|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
LOLA
SHEHI ĒELA
Hyrje
Lola
Shehi - Ēela
u lind mė 25 tetor 1965 nė qytetin e Lushnjės.
Ka studiuar pėr ekonomi finance dega industri . Ka diplomuar nė
vitin 1987.
Ėshtė e martuar dhe ka dy vajza.
E apasionuar pas poezisė dhe letėrsisė qė nė fėmijėri, por libri
i parė e pa dritėn e botimit nė korrik 2014.
Libri titullohet "Rrugėtoj mes Dashurive".
Nė kėtė libėr ka botuar 120 poezi tė tematikave tė ndryshme .
KUR TĖ PUTH POEZIA
Ēishtė vallė, ajo ndjenjė qė mė riktheu,
Tė derdhem vrullshėm drejt vargjeve tė mia,
Me ēpėrralla tė ėmbla shpirti mė gėnjeu,
Tė gjej prehjen magjike aty ku ēel poezia?...
Ndoshta qe dhimbja, qė shpirtin kishte mbushur,
E ndoshta prej kohėsh po kėrkonte shėrim.
Nga frika e humbjes po mė rėndonte ēatia
Binarėt kėrcisnin si kukuvajkat nė vajtim
Se shpesh herė padashur, ne jemi mėkatarė,
Kujtohemi pėr jetėn kur ajo po na rrėshqet,
Kur metastazat e helmit kthetrat kanė ngulur
Kur vdekja fant me oshtimė na troket
Pastaj, tė dėshpėruar sytė kthejmė nga zoti
Rrotullohet jeta, si i prishuri mulli me erė,
Kemi blerė e shitur, shkoqitur hesape koti
Por ja qė, vetėm jetėn dot se paskemi blerė.
Ato qė nuk i fola kurrė me jetėn time,
I derdha me gjėmim nėpėr vargjet e mia
Herė- herė ndjeva frikė, herė u ndjeva trime,
Si ylberi pas furtunės, puth qiellin tim poezia
I BEKUARI MALL
Paskam mall, tė paharruar, shumė mall;
Kam mall dhe sdi mė tepėr se pėr kė
Pėr nėnėn, a vajzėn qė kam larg
A ndoshta, kam mall pėr...dikė!
Pėrse mė ka pushtuar, kėshtu ky mall,
Ndėrsa shpirti i lodhur, kėrkon qetėsi?
Fanepset njė dritėz qė ska emėr as fjalė,
Nuk di
nė ėshtė mall... apo dashuri
!
Nuk di, nė ėshtė kėngė apo zjarr e flakė,
Prej meje nuk di tani ēfarė kėrkon,
Herė shfaqet si rimė, herė shfaqet si varg,
Herė shfaqet si marsh nostalgjie qė gjėmon
Nuk po di vėrtetė, ēfarė emri ti vė,
Nostalgji, apo dashuri, jam tepėr nė hall...?!
Mė ka kapur pėr gjoksi, tė marr frymė smė lė,
Bekimin po tė jap, o i bekuari mall...!
O IDHULLI IM, O HYJNORI BABA
O idhulli im, qė jetės time i dhe jetė,
Se di a u gėzove, a u mėrzite kur linda unė ?
Vėshtrimi yt
lumturia ime e vėrtetė,
Tė dua, tė dua
Me njė tė dua pafund!
Nuk mbaj mėnd tė mė qortoje njė herė,
Vetėm dashuri dhe jetė, mė dhurove ti,
Fjala jote, acaret i ktheu nė pranverė,
E tėrė qenia jote, lexohet: Dashuri
I ėmbli, qumėsht blete, je ti
idhulli im,
Zėri yt mė ngroh shpirtin
sa se them dot,
Shkretėtirash, je oazi im, plot gjelbėrim,
Diell dhe fllad, qė ma kthen nė lule, timin lot!
Me ty pranė, jam e fortė dhe sundoj tėrė stuhitė,
Me dashurin tėnde shemb male, ndėrtoj kala;
Me pėrqafimin tėnd, unė fle e zgjohem zog ēdo ditė,
Brenda shpirtit tėnd
i shenjti
hyjnori im, BABA
NUK MUNDEM
Dua sot tė shkruaj, duart nuk binden,
Nuk e di ēka shpirti, nuk mė del as vargu,
Ēta bėj trishtimin, ku ta ēoj dhimbjen,
Njė arrati shtrigė, mė pėrqesh sė largu..
Nuk i hap dot sytė, loti mė rėndon,
Bota po vėrshon si ortek mbi mua;
Ky trup kaq i brishtė vuan e rėnkon,
Vuaj, urrej, dua
po nuk di ēfarė dua
Nuk e di ku shkoj, udhėn e kam humbur,
Trupi mė dhemb, shpirti po mė djeg,
Nėpėr shkretėtira etja mė ka mundur,
Askush nuk me sheh, askush nuk mė pret !
Shpirti im plaguar, udhėsh helmuar,
Ti varg i trishtuar, tė lutem mė fal
Dil ku je futur, ku stė kam kėrkuar,
Eja mė bėj udhė, nuk dua tė ndal
NUK MĖ DESHE KURRĖ..
I vetėm jam, me natėn dhe gotėn e pijes,
Cigaren tymos, mundohem tė hedh njė varg
Mu shfaqe befas, si hėnė e plotė mes reve,
Tė ndjej kaq afėr, edhe pse tė kam aq larg.
E hidhur pija, me helm ky shpirti im,
Ndaj gotat, njė nga njė i kthej me fund.
Tė dehem dua, tė vras vetminė gjer nė agim,
Por edhe i dehur tė tharroj, nuk do mund
I dehur ēmendurisht, nga aroma jote,
I dehur nė shpirt, nė deje, nėn lėkurė,
Dashuruar u enda rrugėve tė kėsaj bote,
Dashuruar me ty, qė nuk mė deshe kurrė!
|
