Ta pritėsh lumturinė qė do tė lajmėrohet
nė njė tė ardhme ėshtė diēka qė nuk do tė thotė se patjetėr do tė ndodhė
ndonjėherė. Pėr tė qenė tė lumtur duhet tė punojmė sot pėr lumturinė.
Lumturia ka karakter emocional, dhe jo material, kėshtu qė ajo ėshtė gjendje
e mendjes. Pėr tė qenė tė lumtur, kėtė lumturi duhet ta pėrfitojmė
(krijojmė).
Nė lumturinė tonė ndikon
memoria (kujtesa) qė e kemi nė mendjen tonė. Kujtesa nė mendje ėshtė
refleksion i gjithė asaj ēfarė kemi pėrjetuar nė jetė. Ajo ēfarė mbartim nė
mendje paraqet atė me tė cilėn identifikohemi (bėhemi njė/njėjtė me tė). Ēdo
aksion qė e kemi ndėrmarrė nė jetė dhe qė ndėrmarrim krijon njė kujtim nė
mendjen tonė.
Pra, nė njėfarė mėnyre,
lumturia varet nga kujtimet qė i mbledhim me vite. Pėr tė qenė tė lumtur
edhe sot edhe nė tė ardhmen, ėshtė kryesore tė zgjedhim ēfarė do tė bėjmė
sot, si do tė reagojmė nė atė ēfarė ndodhė rreth nesh. Nė kėtė mėnyrė do tė
krijojmė memorie/kujtesė pozitive qė nė tė ardhmen do tė bėhet njė pasqyrė e
re.
Meqenėse reagojmė ndaj
rrethinės, nė rastet mė tė shumta, pėrshtatshėm me mėnyrėn nė tė cilėn
rrethina reagon nė ne, ėshtė e nevojshme tė kemi para sysh njė gjė. Mėnyra
sesi tė tjerėt reagojnė ndaj nesh janė refleksionet e tyre, refleksionet e
memories sė tyre, kurse refleksionet e huaja nuk kanė kurrfarė lidhje me ne.
Mendja e secilit prej nesh reflekton fjalėt dhe akcionet qė shkakun e kanė
ekskluzivisht nė mendjen tonė, dhe jo nė akcionet dhe fjalėt e huaja.
Refleksionet e mendjes
sonė janė shumė tė fuqishme. Nganjėherė as nuk jemi tė vetėdijshėm se sa ato
mund tė jenė tė fuqishme. A do ta kemi kujtesėn e mbushur me bukuri apo
hidhėti, varet ekskluzivisht (vetėm) nga ne.
Lumturia ėshtė njė
ndjenjė shumė jokonzistente (jostabile). Te shumica prej nesh, nė momente
jemi tė lumtur, por pas disa orėve mė as qė na kujtohet ajo lumturi. Qė tė
mundemi fare ta mbajmė lumturinė mė gjatė se disa orė nevojitet tė dijmė
ēfarė domethėnė pėr ne fjala lumturi? Nėse nuk e dimė ēfarė ėshtė ajo pėr
ne, si do tė dijmė si ta realizojmė atė. E dhe pse nganjėherė presim
lumturinė qė do tė vijė pėr shkak tė ndodhive tė mėdha, ajo megjithatė mund
t`i ketė rrėnjėt e saja edhe nė sendet shumė tė vogla. Ekzistojnė aq shumė
pėrvoja tė imėta pėr tė cilat as qė jemi tė vetėdijshėm vetėm pėr arsye se
jemi tė prirur tė marrim kafshata tė mėdha. Nuk ka asgjė tė keqe nė
lumturinė e madhe dmth. lumturinė qė e sjellin realizimet/arritjet e mėdha
nė jetė, mirėpo pėr tu kėnaqur nė bazėn e pėrditshme nevojitet tė mėsohemi
tė jemi tė lumtur me sende tė vogla.
Kur mendojmė me termat e
lumturisė dmth. kur i sjellim nė mend, nėpėrmjet kujtesės momentet e lumtura
nė jetėn tonė, atėherė trupi dhe mendja jonė fillojnė tė reagojnė nė harmoni
me kėto ndjenja. Sa mė shpesh mendojmė me termat e lumturisė, aq mė shumė do
tė jemi tė lumtur, sepse truri nuk e njeh dallimin nė mes asaj ēfarė ka qenė
apo ēfarė do tė jetė dhe asaj ēfarė ėshtė.
A e keni pyetur
ndonjėherė veten ēfarė ndodh kur jemi tė pranishėm nė moment? Prania nė
moment na jep njė fokusim total nė atė ēfarė ndodhė momentalisht rreth nesh.
Nė kėtė mėnyrė ne jemi tė befasuar me ēfarėdo qoftė qė zhvillohet rreth
nesh, vetėm pėr arsye qė jemi kėtu dhe pėr shkak kėsaj jemi shumė tė lumtur
dhe tė kėnaqur. Shoqėrimi me miqtė ėshtė njė mėnyrė e shkėlqyeshme e
fisnikėrimit tė kohės, tė disponimit dhe tek e fundit tė vetė jetės. Kėto
shoqėrime nuk lypet tė jenė patjetėr tė natyrės identike sa herė qė
shoqėroheni. Me pak kreativitet ato mund tė bėhen freskim i vėrtetė edhe pėr
ne edhe pėr ta. Sė bashku me shokėt mund tė bėjmė gjithēka, me rėndėsi ėshtė
vetėm qė edhe ne edhe atyre na intereson pėrnjėmend ajo ēfarė bėjmė. Mund tė
fotografojmė, tė ziejmė, tė luajmė ndonjė lojė sė bashku, ta bėjmė njė strip,
tė shkojmė nė piknik, ta shikojmė njė film inspirues dhe gjėra tė ngjashme.
Natyra gjithmonė ka pasur efekte tė mira
nė shpirt dhe trup. Vetitė e saja mirėbėrėse qėndrojnė nė dispozicion pėr tė
gjithė ne. Nevojitet vetėm pak motivacion pėr tė marr guxim pėr akcion dhe
pėr tu nisur nė natyrė. Shėtitjet, kėrkimi i teorive tė reja natyrore,
planifikimi, kopshtet botanike, piknikėt, peshkimi e gjėra tė tilla janė
disa nga opsionet qė mund t`i bėjmė pėr tė ra nė kontakt me natyrėn. Nuk e
di a e keni vėrejtur, por disponimi ynė nė natyrė gjithmonė ėshtė mė i
ndryshėm sesa nė qytet.
Njė libėr i mirė, njė
muzikė e mirė nė mp3 player apo njė revistė e mirė nė kombinim me ndonjė
pemė nė njė vend tė bukur natyror, mund tė jetė mėnyrė e shkėlqyeshme pėr
relaksim dhe distancė nga jeta e pėrditshme. Pėrveē rekviziteve tė nevojshme
mjafton vetėm tė ulesh dhe tė mbėshtetesh pėr njė peme. Pak lexim, pak
dėgjim tė muzikės dhe pak vėshtrim dhe pėr njė orė mund tė bėhemi njė person
i ri. Nėse jemi njerėz qė e preferojmė mėnyrėn urbane tė relaksimit, atėherė
pemėn mund ta zėvendėsojmė me relaksim nė ndonjė kafeteri qė ju pėlqen.
Lumturia shumė varet nga ajo sesa jemi kreativ dmth.
sesa i lejojmė vetes qė tė jemi kreativ. I vetmi kufizim qė na imponohet nė
jetė ėshtė kufizimi i imagjinatės sonė personale. Pikėrisht pėr kėtė arsye
vjen deri te monotonia dhe ngurrimi nė jetė. Aq shumė gjėra na ofrohen pėr
ēdo ditė, nevojitet vetėm tė marrim zemėr dhe tė nisemi nė akcion.
Veēanėrisht nėse jetojmė nė qytet, nė ēdo kėnd na ofrohen mundėsi tė
panumėrta tė pėrditshme. Teatra, kino, kurse tė ndryshme, punėtori dhe gjėra
tė ngjashme janė vetėm pjesė e ofertės sė asaj ēfarė mundemi tė bėjmė.
Pasi po flasim pėr futjen
e risive nė jetė, njėra nga opsionet e dėshirueshme ėshtė anėtarėsimi nė
ndonjė klub apo grup me mendime tė njėjta me ty. Nevojitet vetėm tė
definohet cila ėshtė fusha jonė e interesit pėr tė vendosur nė cilin klub
apo grup tė anėtarėsohesh. Ndonjė interesim i ri nė grupin e njerėzve mund
tė jetė pėr ne njė freskim i shkėlqyeshėm i jetės.
Gjithēka bėjmė nė jetė,
me rėndėsi ėshtė sesi e ndjejmė veten kur e bėjmė atė. Nėse emocionet
dominante tek ne janė ato tė gėzimit, kėnaqėsisė dhe shijimit, atėherė jemi
nė rrugėn e drejtė sepse kjo ėshtė ajo qė na mbushė me plotėsi. Nėse nuk
ėshtė kėshtu, nėse e ndjemė acarimin, mundimin dhe pakėnaqėsinė, atėherė
diēka duhet tė ndryshojmė nė jetėn tonė. Emocionet qė na lindin kur jemi
duke bėrė diēka janė gjithmonė indikative (qė tregojnė gjendjen reale).
Sipas tyre mund tė njohim sa jemi nė harmoni me vehten, dhe sa nuk jemi.
Mundėsi kemi shumė. Me rėndėsi ėshtė qė tė vihemi nė
lėvizje nga inercioni dhe ta definojmė ēfarė jete dėshirojmė. Pas kėsaj
nevojitet vetėm trimėrisht tė nisemi kah realizimi i gjithė asaj ēfarė
ndjejmė se ėshtė familjarizuese pėr ne.
|