|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
LULĖZIM
HAJDARI
Hyrje
Lulėzim
Hajdari lindur me 05 04 1972 nė Shtiqen tė qytetit tė Kukėsit, ku edhe
mbaroj 8 vjeēaren dhe shkollėn e mesme tė pėrgjithshme. Mė pas vazhdoi
studimet pėr inxhinieri nė Elbasan.
Ka filluar tė shkruaj qysh nė bankat e shkollės dhe mė pas ka
dalė me disa botime kryesisht nė Prozė, si novela (e ribotuar disa herė)
''Vajza qė trazoi jetėn time'', ''Sytė mashtrues'', ''Dėshmia e Hėnės'',
libri me pėrralla pėr fėmijė ''Djali me yll dhe vajza me hėnė'' dhe se
fundmi ka dalė me Romanin ''Rikthim nė jetė''. Ka mbledhur gjithashtu
Lirikat popullore tė rrafshit tė Lumes sė Kuqe ( Shtiqen) por nė pamundėsi
ekonomike ende janė tė pabotuara.
TĖ PRITA NDĖR ĖNDRRA
Ne sirtarin qė rrėmujshėn rrinė fletėt e zhubrosura
Me shkronja pa rregull, ngjyra ngjyra tė hedhura kuturu,
Qė n'brendėsi tė tyre mbajnė larmi temash e brengash
Kujtime e meditime, rrugėtime t'pafund e dhimbje nė zemėr.
Ma ktheve trėndafilin, qė petalet ja ngyrosa me gjakun e zemrės
Nuk i rihape rrugė dashurisė, ti i mbylle sytė edhe pėrpara ndenjės,
Se dhe pse shpirtin nė paqe, n'kėt' jetė kurrė s'do ta kesh
Zgjodhe pasurin mes shpirtit tė kulluar e dashuris t'sinqertė.
Tė nisa shumė lutje, ese dashurie dhe rreshta poezie
Tė kėrkova ndėr vite, tė prita ndėr ėndrra, ndėr netėt me yje,
E mbylle historinė tonė pa kuptim, e ndenjėn e qove n'pa kthimė
Se ti zgjodhe mbretin, kurorėn e thatė, le dashurinė e zjarrtė...
EHH ATDHEU IM!
Edhe sikur tė tė hekurosja Atdheu im!
E gjithė relievin tėnd tė ta ktheja n'rafshin,
Do tė zgjeroja e shtrija me mijėra kilometra
E do tė spostoje tej, larg, atje ku ishte, sllavėrin.
Por, jo, jo, nuk mundem Atdheu im!
Se do tė thyeja krenarin e madhėshtinė qė ke,
E malėsorėt e Kumanovės s'di si ti thėrras pastaj
Kosovėn, e gjithė malėsinė tėnde tė Dardanisė me besė.
Ehh Atdheu im, sa vuajtje e plagė tė gjakosura ke marrė
Nga sllavėt e egėr barbarė, tė ardhur ndėr pyje tona si kanibal,
Gėrmoni o njerėz tė historisė, e ti Evropė plak me shumė fytyra
Tregoje veten njėherė tė vetme, e rehato tokėn e mbushur me eshtra.
I qeshuri gjithmonė tė qesh, e i ēnderuari mundohet tė tė ēnderoj
E i ardhuri mundohet tė tė bėhet Zot shpie, e trojet tė ti zaptoj,
Po Ilirida e vjetėr ka gurė tė rėndė nė themelet e saj, qė s'shkulen
Kanė zėnė vend me kohė, e nuk u tundet, se Zoti kėtė tokė na e dhuroj.
DO TĖ PYES DJALI!
Ehh kurbet, more kurbet
Djemurinė tonė ēfarė e ka gjetur,
Mall pėr tokėn e mall pėr Loken
Krejt zhurit dhe pėr at vatėr.
Shumė djers lamė nė tokat e huaja
E shumė ėndrra nė fletushka,
Shumė virtyte na shkuan damė
Qė s' vlerėsohen nė ēdo vend.
E shumė ėndrra qė i thurėm
Nė vendlindje me i realizua,
S'patėm fatin ti shpalosim
Vlerat tona drejt ardhmėrisė.
Do t'mė pyes djali dhe nipi
Babė e gjysh ti ē'ke bėrė n'jetė
Jam rropat rrugėve tė botės
Edhe pse ishte e pa drejtė.
Ndoshta fėmija do shtrembėrohej
E do kėrkoj dhe mė shumė,
Kur tė rritesh birė i babės
Do tė kuptosh e japėsh tė drejtė.
Tė uroj qė ti tė rritesh,
Me mėsua e me u shkollua
Nė vendlindje me lulua
E fruta tė ėmbla ti me lėshua.
PUTHMĖ TI SHPIRT
Puthmė ti zemėr puthmė fortė
Pafundėsisht e gjer nė lot,
Ndizma shpirtin, flakė tė nxjerr'
Kallma trupin mos ki dert.
Puthmė e bukur, fortė m'shtrėngo
Unė ēdo gjė tėnden adhuroj,
Ma at' sy si qershi, sa tė dua veē ai Zot e dinė
Ėmbėlsirė e kėsaj bote, veē me ty dua tė rri
Puthmė ti jetė, relaksohu n'pafundsi
Ti je ylli ma i bukur nė kėtė gjithėsi ,
Le tė flasin, tė pėshpėrisin, tė stėrpiket kush tė dojė
S'bėjmė mėkat ,.............
Mirėsinė e dashurinė dhe vetė Zoti adhuron.
*NĖ QIELLIN E SHTATĖ..*
Mi ngule sytė nė mesrrugėn time e dashur
E unė qesha me ata sy tė kristaltė
Me buzėn tėnde me ftove, me tundoj lėkura jote e bardhe,
Dhe gjithė at bukuri ma fale, moj hyjneshė e rralle.
E nėn ēarēafėt e bardhė parfymosur me kurmin tėnd
Digjem i tėri nga afshi kur tė shoh tė zhveshur ashtu lakuriq
Hedhim dy hapa drejt njėri tjetrit, e buza buzėn prek
E hedh cigaren e dashur, s ka vend se koha ėshtė e shtrenjtė
Ndihemi te lirė, tė lumtur nė qiellin e shtatė
Ēarēafėt rrudhosen shtjellė mbi kėtė krevat
Ekstazė, mėrmėritje, fjalė dhe tė pakuptimta
Ekzplorim, erotik,'' epshi i tendosur s ka tė sosur.
E gjoksi jot i fryrė, gufon bashkė me zemrėn time
Njėtrajtėsojnė rrahjet, shkrihen tė dyja nė njė guaskė
Thesar i pazbuluar, njė perri e rrallė, famė me ty do marrė
Kujtimi, ėndrra a vetė jeta, qenka dashuri e marrė.
|
