Ne kemi shumė forma tė inteligjencės qė na jepen nga gjenet
tona gjatė kohėssė lindjes. Ekzistojnė nėntė lloje tė inteligjencės dhe ato
janė si mė poshtė:
1. Inteligjenca natyrore (natyrshėm i menēur)
Pėrcakton aftėsinė njerėzore pėr tė dalluar gjallesat
(bimėt, kafshėt) si dhendjeshmėrinė ndaj veēorive tė tjera tė botės natyrore
(retė, konfigurimet eshkėmbinjve). Kjo aftėsi ishte qartėsisht me vlerė nė
tė kaluarėn tonė evolutive sigjuetia, bujqėsia dhe blegtoria; vazhdon tė
jetė qendrore nė role tė tilla si botanistapo kuzhinier. Gjithashtu
spekulohet se pjesa mė e madhe e shoqėrisė sonėkonsumatore shfrytėzon
inteligjencėn natyrore, qė mund tė jetė mobilizuar nėdallimin mes
automobilave, atleteve, llojeve tė grimit dhe tė ngjashme.
2. Inteligjenca muzikore (muzikalisht i menēur)
Inteligjenca muzikore ėshtė aftėsia pėr tė dalluar
intonimin, ritmin, timbrindhe tonin. Kjo inteligjencė na mundėson tė njohim,
krijojmė, riprodhojmė dhereflektojmė mbi muzikėn, siē tregohet nga
kompozitorėt, dirigjentėt, muzikantėt,vokalistėt dhe dėgjuesit e ndjeshėm.
Ėshtė interesante se shpesh ka njė afektivlidhja midis muzikės dhe
emocioneve; dhe inteligjenca matematikore dhemuzikore mund tė ndajnė procese
tė pėrbashkėta tė tė menduarit. Tė rinjtė mekėtė lloj inteligjence zakonisht
kėndojnė ose i bien vetes si daulle. Ata zakonishtjanė mjaft tė vetėdijshėm
pėr tingujt qė tė tjerėt nuk i dėgjojnė.
3. Inteligjenca logjiko-matematikore (numerikisht
dhearsyeshėm i menēur)
Inteligjenca logjiko-matematikore ėshtė aftėsia pėr tė
kalkuluar, pėr tėllogaritur sasinė, pėr tė marrė nė konsideratė propozime
dhe hipoteza dhe pėr tėkryer njė operacion tė plotė matematikor. Na mundėson
tė perceptojmėmarrėdhėniet dhe lidhjet dhe tė pėrdorim mendimin abstrakt,
simbolik; aftėsitė earsyetimit vijues; dhe modelet e tė menduarit induktiv
dhe deduktiv. Inteligjencalogjike zakonisht ėshtė e zhvilluar mirė tek
matematikanėt, shkencėtarėt dhedetektivėt. Tė rriturit me shumė inteligjencė
logjike janė tė interesuar pėrmodelet, kategoritė dhe marrėdhėniet. Ata
tėrhiqen nga problemet aritmetike,strategjia,lojėra dhe eksperimente.

4. Inteligjenca ekzistenciale
Ndjeshmėri dhe aftėsi pėr tė trajtuar pyetje tė thella rreth
ekzistencėsnjerėzore, si kuptimi i jetės, pse vdesim dhe si arritėm deri
kėtu.
5. Inteligjenca ndėrpersonale (njerėzit e menēur)
Inteligjenca ndėrpersonale ėshtė aftėsia pėr tė kuptuar dhe
ndėrvepruar nėmėnyrė efektive me tė tjerėt. Ajo pėrfshin komunikimin efektiv
verbale dhejoverbale, aftėsia pėr tė vėnė re dallimet midis tė tjerave,
ndjeshmėria ndajdisponimit dhe temperamenteve tė tė tjerėve dhe aftėsia pėr
tė pranuarperspektiva tė shumėfishta. Mėsuesit, punonjėsit socialė, aktorėt
dhe politikanėttė gjithė shfaqin inteligjencė ndėrpersonale. Tė rinjtė me
kėtė lloj inteligjenca janė
liderė mes bashkėmoshatarėve tė tyre, janė tė mirė nė
komunikim dhe duket se ikuptojnė ndjenjat dhe motivet e tė tjerėve.
6. Inteligjenca kinestetike trupore (trupi i menēur)
Inteligjenca kinestetike trupore ėshtė aftėsia pėr tė
manipuluar objektet dhepėr tė pėrdorur njė sėrė aftėsish fizike. Kjo
inteligjencė pėrfshin gjithashtu njėndjenjė tė koordinimit dhe pėrsosjes sė
aftėsive pėrmes bashkimit mendje-trup.Atletėt, valltarėt, kirurgėt dhe
zejtarėt shfaqin inteligjencė tė zhvilluarkinestetike trupore.
7. Inteligjenca gjuhėsore (fjala e menēur)
Inteligjenca gjuhėsore ėshtė aftėsia pėr tė menduar me fjalė
dhe pėr tė pėrdorurgjuhėn pėr tė shprehur dhe vlerėsuar kuptimet komplekse.
Inteligjenca gjuhėsorena lejon tė kuptojmė rendin dhe kuptimin e fjalėve dhe
tė zbatojmė aftėsitė meta-gjuhėsore pėr tė reflektuar mbi pėrdorimin tonė tė
gjuhės. Inteligjenca gjuhėsoreėshtėkompetenca njerėzore mė e pėrhapur dhe
ėshtė e dukshme te poetėt,romancierėt, gazetarėt dhe folėsit efektivė tė
publikut. Personat me kėtė llojinteligjence u pėlqen tė shkruajnė, lexojnė,
tregojnė histori ose bėjnė fjalėkryqe.
8. Inteligjenca brendapersonale (vetja e menēur)
Inteligjenca brendapersonale ėshtė aftėsia pėr tė kuptuar
veten, mendimet, ndjenjat e tė tjerėve dhe pėr tė shfrytėzuar njohuritė e
tilla nė planifikimindhe drejtimin e jetės sė dikujt. Inteligjenca
brendapersonale pėrfshin jo vetėm njėvlerėsim tė vetes, por edhe tė gjendjes
humane. Ėshtė e dukshme tek psikologėt,udhėheqės shpirtėrorė dhe filozofė.
Kėta persona mund tė jenė tė turpshėm. Atajanė shumė tė vetėdijshėm pėr
ndjenjat e tyre dhe janė tė vetė-motivuar.
9. Inteligjenca hapėsinore (pėrfytyrim i menēur)
Inteligjenca hapėsinore ėshtė aftėsia pėr tė menduar nė tre
dimensione.Kapacitetet kryesore pėrfshijnė pėrfytyrimet mendore, shpjegimin
hapėsinor,manipulimin e imazhit, aftėsi grafike dhe artistike dhe njė
imagjinatė aktive.
Detarėt, pilotėt, skulptorėt, piktorėt dhe arkitektėt tė
gjithė shfaqin inteligjencėhapėsinore. Individėt me kėtė lloj inteligjence
mund tė jenė tė magjepsur paslabirinteve ose enigmave me bashkim pjesėsh
figure, ose mund ta kalojnė kohėn elirė duke vizatuar ose duke ėndėrruar.
Llojet e inteligjencės qė janė tek ne janė efekti i teorisė
sė dy faktorėve tė sjelljesnjerėzore, Hulumtimet tregojnė se ne kemi dy
lloje sjelljeshdhe ato janė ato qė janė pėr shkak tė gjenetikės dhe tė
tjerat janė pėrgjigja emėsuar e mjedisit pėr tė cilin jetuam, motivuam dhe
punuam shumė.
Nėse i posedojmė tė dy llojet edhe atė gjenetikėn dhe punėn
e palodhur, do tėjemi njė studiues i thellė i fushės sonė.
Nga libri i autorit Valdet Fetahu TRI MENDJET, qė mund
ta shkarkoni falas nė:
https://www.sa-kra.ch/literatur_10.htm
|