Tė jeni tė lumtur ka mė shumė rėndėsi sesa tė jeni tė pasur
Lumturia, jo ari a prestigji, ėshtė valuta vendimtare. Tal
Ben-Shahar
Ti nuk dėshiron tė jesh i (e) pasur ti dėshiron tė jesh i (e)
lumtur. Edhe pse mediat pėr komunikim masiv i kanė bindur shumė njerėz se
pasuria ēon te lumturia, kjo nuk ndodh gjithmonė. Sigurisht qė paratė mund
tė tė ndihmojnė ti arrish qėllimet e tua, tė kujdesen pėr tė ardhmen tėnde,
dhe tė ta bėjnė jetėn mė tė shijshme, mirėpo vetėm posedimi i gjėrave nuk e
garanton pėrmbushjen.
Ky libėr do tė tė tregojė se si ta nxjerrėsh maksimumin nga
paratė e tua, por para se tė zhytemi nė detale, ėshtė e rėndėsishme ta
hulumtojmė se pse duhet tė tė interesojė kjo. Nuk ka shumė dobi tė mėsohet
pėr interesin e pėrbėrė apo pėr llogaritė e kursimeve me tė ardhura tė larta
nėse nuk e di se si ndikojnė paratė nė mirėqenien tėnde.
Nėse financat personale do tė ishin tė thjeshta sikur kuptimi i
matematikės, ky libėr nuk do tė ishte i nevojshėm fare; njerėzit kurrė nuk
do tė shpenzonin tepėr, nuk tė hynin nė borxh, dhe nuk tė merrnin vendime
budallaqe financiare. Por hulumtimi tregon se zgjedhjet tona janė tė
bazuara nė diēka mė tepėr se sa aritmetika e thjeshtė ato ndikohen edhe
nga njė rrjet kompleks i faktorėve psikologjikė dhe emocionalė.
Ky kapitull ta jep njė pėrmbledhje tė shpejtė tė relacionit
ndėrmjet parave dhe lumturisė. Po ashtu, do ti mėsosh teknikat pėr ikjen
nga kurthet mendore qė e vėshtirėsojnė tė kėnaqurit me atė qė e ke. Siē do
ta shohėsh, nuk tė nevojiten njė milion euro pėr tė qenė i (e) lumtur.
Si ndikojnė paratė nė lumturi
Ēėshtja e madhe ėshtė: A mund ta blejnė paratė lumturinė?. Nuk
ka pėrgjigje tė thjeshtė.
Duket e natyrshme tė supozohet se njerėzit e pasur do tė jenė
mė tė lumtur se tė tjerėt, shkruajnė psikologėt Ed Diener dhe Robert Biswas-Diener
nė Happiness (Lumturia) (Blackwell Publishing, 2008). Por paratė janė vetėm
njė pjesė e pasurisė psikologjike, kėshtu qė piktura ėshtė e komplikuar.
Ekziston njė korelacion i fuqishėm ndėrmjet pasurisė dhe
lumturisė, thonė autorėt: Njerėzit dhe popujt e pasur janė mė tė lumtur se
sa homologėt e tyre tė varfėr; mos e lejoni askėnd tė ju thotė ndryshe. Por
ata tėrheqin vėmendjen se ndikimi i parave nė lumturi nuk ėshtė aq i madh sa
mund tė tė duket. Nėse ke rroba pėr tu veshur, ushqim pėr tė ngrėnė, dhe
kulm mbi kokė, atėherė tė kesh nė dispozicion tė ardhura tė shtuara ka vetėm
njė ndikim tė vogėl nė pėrshtypjen tėnde tė mirėqenies.
Pėr ta formuluar ndryshe, nėse jetoni nėn kufirin e varfėrisė
(22,050$ tė ardhura vjetore pėr njė familje katėr-anėtarėshe nė vitin
20091), atėherė 5,000$ shtesė nė vit mund tė krijojnė ndryshim gjigant nė
lumturinė tėnde. Nė anėn tjetėr, nėse familja jote i fiton 70,000$ nė vit,
5,000$ mund tė jenė bonus i mirėseardhur, por nuk do ta ndryshojnė
rrėnjėsisht jetėn tuaj.
Pra, po, paratė mund ta blejnė ca lumturi, por siē do ta
shohėsh, ato janė vetėm njė pjesė e enigmės. Dhe ka rrezik real se tė
ardhurat e rritura mund tė tė bėjnė nė tė vėrtetė tė mjerė nėse dėshira
jote pėr tė shpenzuar rritet me to. Por kjo nuk domethėnė se duhet tė jetosh
si murg. Ēelėsi ėshtė ta gjesh balancin ndėrmjet tė kesh tepėr pak dhe tė
kesh tepėr shumė dhe kjo nuk ėshtė punė e lehtė.
Shėnim
Njė artikull tash sė voni nė Journal of Consumer Research
(Gazeta e Hulumtimeve tė Konsumatorit) tregoi se, nė pėrgjithėsi, ndjenjat
tona ndaj blerjeve materiale shuhen mė shpejt se sa qė shuhen ndaj blerjeve
pėrjetimore. Tė mirat materiale zhvlerėsohen: Njė ditė pasi tė blesh diēka,
zakonisht ajo vlen mė pak se sa ke paguar pėr tė. Pėrjetimet, nė anėn
tjetėr, ēmohen: Kujtimet pėr gjėrat qė i bėn pushimet qė i bėn, koncertet
nė tė cilat shkon i ke mė pėr zemėr me kalimin e kohės sepse ke prirje ti
kujtosh gjėrat pozitive dhe ti harrosh gjėrat negative.
Pjesė nga libri "Lumturia dhe pasuria "
|