi
punėn tonė.
Duhet tė pėrgatitemi pėr dasėm tė madhe.
LUFTĖN!
Pjesė nga monodrama, "Ky Dhe
ka Zot"
|