|
Nė shumė studime bashkėkohore ėshtė arritur deri te i njėjti
pėrfundim se njerėzit e dėshpėruar kronikė, tė cilėt e shikojnė botėn
nėpėrmjet prizmit tė dyshimit, veēanėrisht u janė tė ekspozuar sėmundjeve tė
zemrės. Gjithashtu, nga kėto studime kuptojmė se shpirtngushtėsia rrit
rrezikun edhe pėr shumė sėmundje tė tjera. Ndėrsa nė anėn tjetėr,
shpirtmirėsia, ose thėnė thjesht lumturia, duket se ka efekte protektive pėr
shėndetin. Sjelljet cinike, dyshimi, mėria etj., janė faktor me efekt shumė
negativ nė botėn mentale tė njeriut e qė pasojat e tyre e rrezikojnė
seriozisht shėndetin tonė fizik, thotė dr. R. Williams, kėrkues nė lėmin e
medicinės nė Universitetin e Dukės. Shpirtngushtėsia, jo vetėm qė
paralajmėron rrezikun nga sėmundjet e zemrės, por mund tė shkaktoj edhe vetė
vdekjen - vazhdon ai.
Format subtile tė shpirtngushtėsisė si:
skepticizmi, dyshimi, intrigat, mosbesimi dhe animi ka sarkazmat ofenduese,
janė tė dėmshme mu sikurse vėrshimi i shpejt i formave mė agresive si:
hidhėrimi, zemėrimit, tėrbimit etj. Njerėzit e dėshpėruar janė mė tė prekur
nga sulmet nė zemėr (infarkti) se sa njerėzit me disponim tė mirė. Dėshmitė
faktike, se nė ēfarė forme apo mėnyre sjelljet, qofshin pozitive apo
negative, ndikojnė nė proceset shėndetėsore tė organizmit tonė, janė lėndė e
kėrkimeve nė shumė sfera shkencore.
Lidhjet nė mes tė dėshpėrimit dhe shėndetit u
publikuan para mė sė 30 vitesh, kur dy kardiolog nga San Francisko, dr. M.
Friedam dhe dr. R. H. Rosenman, e sajuan termin e Tipit A, pėrmes tė
cilit pėrshkruanin shkakun e sjelljeve i cili bie deri te rreziku nga
sėmurjet e zemrės. Personi me karakteristikat e Tipit A, anon kah
emulacionet e pėrhershme ambicioze e ngacmuese tė pėrqendruara fuqishėm kah
caku tė cilin dėshiron ta arrijė dhe atė gjithnjė nėn presionin e kohės, pra
me nguti.
|
 |
|
Dr. Redford Williams gjatė
njė debati publik |
Kundruall personit tė Tipit A, personi i
Tipit B, shpalos karakteristika tjera sjelljesh. Ai ėshtė i qetė, i matur
dhe vėshtir kalon pragun e hidhėrimit. Mirėpo lind pyetja: nėse njerėzit
janė tė dėshpėruar ēfarė tė bėjmė? Qysh nė vitet e 60-70 ėshtė rekomanduar
qė format e ndryshme tė dėshpėrimit, tė zbutėn pėrmes ndonjė efekti
filtrues.
Nė studimet mė tė reja, dr. Williams dhe kolegėt
e tij, konkluduan se, shumė mė pak e rėndėsishme ėshtė forma e paraqitjes sė
dėshpėrimi, sesa zbulimi i njė mundėsie praktike qė tė arrihet qėllimshėm
deri te ai. Tė shprehurit e pėrkohshėm tė simptomave shqetėsuese nuk janė
edhe aq tė rrezikshme pėr shėndetin. Problemi paraqitet atėherė kur
shpirtngushtėsia merr formė kronike, pra kur ajo bėhet, si tė thuash stil
personal. Ai dhe stafi i tij nė Universitetin e Dukes, konstatuan, se deri
nė njė farė mase edhe mund ta matin dėshpėrimin, duke shfrytėzuar testin e
personalitetit tė ashtuquajtur MMPI (Minnesota Multiphasic Personality
Inventory) - njė test qė e pėrdorin psikologėt pėr tė zbuluar tek pacientėt,
probleme morale, sociale, ērregullimet e personalitetit, sjelljeve etj.
Nga studimi i disa mijėra kandidatėve ata
arritėn nė pėrfundim se tė gjithė ata qė kishin kaluar shkallėn e 50% ishin
personalitete tek tė cilėt shpirtngushtėsia ishte pothuajse veti kronike dhe
mundėsia e sėmurjeve kardiovaskulare ishte po ashtu shumė mė e lartė. Kurse
ata kandidatė qė nuk e kishin kaluar shkallėn e 50% pra, ku dominonte
shpirtmirėsia, mundėsia e prekjes nga sėmundjet e zemrės ishte gjithsesi mė
e ulėt.
Dr. Williams nuk u kėnaq me kaq. Pėr ta
vėrtetuar saktėsisht ndikimin e shpirtngushtėsisė nė organizmin e njeriut,
pra pėr tė ofruar fakte edhe mė bindėse, ai vazhdoi testimet edhe mė tej nė
Universitetin e Dukes. Mė se 20 vite rresht ai pėrcolli shėndetin dhe stilin
e jetės tė mbi 250 studentėve tė medicinės, tė cilėt po ashtu, studionin ose
kishin studiuar nė kėtė universitet. Ndikimi i efekteve tė shpirtngushtėsisė
ishte dramatik! Ai konstatoi se studentėt shpirtngushtė, pra tė mėrzitur,
melankolik, ironik, cinik, nervoz, agresiv etj, u prekėn pesė herė mė shumė
nga shqetėsimet e zemėr, se sa ata me disponim tė mirė.
Megjithatė, dr. Willams thotė se kėto rezultate
nuk japin pėrgjigje definitive, pasi kjo lėmi, si edhe shumė tė tjera, janė
akoma objekt studimi. Mirėpo, sot ėshtė e ditur se si faktor vendimtarė pėr
shqetėsime kardiake luajnė hormonet e partikulauara (veē e veē), tė cilat
organizmi i sekreton si pėrgjigje ndaj situatave tė tendosura, ndėrsa ato mė
tej sjellin deri te puna e pėrshpejtuar e zemrės, ngritja e tensionit si dhe
rritja e nivelit tė kolesterolit nė gjak. Nė qoftė se individi i ekspozohet
vazhdimisht ndikimeve tė tilla, si pasoj e shpirtngushtėsisė, rreziku nga
sėmundjet e zemrės ėshtė i paevitueshme.
Megjithėse rezultatet testuese vėrtetojnė
lidhshmėrinė mes situatave stresuese dhe sėmundjeve kardiovaskulare, evitimi
i faktorėve qė sjellin deri tek ato, mbetet ende sfidė serioze pėr medicinėn
aktuale! As metodat filtruese nuk sollėn ndonjė pėrmirėsim tė dukshėm.
Pėrveē terapive psiko-analitike dhe tabletave tė shumėllojshme, mjekėsia nuk
arriti tė bėjė ndonjė hapė mė serioz nė kėtė drejtim. Prandaj shumė njerėz,
tė zhgėnjyer nga terapitė konvencionale, kėrkojnė edhe shtigje tjera, duke u
drejtuar kah ritualet e lashta dhe format tjera alternative tė shėrimit tek
tė cilat edhe gjejnė rrugėn e duhur. Mirėpo, disa prej tyre shpesh sillen
dhe shtigjeve tė gabuar, duke u dhėnė pas alkoolit, drogės etj, qė nė
instancėn e fundit kanė pasoja tė rėnda, shpesh edhe vdekjeprurėse.
Njerėzimi i janė tė njohura qė nga lashtėsia
format e lartpėrmendura tė shėrimit alternativ. Mėnyrat e shumta relaksuese
siē janė: format medituese tė budistėve dhe jogistve indian, pastaj sistemi
kinez i harmonisė dhe baraspeshės, lutjet tek religjioni islam dhe katolik,
kaballat mistike tek hebrenjtė etj, janė treguar shumė efektive tek
problemet me karakter zemėrngushtėsie, e qė si rezultat pėrfundimtar edhe
kanė harmonizim e natyrshėm tė shpirtit dhe trupi, pra organizmit tonė me
ambientin e jashtėm nė pėrgjithėsi. Edhe mjekėsia e ditėve tona nuk i mohon
mundėsit alternative tė shėrimit, bile pėrkundrazi, nė disa raste edhe i
preferon ato. Prandaj individit i mbetet tė zgjedh vet formėn e pėrshtatshme
qė do tia kthej atij harmonin e brendshme nė raport me botėn qė e rrethon,
thėnė shkurt - lumturinė.
|
