PĖR LEKSIKONIN ENCIKLOPEDIK TĖ AKADEMISĖ SHQIPTARE AMERIKANE TĖ SHKENCAVE
DHE ARTEVE
NĖ VEND TĖ HYRJES
Botimi i parė i Leksikonit enciklopedik pėr akademikėt dhe Akademinė
Shqiptare Amerikane tė Shkencave dhe Arteve shpresojmė qė do t'i plotėsojė
zbrazėtirat nė zhvillimin e shkencės, kulturės dhe letėrsisė shqiptare,
ngase njė leksikon i tillė nuk ka ekzistuar derimė sot.
Pas tranzicioneve demokratike nė trojet shqiptare dhe diasporė, zhvillimi i
shkencės, letėrsisė, artit etj., mori hov si kurrėmė parė.
28 Nėntori i vitit 1995 shėnoi njė kthesė historike, pasi qė me kėtė datė u
themelua edheAkademia e Shkencave Shqiptare Amerikane nė NewYork. Themelues
tė Akademisė janė Prof. Dr. Skėnder Kodra, Dr. Ulvi Vehbiu, Dr.Adem Harxhi,
Dr. Namik Shehu, Mentor Mata, Sanie Selita etj.
Akademia nė fakt ėshtė njė institucion mbarė kombėtar, ngase ka anėtarė nga
Prishtina, Peja dhe Tetova e Presheva, nga Tirana, Gjirokastra, Shkodra, nga
Ēamėria e Malėsia dhe nga Diaspora.
Bashkėrisht nė kėtė Akademi organizuam njė sėrė aktivitetesh shkencore dhe
kombėtare si fjala vjen; Konferenca kushtuar 600 vjetorit tė lindjes sė
Heroit kombėtar Gjergj Kastriot Skėnderbeut, 70 vjetorit tė lindjes sė
shkrimtarit tė shquar Ismail Kadare. Konferenca pėr gjuhėn e njėsuar shqipe,
ku senatori i gjuhės dhe kulturės kombėtare prof. Peter Prifti mbrojti me
argument origjinale rėndėsinė historike tė Kongresit tė Drejtshkrimit nė
Tiranė 1972, kundėr qėndrimeve subjektive, politike dhe antishkencore
tėArshi Pipės.
Akademia e Shkencave dhe Arteve Shqiptare Amerikane nė Nju Jork punimet e
veta shkencore i ka botuar nė revistėn shkencore tė Akademisė Dituria dhe
revista tjera prestigjioze. Ndėrsa nė vitin 2019 kjo Akademi i botoi dhe
pėruroi nė Prishtinė dy libra tė autorėve nga Kosova: Dibran Fylli Tokė e
mbjellė nė Varre(Krimet Serbe nė Kosovė 1998-1999), si dhe librin e Jahja
Llukės Pėrmbledhje shkrimesh.
Ėshtė pėrgatitur pėr botim libri i parė Leksikoni enciklopedik, i cili
sadopak do t'i plotėsojė zbrazėtirat qė janė hetuar nė zhvillimin e
shkencės, letėrsisė, artit, kulturės etj, ngase njė leksikon i tillė
biografik dhe bibliografik derime tash nuk ka ekzistuar.
Shkencėtarėt, shkrimtarėt dhe artistėt tanė, edhe pse jetuan dhe krijuan nė
rrethana tė caktuara, ata identitetin kombėtar e dėshmuan me veprat e tyre,
me pėrmbajtjet e veprave, me personazhet, me ambientin, e madje edheme
deklaratat e tyre se janė shqiptarė.
Gjatė shkrimit tė kėtij leksikoni, pėr 4 vjet pandėrprerė na kanė pėrcjellė
edhe probleme tė ndryshme nė grumbullimin, verifikimin dhe sistemimin e tė
dhėnave.
Rritja nė numėr e anėtarėve tė Akademisė Shqiptare Amerikane tė Shkencės dhe
Artit me seli nė Nju Jork, Tiranė, Prishtinė e Shkup, ka sjellė prej kohėsh
nevojėn e njė enciklopedie, ku tė pasqyrohet kontributi i anėtarėve tė
kėsajAkademie qė jetojnė nė trojet shqiptare dhe nė diasporė.
Libri Leksikon enciklopedik vjen si njė kontribut i ēmuar i kėsaj
akademie, qė nga themelimi i saj nė vitin 1995 e derimė sot.
Pas njė pune tė mundimshme dhe tė suksesshme, autori mė bashkė- punėtoret e
tij ka arritur qė t`i japė lexuesit Enciklopedinė biografike dhe bibliografike
tė akademikėve tė Akademisė Shqiptare Amerikane tė Shkencės dhe Artit, si
dhe disa intelektualėve tjerė qė kanė lėnė gjurmė nė shkencė, letėrsi dhe
art.
Nė kėtė mėnyrė kemi njė tablo tė plotė tė kėtyre autorėve dhe veprave tė
tyre nė Shqipėri dhe Kosovė, Maqedoni dhe Malin e Zi, nė Luginėn e
Preshevės, Medvegjės, Bujanocit, Ēamėrisė dhe nė Diasporė. Autori sė bashku
me stafin redaksional ka punuar me dashuri dhe pėrku- shtim nė mbledhjen e
kėtyre biografive dhe bibliografive tė njerėzve tė shquar tė trojeve shqiptare
dhe tė diasporės.
Shumė prej tyre nuk rrojnė mė, ndaj edhe marrja e informacionit ka paraqitur
vėshtirėsi. Mirėpo kėmbėngulja e stafit tonė ka bėrė qė asnjė prej anėtarėve
tė Akademisė Shqiptare Amerikane tė Shkencave dhe Arteve tė mos mungojė,
madje tė mos mungojė asnjė vepėr e tyre. Kjo tregon seriozitet dhe
pėrgjegjėsi, kur merr pėrsipėr tė shkruash vepra tė pėrmasave tė tilla
madhore.
Nuk kanė hyrė nė Leksikon enciklopedik ata qė nuk kanė vepra shkencore,
letrare etj., tė botuara, si dhe ata qė nuk i kanė dėrguar mė kohė biografitė
dhe bibliografitė e tyre.
Njerėzit e interesuar do tė kenė mundėsinė tė njihen, jo vetėm me shtrirjen
gjeografike ku veprojnė kėta autorė, por edhe me prurjet shkencore qė ata
kanė sjellė nė tė gjitha fushat e dijes njerėzore.
Ky libėr enciklopedik do t`u vijė nė ndihmė mėsuesve dhe nxėnėsve,
pedagogėve dhe studentėve, kėrkuesve tė rinj shkencorė dhe gjithė atyre qė
janė tė interesuar tė thellojnė dijet e tyre...
Akademik Flori Bruqi
mars 2020
|