|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
LUMO
KOLLESHI
Hyrje
Lumo
Kolleshi lindi nė Mertinj tė Pėrmetit. Shkollimin 8-vjeēar e pėrfundoi nė
vendlindje. Pėrfundoi gjimnazin "Sami Frashėri" nė Pėrmet dhe ndoqi studimet
e larta pėr gjuhė e letėrsi nė Elbasan ("Aleksandėr Xhuvani").
Punoi si mėsues nė disa fshatra tė rrethit Pėrmet. Nė vitin 1987
pėrqafoi iniciativėn pėr tė ndihmuar Veriun dhe vazhdoi pėr dy vjet nė Pukė.
Kthehet serish nė Pėrmet dhe vazhdon tė japė mėsim nė shkollėn e mesme Benje,
nė shkollat Novosele, Katundishte, "Nonda Bulka" dhe inspektor nė Drejtorinė
Arsimore Pėrmet. Aktualisht vijon si mėsues i letėrsisė nė gjimnazin "Sami
Frashėri" Pėrmet.
Ėshtė autor i librave: "Mars" (poezi), "Bufi nė siklet"
(fabula), "Lotėt e Nastradinit" (fabula), "Kthim nga vdekja" (tregime),
"Derdhen vetėtimat" (poezi), "Dorėheqja e tigrit" (fabula), "Djerset e
poetit" (tregime), "Nga njė autor tek tjetri" (ese dhe komente nė dy
vėllime), "Nata vjen dhe natė s'kam" (poezi), Edhe ujk, edhe me zile
(fabula).
Ka drejtuar degėn e lidhjes sė shkrimtarėve nė Pėrmet. Ėshtė
fitues i ēmimit tė dytė kombėtar nė poezi me rastin e 55-vjetorit tė
ēlirimit, i ēmimit tė tretė ndėrkombėtar pėr fabul nė Athine, nga Lidhja e
Shkrimtareve Zasteron. Ka marrė diplomė pėr librin poetik "Derdhen
vetėtimat" nė Mottola tė Italise. Gjithashtu ka marrė diplomė po kėtu pėr
poezinė "Nėse". Fitues i ēmimit tė dytė pėr satire Jul Variboba nga Dega e
Blertė Selanik. Fitues i ēmimit Vepra letrare 2014 ne festivalin
ndėrkombėtar tė poezisė Drini poetik Prishtinė.
LISI I MĖRTINJIT
Vdiq dhe lisi i moēėm i Mėrtinjit,
E qanė zogjtė nė kujėn mė tė vjetėr,
Ata qė fije bari sillnin pas kthimit
Dhe ngrinin nėpėr degė njė qytezė tė gjelbėr.
Vdiq dhe lisi i moēėm i Mėrtinjit,
Ai qė nuk provoi sėpatėn pėr sė gjalli,
Ai qė fshehur mbante frikėn e ndėshkimit
Dhe rrufeve nėpėr shekuj u shuante zjarrin.
Vdiq dhe lisi i moēėm i Mėrtinjit,
Ai qė fėmijėrinė ma bėri si njė ketėr,
Ai qė ma kėruste nėnėn gjithė dimrit
Pėr tė fshirė avllinė e gurtė nga fletėt.
Vdiq dhe lisi i moēėm i Mėrtinjit,
Mburrja ime e largėt iku bashkė me tė.
S'ėshtė turp t'ju them, prej pikėllimit,
Pėr njė lis derdh lot e qaj pa zė
Sy
Sy qė kurrė s'mė patė nė sy,
Vėshtrimi juaj mban era dhe.
Qentė e pabesė kam gjetur aty,
Pas shpine zgjedhoni veē foljen "leh".
SYRI YT
Det e kam thirrur syrin tėnd.
Le tė jem veē aty,
Pėrjetėsisht i mbytur.
Kjo mbytje kurrė s'mė tremb,
Zemrėn ma tremb veē loti i kripur.
MBETEMI ZBORISTE
Zboristė tė regjur llogoresh kemi qenė
E prapė kemi mbetur tė fatit zboristė,
Transhe pa hapur nė mal s'kemi lėnė,
Kėmisha kemi grisur nėpėr agjensitė.
Radhė dhe radhė me tollona nė dorė,
Pėrpara ēdo banaku gatitur, ushtarė,
Pėr tė marrė racionin e varfėr,tė gjorė,
Mjerimin tonė nė trasta pėr tė marrė.
Tani, nė kohėn pa kohė tė kapitalit,
Ca gjėra vėrtet i kemi harruar,
Po prapė s'i flakėm pafkat e kalit
Dhe ujqit lėkurėn e kanė tė rruar.
Nėn zhegun e diellit lėshuar si saē
Pagurėt e ujit rreshtojmė pėr ushtarė.
Pėrditė i themi rubinetit:plaē!
E kėmbėt i thyejmė pėr votėn e parė.
E prapė veshėt tanė shurdhojnė daullet
Marrėzishėm hedhim kėmbėt valles sė absurdit,
Mendimet i mbysim nė pjatė me fasulet
Pėr tė mbetur me kohėrat gjithmonė tė fundit.
A I VRASIN EDHE FEMIJET SI TE RRITURIT?
Veē njė pyetje fėmije,
Njė pyetje qė rrėnon bashkė tokė e qiell
Atje,nė Lagjen e trimave,nė Kumanovė.
Kishte perėnduar koha e lodrave,shėtitjeve,
Pėr lulet e pranverės kohė s'kishte,
Pranvera vet ishte thjesht njė kufomė,
Veē rrebesh plumbash nė kėtė cep tė ēmendur tė Ballkanit.
Tani le tė digjen tė gjitha tragjeditė.
Agamemnoni hi tė paprerė u paska hedhur syve tanė,
Nė vend tė vajzės,
Njė manekin ka rrėmbyer nė pavionet e modės,
Asnjė Ifigjeni nuk ėshtė flijuar nė Aulidė,
Oresti,
I turpėruar nga e bora e gjinjve tė nėnės,
I lutet Egistit t'ia mbulojė sa mė parė,
Hamleti s' ėshtė veēse njė budalla
Qė i beson si fėmijė njė fantazme.
Makbethi kamėn e ka lodėr prej gome,
Romeo,
Nė kohėn e pamjaftueshme,
Hap ēantėn me luspa krokodili tė Zhuljetės
Pėr tė gjetur shishkėn e parfumit tė saj.
Trill dhe vetėm trill
Trifjalėshi:helm,kamė dhe vaj
Pėrballė pyetjes sė njė fėmije tė pafaj.
Fjalėt tani mė shkojnė tė dyllta nė varr
E mė thonė:
Kjo ėshtė mė e thekshmja tragjedi,
Tė tjerat hidhi nė zjarr!
SEANCE PLENARE
Ku tjetėr,veēse atje
Dhe ti dremit,mė keq,po fle?
Zgjohu,bre burrė,
Ata sflenė kurrė,
Pėr ty,pėr mua,pėr tė gjithė ne.
Shikoje,pra,se doli prapė,
Ėshtė bėrė thumb,po fare tapė,
Po prapė nė kėmbė,
Me sharrė nė dhėmbė,
Pėr ty,pėr mua,pėr tė gjithė ne.
U ngrit ai qė sdi tė ulet,
Mbi zjarr pėrherė i mban fasulet,
Hidhe ndėr mend kėtė batutė
Qė ti qėron flokėt e trutė,
Pėr ty,pėr mua,pėr tė gjithė ne.
Ja,ja,shiko,se doli tjetri,
E pra,ai i bėrė si pjepri,
Prit se shpėrtheu bombėn nė re,
Copa planetėsh derdhen mbi dhe
Pėr ty,pėr mua,pėr tė gjithė ne.
Ah,po tani zė flet i pari,
Ēdo fjalė e tij kėndeskė ari,
Shiko si shtyjnė gjithė tavolinat
Sa edhe minjtė dalin nga vrimat
Pėr ty,pėr mua,pėr tė gjithė ne.
Mbaje pak frymėn,tani gallatė
Po shajnė nga nėnat,motrat e gratė,
Zonjat nė krah
Me tė kuq buzėsh pasthirrmėn Ah!
Pėr ty,pėr mua,pėr te gjithė ne.
Ti nuk po skuqesh e mė ben bisht
Ma kthen rrufe se nuk ke gisht,
Tė gjithė,pra, kemi nė kėtė kromė
Kush pak e shumė dhe blozėn tonė
Dhe unė,dhe ti,dhe tė gjithė ne.
E ZYMTE
Krrokatje korbash e valle sorrash,
Mė shumė se kaq ēmundet tė kish,
Njė kohė e humbur nė xhepa horrash
Ku dhe mallkimi tė zė trefish.
Dhe vendi kėrmė e plehu rrotull,
Njė han i plakur,stallė bagėtish,
Ujė dhe ajėr tė dy tė ndotur,
Krimba tė majmur nėn bishtra dhish.
Me zė tė mekur nė pyll njė qyqe
Vėllanė e humbur mė kot kėrkon,
Shpresė e leckosur bredh nėpėr gjyqe
Qyqe dhe shpresė sdi ēi bashkon.
Njė tren i ēmendur, dalė nga binarėt,
Na merr me vete. Dihet pėr ku.
Me qumėsht zanash ushqejmė tė marrėt
Pėr tė na kthyer nė gur e dru
|
