Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Psikologji 3 - LLOJET E INTELIGJENCĖS

Shkruan: Valdet FETAHU

LLOJET E INTELIGJENCĖS

 

Llojet e inteligjencės qė janė tek ne janė efekti i teorisė sė dy faktorėve tė sjelljes njerėzore, Hulumtimet tregojnė se ne kemi dy lloje sjelljesh dhe ato janė ato qė janė pėr shkak tė gjenetikės dhe tė tjerat janė pėrgjigja e mėsuar e mjedisit pėr tė cilin jetuam, motivuam dhe punuam shumė.

 

 

 

Ne kemi shumė forma tė inteligjencės qė na jepen nga gjenet tona gjatė kohėssė lindjes. Ekzistojnė nėntė lloje tė inteligjencės dhe ato janė si mė poshtė:

 

1. Inteligjenca natyrore (natyrshėm i menēur)

 

Pėrcakton aftėsinė njerėzore pėr tė dalluar gjallesat (bimėt, kafshėt) si dhendjeshmėrinė ndaj veēorive tė tjera tė botės natyrore (retė, konfigurimet eshkėmbinjve). Kjo aftėsi ishte qartėsisht me vlerė nė tė kaluarėn tonė evolutive sigjuetia, bujqėsia dhe blegtoria; vazhdon tė jetė qendrore nė role tė tilla si botanistapo kuzhinier. Gjithashtu spekulohet se pjesa mė e madhe e shoqėrisė sonėkonsumatore shfrytėzon inteligjencėn natyrore, qė mund tė jetė mobilizuar nėdallimin mes automobilave, atleteve, llojeve tė grimit dhe tė ngjashme.

 

 

2. Inteligjenca muzikore (muzikalisht i menēur)

 

Inteligjenca muzikore ėshtė aftėsia pėr tė dalluar intonimin, ritmin, timbrindhe tonin. Kjo inteligjencė na mundėson tė njohim, krijojmė, riprodhojmė dhereflektojmė mbi muzikėn, siē tregohet nga kompozitorėt, dirigjentėt, muzikantėt,vokalistėt dhe dėgjuesit e ndjeshėm. Ėshtė interesante se shpesh ka njė afektivlidhja midis muzikės dhe emocioneve; dhe inteligjenca matematikore dhemuzikore mund tė ndajnė procese tė pėrbashkėta tė tė menduarit. Tė rinjtė mekėtė lloj inteligjence zakonisht kėndojnė ose i bien vetes si daulle. Ata zakonishtjanė mjaft tė vetėdijshėm pėr tingujt qė tė tjerėt nuk i dėgjojnė.

 

 

3. Inteligjenca logjiko-matematikore (numerikisht dhearsyeshėm i menēur)

 

Inteligjenca logjiko-matematikore ėshtė aftėsia pėr tė kalkuluar, pėr tėllogaritur sasinė, pėr tė marrė nė konsideratė propozime dhe hipoteza dhe pėr tėkryer njė operacion tė plotė matematikor. Na mundėson tė perceptojmėmarrėdhėniet dhe lidhjet dhe tė pėrdorim mendimin abstrakt, simbolik; aftėsitė earsyetimit vijues; dhe modelet e tė menduarit induktiv dhe deduktiv. Inteligjencalogjike zakonisht ėshtė e zhvilluar mirė tek matematikanėt, shkencėtarėt dhedetektivėt. Tė rriturit me shumė inteligjencė logjike janė tė interesuar pėrmodelet, kategoritė dhe marrėdhėniet. Ata tėrhiqen nga problemet aritmetike,strategjia,lojėra dhe eksperimente.

 

 

 

 

4. Inteligjenca ekzistenciale

 

Ndjeshmėri dhe aftėsi pėr tė trajtuar pyetje tė thella rreth ekzistencėsnjerėzore, si kuptimi i jetės, pse vdesim dhe si arritėm deri kėtu.

 

 

5. Inteligjenca ndėrpersonale (njerėzit e menēur)

 

Inteligjenca ndėrpersonale ėshtė aftėsia pėr tė kuptuar dhe ndėrvepruar nėmėnyrė efektive me tė tjerėt. Ajo pėrfshin komunikimin efektiv verbale dhejoverbale, aftėsia pėr tė vėnė re dallimet midis tė tjerave, ndjeshmėria ndajdisponimit dhe temperamenteve tė tė tjerėve dhe aftėsia pėr tė pranuarperspektiva tė shumėfishta. Mėsuesit, punonjėsit socialė, aktorėt dhe politikanėttė gjithė shfaqin inteligjencė ndėrpersonale. Tė rinjtė me kėtė lloj inteligjenca janė

liderė mes bashkėmoshatarėve tė tyre, janė tė mirė nė komunikim dhe duket se ikuptojnė ndjenjat dhe motivet e tė tjerėve.

 

 

6. Inteligjenca kinestetike trupore (trupi i menēur)

 

Inteligjenca kinestetike trupore ėshtė aftėsia pėr tė manipuluar objektet dhepėr tė pėrdorur njė sėrė aftėsish fizike. Kjo inteligjencė pėrfshin gjithashtu njėndjenjė tė koordinimit dhe pėrsosjes sė aftėsive pėrmes bashkimit mendje-trup.Atletėt, valltarėt, kirurgėt dhe zejtarėt shfaqin inteligjencė tė zhvilluarkinestetike trupore.

 

 

7. Inteligjenca gjuhėsore (fjala e menēur)

 

Inteligjenca gjuhėsore ėshtė aftėsia pėr tė menduar me fjalė dhe pėr tė pėrdorurgjuhėn pėr tė shprehur dhe vlerėsuar kuptimet komplekse. Inteligjenca gjuhėsorena lejon tė kuptojmė rendin dhe kuptimin e fjalėve dhe tė zbatojmė aftėsitė meta-gjuhėsore pėr tė reflektuar mbi pėrdorimin tonė tė gjuhės. Inteligjenca gjuhėsoreėshtėkompetenca njerėzore mė e pėrhapur dhe ėshtė e dukshme te poetėt,romancierėt, gazetarėt dhe folėsit efektivė tė publikut. Personat me kėtė llojinteligjence u pėlqen tė shkruajnė, lexojnė, tregojnė histori ose bėjnė fjalėkryqe.

 

 

8. Inteligjenca brendapersonale (vetja e menēur)

 

Inteligjenca brendapersonale ėshtė aftėsia pėr tė kuptuar veten, mendimet, ndjenjat e tė tjerėve dhe pėr tė shfrytėzuar njohuritė e tilla nė planifikimindhe drejtimin e jetės sė dikujt. Inteligjenca brendapersonale pėrfshin jo vetėm njėvlerėsim tė vetes, por edhe tė gjendjes humane. Ėshtė e dukshme tek psikologėt,udhėheqės shpirtėrorė dhe filozofė. Kėta persona mund tė jenė tė turpshėm. Atajanė shumė tė vetėdijshėm pėr ndjenjat e tyre dhe janė tė vetė-motivuar.

 

 

9. Inteligjenca hapėsinore (pėrfytyrim i menēur)

 

Inteligjenca hapėsinore ėshtė aftėsia pėr tė menduar nė tre dimensione.Kapacitetet kryesore pėrfshijnė pėrfytyrimet mendore, shpjegimin hapėsinor,manipulimin e imazhit, aftėsi grafike dhe artistike dhe njė imagjinatė aktive.

Detarėt, pilotėt, skulptorėt, piktorėt dhe arkitektėt tė gjithė shfaqin inteligjencėhapėsinore. Individėt me kėtė lloj inteligjence mund tė jenė tė magjepsur paslabirinteve ose enigmave me bashkim pjesėsh figure, ose mund ta kalojnė kohėn elirė duke vizatuar ose duke ėndėrruar.

 

Llojet e inteligjencės qė janė tek ne janė efekti i teorisė sė dy faktorėve tė sjelljesnjerėzore, Hulumtimet tregojnė se ne kemi dy lloje sjelljeshdhe ato janė ato qė janė pėr shkak tė gjenetikės dhe tė tjerat janė pėrgjigja emėsuar e mjedisit pėr tė cilin jetuam, motivuam dhe punuam shumė.

 

Nėse i posedojmė tė dy llojet edhe atė gjenetikėn dhe punėn e palodhur, do tėjemi njė studiues i thellė i fushės sonė.

 

 

Nga libri i autorit Valdet Fetahu “TRI MENDJET”, qė mund ta shkarkoni falas nė:   https://www.sa-kra.ch/literatur_10.htm