|
Pėrse shumė prej nesh ndihen mė optimistė pas njė tė qare
tė gjatė?! Lotėt, tė largojnė stresin dhe tė ēlirojnė nga dhimbjet.
Tė gjithė e dimė se tė qarėt na ndihmon tė qetėsojmė shpirtin
dhe trupin, por tani kėrkimet shkencore e konfirmojnė plotėsisht kėtė. Sė
fundmi, doktorėt kanė zbuluar se lotėt mund tė na ndihmojnė tė ndihemi mė
mirė. Ėshtė provuar shkencėrisht se tė qarėt bėn nėntė njerėz nė dhjetė tė
ndihen mė mirė, largon stresin dhe ndoshta na ndihmon tė kemi njė shėndet tė
mirė. Pėr mė tepėr, lotėt janė falas, gjenden te ēdo njeri dhe nuk kanė
asnjė efekt anėsor pėrveē skuqjes sė syve, lagies sė shamive dhe prishjes sė
tualetit.
Tė qarėt mund tė mos jetė i
efektshėm sa ilaēet, por kėrkuesit kanė dėshmuar se ėshtė shumė efikas nė
qetėsimin e trupit, sepse ndikon nė pėrmirėsimin e gjendjes shpirtėrore dhe
rritjen e humorit te 88.8 pėr qind e njerėzve, ndėrkohė qė i bėn tė ndihen
mė keq se mė parė vetėm 8.4 pėr qind. Kaq i dobishėm ėshtė, sa mjekėt
sugjerojnė se kjo mund tė jetė njė mėnyrė e mirė pėr tė gjithė ata qė kanė
vėshtirėsi pėr tu shprehur dhe treguar problemet e tyre.
Edhe pse thuajse tė gjithė
ne derdhim lot tė shkaktuar prej emocioneve, 47 herė nė vit gratė dhe 7 herė
burrat, mbetet ende njė mister se pėrse qajmė dhe se ēfarė ndodh gjatė kėtij
procesi. Ashtu si e qeshura dhe zemėrimi qė kanė avantazhet e tyre, edhe tė
qarėt, si njė formė e veēantė e njerėzve pėr tė shprehur emocionet, ka tė
mirat e saj. Pėr shembull, ėshtė provuar se tė qeshėsh ndikon nė qetėsimin e
trupit, nė rritjen e tensionit tė gjakut, reduktimin e hormoneve tė stresit,
forcimin e sistemit imunitar dhe prodhimin e shumė antitrupave pėr tė
luftuar sėmundjet.
Po pėr lotėt ēfarė mund tė
themi?
Lotėt emocionalė dalin nga
tė njėjtat gjėndra loti qė prodhojnė lėngun qė formon njė shtresė mbrojtėse
nė kokėrdhok, pėr ti mbajtur ata larg acarimeve, nga tė cilat del
gjithashtu edhe lėngu qė i mbron kur sytė irritohen apo kur bėhen pre e
sėmundjeve tė ndryshme. Njė e dhėnė qė konfirmohet plotėsisht nga
eksperimenti tregoi se lotėt qė derdhim prej emocioneve kanė pėrbėrės tė
tjerė nga format e tjera tė lotėve qė dalin prej syve, si pėr shembull kur
grimė qepė apo kur diēka djegėse na futet nė sy. E gjithė kjo tregon mė sė
miri se lotėt qė na dalin prej emocioneve dhe pėrbėrėsit e tyre mund tė jenė
njė mėnyrė e mirė pėr ta kthyer trupin nė ekuilibėr pas pėrjetimit tė njė
situate stresuese. "Kam sugjeruar se ne mund tė ndihemi mė mirė pas tė
qarit, sepse kėshtu nxjerrim jashtė gjithēka negative qė kemi akumuluar
brenda vetes. Pėrbėrjet kimike qė formohen gjatė njė stresi emocional mund
tė dalin pėrmes lotėve kur qajmė. Sepse ky lloj stresi mund tė rrisė
rrezikun pėr infarkte, apo tė dėmtojė zona tė caktuara tė trurit. Aftėsia e
njeriut pėr tė qarė ka njė vlerė tė jashtėzakonshme", thotė Ulliam Frei,
profesor i farmaceutikės nė Universitetin e Minesotės. Pėr mė tepėr,
fakte tė tjera e mbėshtesin kėtė teori. Nga studimi u pa se lotėt e lidhur
me emocionet, ndryshe nga lotimi i zakonshėm i syve kanė nivel mė tė lartė
tė disa proteinave, magnezit, kaliumit dhe disa hormone, pėrfshi kėtu edhe
prolaktinėn. Le ti shqyrtojmė me kujdes. Magnezi ėshtė njė lėndė ushqyese e
domosdoshme, qė nėse gjendet nė organizėm nė sasi tė vogėl, i atribuohen njė
sėrė problemesh si ato me lėkurėn, mpiksjen me vonesė tė gjakut dhe nivelet
e ulėta tė kolesterolit. Po ashtu, probleme me shėndetin mund tė shkaktohen
nėse gjendet nė organizėm nė sasi mė e madhe se ēduhet. Kaliumi ėshtė i
lidhur ngushtė me punėn e nervave, kontrollin e muskujve dhe presionin e
gjakut. Prolaktina ėshtė njė hormon i pėrshirė nė stres dhe luan njė rol tė
rėndėsishėm nė sistemin imunitar dhe funksione tė tjera tė organizmit.
Pėrmbajta e saj te lotėt mund tė shpjegojė edhe faktin se pėrse gratė qajnė
mė shumė se burrat. Femrat kanė mė shumė prolaktinė se meshkujt dhe niveli i
saj rritet ndjeshėm gjatė shtatzėnisė, kur rritet ndjeshėm frekuenca e tė
qarit te gratė.
Ėshtė thėnė se tė qarėt
mund tė zvogėlojė edhe dhimbjet, edhe pse studimet nė kėtė fushė janė ende
nė fazėn fillestare. Nga ana tjetėr, tė qarėt i ndihmon njerėzit ti shohin
gjėrat me njė sy mė optimist pas kėsaj. Studiuesit nė Universitetin e
Floridės thonė po ashtu se lotėt emocionalė, rrisin mbėshtetjen sociale dhe
reduktojnė ndjeshėm agresionin. Njė tjetėr studim nė Universitetin e
Tilburgut nė Holandė tregoi se si burrat, ashtu edhe gratė, i jepnin mė
shumė mbėshtetje dikujt qė ishte duke qarė, por nuk ndodhte kėshtu me
personat qė thjesht pėrloteshin.
U pa gjithashtu se burrat
qė qanin pėlqeheshin mė shumė se gratė. "Ėshtė mbėshtetur plotėsisht teoria
se tė qarėt ėshtė njė sjellje qė tregon se kėrkon tė pranosh ndihmėn e tė
tjerėve", thonė studiuesit holandezė. Nė studimin e fundit nė Universitetin
e Floridės, studiuesit gjetėn se pothuajse ēdo njeri ndihej mė mirė pasi
qante, madje edhe sa shpesh qante. Nga ana tjetėr, kėrkuesit amerikanė thanė
se tė qarėt mund tė jetė njė terapi e domosdoshme pėr shumė njerėz. "Pjesa
mė e madhe e njerėzve pranojnė se u rritej morali dhe humori pasi qanin. Kjo
ėshtė njė mėnyrė shumė e mirė pėr tė ndihmuar ata njerėz qė kanė vėshtirėsi
pėr tė shprehur emocionet e tyre".
Ashtu si kėrkimet e tjera,
psikologėt nga Florida sugjerojnė se ėshtė e nevojshme mė shumė punė dhe
studim pėr tė kuptuar mė mirė origjinėn, natyrėn dhe funksionin e tė qarit.
Njė studim i ri, qė ėshtė duke u zhvilluar nga njė ekip i specializuar
ekspertėsh, po analizon me kujdes se cilat zona tė trurit vihen nė veprim
kur njerėzit qajnė. Studimet e shumta dhe pėrfundimet pozitive kanė bėrė qė
lotėt tė rrėzojnė tabutė dhe hipotezat e pėrhershme se njerėzit e dobėt
qajnė. Profesor Frei, autori i "Crying: mystery of tears", thekson se:
"Njerėzit janė qeniet e vetme qė kanė aftėsinė pėr tė derdhur lot nė varėsi
tė gjendjeve tė tyre emocionale. Kjo ėshtė njė dhuratė e veēantė, me tė
cilėn janė tė pajisur vetėm qeniet njerėzore", pėrfundoi ai.
Fakte
Vetėm 20 pėr qind e njerėzve qajnė mė shumė se 30 minuta gjatė kėtij
procesi
8 pėr qind, pėr mė shumė se njė orė
70 pėr qind e njerėzve pėrpiqen ta fshehin se janė duke qarė
77 pėr qind e njerėzve qajnė nė shtėpi
15 pėr qind nė punė ose makinė
40 pėr qind preferojnė tė qajnė vetėm
39 pėr qind e njerėzve qajnė zakonisht nė mbrėmje
6-8 pasdite ėshtė ora mė e zakonshme kur njerėzit qajnė
88.8 pėr qind e njerėzve ndihen mė mirė pasi qajnė
47 herė qajnė gratė gjatė njė viti
7 herė qajnė burrat
|
