|
Njerėzit janė njė specie sociale. Popujt prehistorikė jetonin nė grupe
farefisnore dhe fise tė sunduara nga pleqtė. Gjatė mijėvjeēarėve, me
zhvillimin e qytetėrimeve, u shfaqėn sisteme tė ndryshme qeverisjeje.
Rregullat e sjelljes, fillimisht tė bazuara nė zakone dhe besime fetare, u
zyrtarizuan dhe ligjet u kodifikuan. Nė Mesopotami (sot Irak), qytetėrimi i
parė nė botė, Ur-Nammu, mbreti i Urit, nxori kodin e parė ligjor tė njohur
4000 vjet mė parė.
Feja luajti njė rol tė madh nė qytetėrimet e hershme dhe nė mėnyrė tė
pashmangshme ndikoi nė ligjbėrje. Ligjet - veēanėrisht ato qė rregullojnė
moralin ose respektimin e fesė - besohej gjerėsisht se kishin autoritet
hyjnor. Sipas traditės hebraike, Zoti i dha Moisiut Torėn, pesė librat e
parė tė Biblės Hebraike, tė cilat pėrfshijnė Dhjetė Urdhėresat.
Kėto hodhėn themelet e ligjit tė Moisiut. Tora dhe Talmudi i mėvonshėm (njė
koleksion i shkruar i traditave gojore hebraike) janė burimet qendrore tė
ligjit hebre.
Nė Kinė, gjithashtu, sundimtarėt pretenduan se kishin tė drejtėn hyjnore pėr
tė qeverisur. Rreth vitit 1046 p.e.s., kur Wu, mbreti i parė i dinastisė
Zhou perėndimore, pėrmbysi dinastinė sunduese Shang, ai shpalli se kishte
Mandat Qiellor, i cili mund ti hiqej, nėse ai dėshtonte nė detyrėn e tij
tė shenjtė pėr tė sunduar me drejtėsi.
Ligjet pėr shoqėritė komplekse
Qytetėrimet nė mbarė botėn e lashtė, nė Mesopotami, Egjipt, Indi, Kinė,
Greqi dhe Romė, krijuan korniza ligjore pėr tė organizuar shoqėritė e tyre
gjithnjė e mė tė mėdha dhe komplekse dhe pėr tė siguruar qė sundimi i ligjit
tė administrohej siē duhet. Pėr tė bėrė tregti me njėri-tjetrin, kombet
kishin nevojė pėr rregulla tė pranuara reciprokisht tė tregtisė. Ishulli i
Rodosit, njė fuqi e madhe tregtare nė Mesdhe, i dha emrin Lex Rhodia, i cili
evoluoi rreth vitit 500 para Krishtit pėr tu bėrė kodi i parė i njohur
gjerėsisht i ligjit detar.
Ndėrsa kombet bėheshin gjithnjė e mė tė sofistikuara, mendimtarėt e tyre
filluan tė mendonin se si shoqėritė mund tė organizoheshin mė mirė. Nė Kinė,
nga shekulli i 5-tė p.e.s., u shfaqėn tri sisteme rrėnjėsisht tė ndryshme tė
qeverisjes. Konfucianizmi propozoi njė kthim nė vlerat tradicionale tė
virtytit dhe respektit, tė udhėhequr nga shembulli. Daoizmi mbrojti hartimin
e ligjeve nė harmoni me natyrėn dhe jo me vullnetin e njė sunduesi, ndėrsa
Legalizmi imponoi sundimin autoritar, me dėnim tė ashpėr pėr shkeljet. Nė
shekullin II p.e.s., pas mė shumė se 250 vjet konflikti gjatė periudhės sė
Shteteve ndėrluftuese, njė dinasti legaliste mė nė fund vendosi rendin,
megjithėse ashpėrsia e saj u diskreditua shpejt. Konfucianizmi u bė
ideologjia mbizotėruese, edhe pse e pėrforcuar me njė kod tė rreptė ligjor.
Nga shekulli i 5-tė p.e.s., qytet-shteti i Athinės kishte krijuar njė formė
tė demokracisė sė drejtpėrdrejtė, ku tė gjithė qytetarėt e rritur mund tė
merrnin pjesė nė qeverisje. Por nė librin e tij Republika dhe Ligjet,
filozofi grek Platoni argumentonte pėr qeverisjen nga tė paktėt njė klasė
mbretėrish-filozofė nė njė shtet ideal, ose njė diktator fillestar i
udhėhequr nga njė ligjvėnės i menēur. Ai pohonte se vetėm ata tė diturit nė
filozofi ishin nė gjendje tė kuptonin konceptet e qeverisjes dhe drejtėsisė.
Nxėnėsi i tij Aristoteli mbrojti njė formė tė qeverisjes kushtetuese nga
njerėzit dhe besonte se legjislacioni duhet tė jetė nė harmoni me ligjin
natyror.
India, nė tė kundėrt, favorizoi njė shoqėri rreptėsisht hierarkike tė ndarė
nė kasta, siē mbrohej nė librat Arthashastra dhe Manusmriti tė shekullit tė
2-tė p.e.s.
Roma dhe Kisha
Rreth vitit 509 p.e.s., kur romakėt rrėzuan mbretin e tyre tiranik, Lucius
Tarquinius Superbus, ata krijuan Republikėn Romake njė qeveri kushtetuese
e qeverisur nga dy konsuj tė zgjedhur. Nė vitin 450 p.e.s., Republika e re
botoi kodin e saj tė parė ligjor tė shkruar - Dymbėdhjetė Tabelat, tė
gdhendura nė 12 pllaka bronzi - qė pėrcaktonte tė drejtat dhe detyrat e
qytetarėve romakė.
Me zgjerimin e Perandorisė Romake, ligjet u rishikuan nga juristė si
Ulpiani, dhe formuan bazėn e sė drejtės romake pėr njė mijė vjet.
Rreth vitit 313, Perandori Konstandin, i konvertuar nė kristianizėm, nxori
Ediktin e Milanos, i cili shpallte tolerancėn fetare nė tė gjithė
Perandorinė Romake, duke i dhėnė fund persekutimit tė tė krishterėve. Nė
vitin 380-tė, Krishtėrimi u bė feja zyrtare e Perandorisė dhe teologėt e
krishterė mund tė fillonin tė formulonin ligjin bazuar nė mėsimet e
krishtera.
Kanunet e hershme, qė rrjedhin nga mosmarrėveshjet rreth asaj se ēfarė duhet
tė besojnė njerėzit, ishin themeli i ligjit kanunor katolik romak, trupi
ligjor qė rregullon organizimin e Kishės dhe kodifikon besimet e krishtera.
E drejta kanonike ndikoi nė zhvillimin e sė drejtės civile nė Evropėn
mesjetare.
|
